„Teismo sprendimas neabejotinai yra teisingas, tačiau mus labai nustebino, kad teismo sprendime buvo vertinama mūsų komisijos išvada, veiklos metodai ir panašūs dalykai, nekviečiant komisijos trečiuoju asmeniu, tai yra už akių“, – BNS trečiadienį po komisijos posėdžio sakė V. Karčiauskas.

Pasak jo, teismo išvadoje matyti, kad teismas neturėjo visos informacijos apie tai, kaip dirba komisija, kodėl tokia tvarka priimami sprendimai.

Reaguodama į teismo sprendimą, komisija nusprendė kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) prašydama, kad jai pateikti nagrinėti išvadų projektai, komisijos ar kitų samdytų tyrėjų ekspertinės išvados atitiktų tokiems dokumentams keliamus reikalavimus.

„(Kad – BNS) būtų nurodyta visa tai, ko teismas pasigedo. Čia ne mums spręst, kas turi būti, nes tai yra išvados ekspertinės: vienos jos mokslininkų, kitos tyrėjų parengtos, visos jos mums tinka, bet turi atitikti reikalavimus. O kokius reikalavimus? Tai yra Genocido centro reikalas žinoti“, – teigė komisijos pirmininkas.

Kaip rašė BNS, Regionų administracinis teismas praėjusią savaitę panaikino LGGRTC sprendimą pašalinti paminką partizanui J. Krikštaponiui Ukmergėje.

Tuo metu tokį sprendimą rekomendavusios vadinamosios Desovietizacijos komisijos išvadą teismas pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad balsavime dėl pritarimo išvadai dalyvavo ir tie komisijos nariai, kurie teikė ekspertinę nuomonę – rengė istorinę pažymą – bei patys buvo šio klausimo pareiškėjai, inicijavo šio klausimo įtraukimą į komisijos darbotvarkę, pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą.

V. Karčiauskas BNS sakė, kad posėdžio metu komisija dar kartą peržiūrėjo visą siūlymo teikimo procesą ir nerado jokių pažeidimų.

Jis taip pat pabrėžė, kad komisija dar kartą nenagrinės J. Krikštaponio paminklo klausimo.

Siūlymą panaikinti Vyčio apygardos partizanų vado J. Krikštaponio paminklą Ukmergėje administracine tvarka teismui skundė J. Krikštaponio artimieji kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos.

LGGRTC 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.