SUMAIŠTIS VAISTINĖSE PO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ: MATOMA IR NEMATOMA

Nuo liepos įsigaliojo prieštaringai vertinami Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais, kaip teigiama, siekta pagerinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Pokyčiai užkliudė ir vaistinių savininkus, ir samdomus darbuotojus.

Kilo nerimas

Nuo liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinės patalpose darbo laiku privalo būti bent vienas vaistininkas. Iki pataisų įsigaliojimo užtekdavo ir universitetinių studijų nebaigusio vaistininko padėjo (farmakotechniko).

Lietuva jau 18 metų atidėliojo ES teisės reikalavimą, kad vaistinėje visą laiką dirbtų bent vienas vaistininkas. Pastarąjį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją.

Praėjusį pavasarį, likus keliems mėnesiams iki planuojamo Farmacijos įstatymo pakeitimų patvirtinimo, viešumoje buvo gausu prieštaringų nuogąstavimų.

Vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacijos valdyba (LVAV) tvirtino, kad, įsigaliojus reikalavimui, jog vaistinės patalpose darbo laiku turi būti bent vienas vaistininkas, šimtai vaistinių gali užsidaryti, nes Lietuvoje tiesiog pritrūks vaistininkų, o didelis būrys farmakotechnikų taps bedarbiais.

Ne ką mažiau streso patyrė ir universitetinį išsilavinimą įgiję vaistininkai. Jie nuogąstavo, kad įstatymo pakeitimai gali būti jiems nepalankūs: t. y. gali leisti ir toliau vaistinėse šeimininkauti farmakotechnikams, tokiu atveju vaistininkų investicijos į universitetinį išsilavinimą taptų bevertės.

Šie nuogąstavimai nepasitvirtino – Farmacijos įstatymo pakeitimai numatė, kad vaistininko fizinis buvimas vaistinėje yra privalomas.

Prieštaringa išlyga

Tiesa, įstatymo pakeitimuose padaryta išlyga, skirta regionuose dirbantiems specialistams. Išlyga numato, kad miestuose, kuriuose mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją.

Farmakotechnikų atstovai pabrėžia, kad ši išimtis yra nelogiška, pažeidžianti lygiateisiškumo principą ir prieštaraujanti Farmacijos įstatymo pakeitimo esminiam tikslui.

„Kaip suprasti – juk pabrėžiama, kad farmakotechnikų darbo ribojimais siekiama padidinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Išeitų, kad regionų vaistinėse saugumas ne toks svarbus. Tai būtų regionų gyventojų diskriminacija“, – sakė „Kauno dienos“ kalbintas patyręs farmakotechnikas (jo asmens duomenys redakcijai žinomi).

Pašnekovas pabrėžė įžvelgiantis ir profesinį diskriminavimą.

„Kaip logiškai paaiškinti, kad, tarkim, kur nors Pilviškiuose dirbantis farmakotechnikas yra tinkamas, o Kaune – netinkamas? Čia yra taikomi prieštaringi, argumentais nepagrįsti kriterijai“, – Farmacijos įstatymo pataisose numatytas išlygas kritikavo kaunietis.

Pastebi savivaliavimą

Vaistininke dirbanti „Kauno dienos“ pašnekovė (prašiusi neminėti jos asmens duomenų) apgailestavo, kad pataisos neveikia. Anot jos, miestuose iki šio tebėra vaistinių, kur dirba tik farmakotechnikai.

„Man apie tai pasakojo įvairiose Lietuvos vietose dirbančios buvusios grupiokės. Įdomu, ar tą situaciją bandoma kažkaip kontroliuoti, ar savivaliavimo atvejai žinomi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), ar taikomos drausminės priemonės. Kiek žinau, savivaliautojai jokių nuobaudų nesibaimina“, – kalbėjo specialistė.

Ji pabrėžė nesanti nusistačiusi prieš farmakotechnikus, tačiau, anot jos, turi būti paisoma teisingumo principo.

„Daug metų buvo perspėjama apie artėjančius pokyčius, kuriuos lemia ES reikalavimai. Daug farmakotechnikų, tarp jų ir aš, ryžosi laiko ir finansinėms investicijoms ir įgijo universitetinį išsilavinimą, kad galėtų dirbti vaistininkais. Todėl kvalifikacijos nenorėję kelti farmakotechnikai dabar neturėtų skųstis ar jaustis nuskriausti“, – įsitikinusi vaistininke tapusi buvusi farmakotechnikė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nėra reglamento

Informacijos apie kai kuriose vaistinėse iki šiol dirbančius naujų profesinių reikalavimų neatitinkančius darbuotojus pabrėžė turinti ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VDPS) komiteto atstovė Vaiva Bražinskienė.

„Girdėjome, kad kai kuriose vaistinėse farmokechnikai iki šiol dirba vieni. Apie tai atsakingų institucijų kol kas neinformuojame, nes dar nėra naujo tvarkos aprašo, kuriame būtų labai aiškiai išdėstyta, kaip viskas turėtų vykti. Sakyčiau, dabar yra toks kaip ir pereinamasis tvarkų požiūriu laikotarpis“, – svarstė V. Bražinskienė.

VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, komentuodama galimus pažeidimus vaistinėse, tvirtino, kad atsakomybės pobūdį lemia ne tik nustatytas konkretus pažeidimas, bet ir aplinkybės.

„Pareiga įdarbinti farmacinės veiklos vadovą (…) nustatyta licencijos turėtojui, t. y. vaistinei. Farmacijos įstatyme licencijos turėtojui numatyta atsakomybė – licencijos galiojimo stabdymas arba panaikinimas. Administracinių nusižengimų kodekse, 66 straipsnyje, už farmacijos praktikos, su vaistais (vaistiniais preparatais), veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba susijusios veiklos sąlygų pažeidimą numatyta atsakomybė farmacinę veiklą turinčių juridinių asmenų vadovams: bauda nuo 800 iki 3 tūkst. eurų“, – tokį paaiškinimą redakcijai pateikė VVKT specialistė.

Ji informavo, kad iki šiol nenustatyta Farmacijos įstatymo pažeidimo atvejų.

Gąsdina bankrotais

A. Tautvydienė atkreipė dėmesį: „Norime paaiškinti, kad, jeigu vaistininkas fiziškai nestovi prie kasos aparato, dar nereiškia, kad jo nėra vaistinėje. Vaistininkas, kuris dažniausiai yra ir vaistinės farmacinės veiklos vadovas, turi daug atsakingų pareigų ir neprivalo visą dieną aptarnauti pacientų. Vaistinėje yra daugiau patalpų nei gyventojams prieinama oficina, todėl vaistininkas gali būti užsiėmęs, pvz., vaistų užsakymu, receptų peržiūra ir pan.“

Farmacijos įstatymo pakeitimų išvakarėse būta nerimo, kad gali pasipilti vaistinių bankrotai. Tokius galimus padarinius viešumoje akcentavo LVAV.

Asociacijos valdybos tvirtinimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

Sutrumpėjo laikas

– Kokių pokyčių (teigiamų, neigiamų) fiksuojate vaistinių tinkle po liepos 1 d.?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo LVAV pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės.

– Baigiantis liepos mėnesiui, kai pasikeitė vaistinių darbo reglamentavimas ir vaistinėse farmakotechnikai gali dirbti tik esant vaistininkui, apklausėme vaistines, kaip pasikeitė jų darbas ir su kokiais iššūkiais jos susidūrė. Iš surinktų duomenų matome, kad net 34 vaistinės sustabdė veiklą ar užsidarė. Tačiau didžiausias pokytis, kuris, tikėtina, palietė daugelį Lietuvos gyventojų, – gerokai sutrumpėjęs vaistinių darbo laikas. Vaistinės sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną. Be to, vaistinės priėmė sprendimus ne tik trumpinti darbo laiką, bet ir nebedirbti šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius ateityje tik augs.

Primenu, kad šie skaičiai buvo surinkti liepos pabaigoje ir tik iš didesnių vaistinių. Tačiau sulaukiu daug skambučių ir laiškų ir iš mažųjų vaistinių, iš kurių galima spręsti, kad didiesiems tinklams nepriklausančioms vaistinėms įstatymo pokyčiai atsiliepė dar skaudžiau.

Beje, mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

– Kiek vaistinių, jūsų duomenimis, susiduria su išgyvenimo iššūkiais?

– Nuo liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai iš esmės palietė beveik visas Lietuvos vaistines. Ten, kur dirbo farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, pokytis buvo didžiausias, nes reikėjo arba rasti vaistininkų, galinčių dirbti visą dieną vaistinėje, arba vaistinę uždaryti. Tam, kad net nedidelė vaistinė galėtų dirbti visą darbo dieną, neužtenka vieno vaistininko, nes vaistinė turi dirbti ir ilgiau, nei baigiasi daugelio gyventojų darbo diena, ir savaitgaliais. Be to, Lietuvoje vaistininkų darbo laikas trumpesnis – jų darbo savaitę sudaro tik 36 darbo valandos, o visų kitų dirbančiųjų darbo savaitę – 40 valandų. Net šeimos gydytojų darbo savaitė  ilgesnė – 38 valandų. Prie šio iššūkio prisideda dar tai, kad vaistininkai turi ir ilgesnes kasmetes atostogas, t. y. 25 darbo dienas, o visi kiti darbuotojai – 20 atostogų dienų. Esant trumpesnei darbo savaitei, ilgesnėms atostogoms ir darbo rinkoje trūkstant vaistininkų, tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad vaistinės dirbtų ir visą darbo dieną, ir dar savaitgaliais.

Vaistinėse, kuriose iki liepos 1 d. dirbo daugiau nei vienas vaistininkas, buvo išardytas ilgus metus dirbęs kolektyvas. Šių vaistinių vaistininkai dabar vyksta į kitas Lietuvos vaistines, yra vaistininkų, kuriems per dieną tenka važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų, kad konkreti vaistinė atvertų duris. Šiais technologijų laikais, kai net gydytojai gali konsultuoti nuotoliniu būdu, toks sprendimas tikrai neatrodo logiškas.

Studijų finansavimas

– Kokie būtų asociacijos pasiūlymai dėl vaistinių veiklos optimizavimo?

– Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 91 proc. šalies gyventojų yra svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. susidurtų su nepatogumais, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų. Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, teigiamai vertino 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sakė, kad tai  patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. teigė, kad didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą. Deja, šis buvęs Lietuvos vaistinių pranašumas, kad jos yra lengvai ir greitai pasiekiamos gyventojams, po truputį blėsta.

Šiuo metu daug kalbama apie senstančią visuomenę, kuriai dar daugiau reikės sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų. Natūralu, kad jos turi būti ne tik greičiau prieinamos, bet ir arčiau žmonių namų. Sveikatos priežiūros sistemoje ieškoma išeičių, pavyzdžiui, dalį gydytojų funkcijų perduodant slaugytojams. Tuo tarpu farmacinių paslaugų prieinamumas, priešingai, yra mažinamas, nes farmakotechnikų teikiamos paslaugos gerokai susiaurintos. Jei nesiruošiama peržiūrėti šio reguliavimo, būtina pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams tokiais tempais nemažėtų. Vienas iš sprendimų – sparčiau didinti farmacijos studijų finansavimą. Jis pastaruosius kelerius metus nors ir buvo didinamas, bet nepakankamai, nes vaistininkų vaistinėse nuolatos trūksta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, padidinus finansavimą, nauji vaistininkai ateis į vaistines tik po penkerių metų. Tad, be šio sprendimo, reikia ieškoti ir greitesnių išeičių, kurios sudarytų galimybes Lietuvos gyventojams, nepriklausomai, kokiame mieste jie gyvena, ir savaitgaliais įsigyti vaistų. Tad, manau, vertėtų peržiūrėti farmacijos specialistų darbo laiką.

Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

Jaučiasi suvaržyti

– Su kokiomis jums žinomomis bėdomis individualiai dabar susiduria farmakotechnikai?

– Farmakotechnikai, daugybę metų teikę farmacinę paslaugą gyventojams, šiuo metu jaučiasi gerokai suvaržyti. Jie gali dirbti tik didesnėse vaistinėse ir tik tada, jei toje vaistinėje jiems randamas vaistininkas, priešingu atveju jie ilgus metus vykdytos profesinės savo veiklos nebegali atlikti. Dauguma vaistinių stengėsi išlaikyti farmakotechnikų darbo vietas siūlydamos važiuoti dirbti į dideles vaistines, tačiau neišvengta ir atleidimų. Natūralu, kad pasikeitęs jų darbo reglamentavimas ne tik pakeitė vaistinių situaciją, bet ir jų asmeninę galimybę toliau dirbti.

– Vaistinių tinklų savininkai raginami mažiau dejuoti, geriau pasistengti gerais atlyginimais prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų.

– Dažnai sulaukiame iš valstybinių institucijų raginimo prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų. Tačiau atrodo, kad kalbama neįsigilinus į realią situaciją. Vaistinėse Lietuvoje dirba daugiau nei 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc. Vadinasi, didžioji dalis vaistininkų būtent ir dirba vaistinėse, ir ši dalis žymiai didesnė nei kitose šalyse. Jei 100 proc. vaistininkų dirbtų vaistinėse, visa vaistų aprūpinimo sistema strigtų, nes vaistininkų lygiai taip pat reikia ir vaistų didmeninio platinimo įmonėse, vaistų gamintojų atstovybėse, priežiūros įstaigose, VVKT, o kur dar Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, universitetai. Nors turiu pasakyti, kad ir iš šių įstaigų nemažai vaistininkų buvo pakviesti dirbti į vaistines, yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų Lietuvoje specialybių sąrašą. Be to, vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie bet kada gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją. Kiekvienais metais į darbo rinką įsilieja mažiau studijas baigusių vaistininkų, nei jų išeina į užtarnautą pensiją. Tad akivaizdu, kad farmacijos specialistų trūkumo problema ateityje tik aštrės.

– Tačiau pasigirsta nuomonių, kad vaistinių ir vaistininkų Lietuvoje yra per daug.

– Pirmiausia, vaistinių yra tiek, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Jei vienoje ar kitoje vietoje nebūtų poreikio aptarnauti pacientus, ten vaistinių ir nebūtų. Be to, ir gyventojų apklausa rodo, kad visuomenė labai palankiai vertina didelį vaistinių skaičių ir galimybes jas lengvai pasiekti. Juk taip ne tik užtikrinamas geresnis ir greitesnis vaistų prieinamumas, mažesnės eilės, daugiau skiriama laiko kiekvienam aptarnauti, bet ir auga konkurencija. Beje, statistika rodo, kad tose šalyse, kur ilgiausias gyventojų amžius, vaistininkų taip pat dirba daugiausia. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 96 vaistininkai,  Japonijoje – 127 vaistininkai, Belgijoje – 126, Italijoje – 123, Ispanijoje –109, Suomijoje – 109, Airijoje – 106 ir t. t. Visos šalys, kur vaistininkų 100 tūkst. gyventojų daugiau nei Lietuvoje, patenka į pasaulio valstybių 25-uką pagal gyvenimo trukmę. Žinoma, ilgaamžiškumą lemia ne vaistininkų skaičius, bet vertinant, ar reikia Lietuvai turėti tiek vaistinių ir vaistininkų, tikslinga lygintis su tomis valstybėmis, kur žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai.

Vaiva Bražinskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vadina išsigalvojimu

Savo ruožtu vaistinių darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tvirtina, kad problemos dėl galimo vaistinių trūkumo yra netikros ir ragina kritiškai vertinti LVAV pateikiamus skaičius.

Anot VDPS komiteto atstovės V. Bražinskienės, sukeltoje didžiulėje informacijos bangoje apie užsidarančias ar darbo laiką trumpinančias vaistines svarbios informacijos nėra labai daug.

„Reali situacija rodo ką kita. Vaistinių užsidarė ne tiek ir daug. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 22 d. pagal oficialią statistiką buvo panaikinta 10 vaistinių licencijų“, – pabrėžė V.Bražinskienė.

Tokią pačią statistiką „Kauno dienai“ pateikė ir VVKT.

„Remiantis patikima informacija galima sakyti, kad vaistinių kasdienybėje tai yra visiškai niekuo neišskirtinis laikotarpis, palyginti su tais pačiais periodais kokiais nors kitais metais, nes nuolat kažkas užsidaro ir kažkas atsidaro. Be to, atsidarė ir naujų vaistinių – nuo metų pradžios – 18, todėl atrodo neįtikima, kai sako, kad trūksta vaistininkų“, – stebėjosi profsąjungos atstovė.

Be to, anot jos, vaistinių užsidarymo priežastys tikrai ne visais atvejais susijusios su įstatymo pasikeitimais, pagal kuriuos visą vaistinės darbo laiką turi būti vaistininkas.

„Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų. Tačiau šį kartą tie atvejai buvo suplakti ir aiškinta, kad viskas įvyko dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų“, – į LVAV pateikiamą statistiką galėjusius iškreipti veiksnius dėmesį atkreipė V. Bražinskienė.

Abejoja perspėjimais

Profsąjungos atstovė sakė, kad abejotini pasirodė ir perspėjimai, neva iš darbo teks atleisti daug vaistininkų.

Čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, pavasarį darbo ieškojo 31 vaistininko padėjėjas, o dabar – 37. Kaip matome, didelio pokyčio nėra. Žiūrint į vaistininkų pozicijas, situacija yra panaši: balandį darbo ieškojo 48 vaistininkai, o liepa – 52, – sakė V. Bražinskienė ir pridūrė: – Mes, kaip vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, įtariame, kad bandoma sukurti problemą, kurios realiai kaip ir nėra.“

Profsąjungos atstovė informavo apie VDPS užsakymu atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

„Remiantis apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų po liepos 1 d. nepajuto jokių su vaistinės darbo laiku susijusių pokyčių. 9 proc. susidūrė su trumpesniu vaistinės darbo laiku. Tačiau vėlgi – reikia nepamiršti, kad apklausa atlikta rugpjūtį, kai dalis vaistinių darbo laiką trumpino arba laikinai stabdė veiklą dėl darbuotojų atostogų“, – sakė V. Bražinskienė.

Oficialūs duomenys

VVKT „Kauno dieną“ informavo, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. licencijos galiojimas buvo panaikintas 2 vaistinėms Telšiuose, 4 – Kaune, 1 – Anykščiuose, 1 – Gargžduose, 1 – Dūkšto seniūnijoje (Ignalinos r.) ir 1 – Miroslavo kaime (Alytaus r).

4 vaistinėms licencijos galiojimas buvo sustabdytas (Panevėžyje, Pasvalyje, Alytuje ir Didžiasalio seniūnijoje).

VVKT duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki dabar šalyje atidaryta 19 naujų vaistinių. Nuo liepos 1 d. atidarytos 4 naujos vaistinės (2 – Telšiuose, 1 – Gargžduose ir 1 – Kaišiadoryse).