„Šios temos mes nepalietėme, matyt, sąmoningai buvo padaryta, nes Seimas in corpore šiandien turi apsispręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą. Matyt, tai nulemtų, kad nebereikėtų šia tema kalbėti, o jau būtų galima daryti konkrečius veiksmus. Aš tikiuosi, kad Seimas šiandien tai padarys ir KT duos atsakymą, nes tą problemą reikia išspręsti“, – Eltai sakė A. Valantinas.

Pasitikėjimą teismais turi kelti visos valdžios institucijos

Pasak A. Valantino, prezidentas teiravosi, kaip užtikrinti efektyvią teismų veiklą, didinti teisėjo profesijos patrauklumą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais. A. Valantinas prezidentui teigė, kad pasitikėjimą teismais turi kelti visos valdžios institucijos.

„Kalbėjome apie pasitikėjimą teismais, nes prieš metus mus purtė skandalai. Kalbėjome, kaip grąžinti pasitikėjimą teismais bei teisėjų profesija. Teisėjų patrauklumo klausimu, nes norinčių laikyti teisėjo egzaminą žmonių mažėja, todėl ir pasirinkimas mažesnis. Turbūt čia yra kompleksas priežasčių. Jau nekalbant net apie nekonkurencingą teisėjų atlyginimą, kurį čia visi eskaluoja, kad jis per didelis yra. Žmonės, matyt, nelabai nori dirbti tokioje institucijoje, kur įvardinama kaip bloga bei nekelianti pasitikėjimo, korumpuota ir panašiai“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkas.

„Mano požiūriu, kelti teismų pasitikėjimą reikėtų bendromis jėgomis, nes teisminė valdžia yra svarbi atsvara kitoms valdžioms. Tai ir kitų valdžių reikalas, kad pasitikėjimas būtų, nes patys teismai pasitikėjimą gali grąžinti, matyt, nuoširdžiu darbu ir sąžiningumu. Pasitikėjimas negali ateiti per dieną, bet jį sugriauti galima akimirksniu. Susigrąžinti reikia laiko, bet mano mintis buvo prezidentui, kad prie to turi prisidėti ir kitos valdžios bei institucijos“, – sakė jis.

Reikia mažinti teismų krūvį

A. Valantinas teigė, kad G. Nausėda atkreipė dėmesį į ilgus bylų nagrinėjimo teismuose terminus, didelį teismų darbo krūvį ir teiravosi, kaip būtų galima skatinti teisminę mediaciją. Pasak A. Valantino, teismams reikėtų apskritai atsisakyti jam nebūdingų funkcijų.

„Manau, reikėtų apsispręsti ir žengti drąsų žingsnį, kad teismai pagaliau atsisakytų jiems nebūdingų funkcijų. Teismai yra įstaiga ir institucija, kuri nagrinėja ginčus, jei kalbame apie civilinius reiklaus. Bet labai daug bylų, kur ginčo nėra. Pavyzdžiui, žmonės nesusimoka mokesčių, tai čia jokio ginčo nėra. Teismai užversti tokiais darbais, kurie neturėtų teisme sprendžiami. Tai reikėtų sumažinti krūvius. Tuomet bus galima didesnį dėmesį skirti rimtoms ginčų byloms. Tai tuomet kokybė gerėtų ir terminai trumpėtų“, – Eltai sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Žmonės, matyt, nelabai nori dirbti tokioje institucijoje, kur įvardinama kaip bloga bei nekelianti pasitikėjimo, korumpuota ir panašiai.

Pasak A. Valantino, reikia peržiūrėti teismingumo taisykles.

„Reikia įstatyminių pokyčių, kurie padėtų sureguliuoti bylų srautus. Laikas atėjo peržiūrėti, kalbant apie baudžiamąsias bylas, ir bylų teismingumo klausimus. Kad Apygardos teisme, visose pirmosiose instancijose, liktų nagrinėti pačios sudėtingiausios bei aktualiausios bylos, būtų galima kalbėti apie trumpesnius terminus“, – teigė jis.

„Kalbėjome apie skaičius: 2019 metais teismai išnagrinėjo per 200 tūkst. bylų, bet tai niekam nėra įdomu. Išvadas, ar mes gerai, ar blogai dirbame daro iš kelių bylų. Pavyzdžiui, tokios kaip „MG Baltic“. Apie jas daugiau rašoma žiniasklaidoje ir tuomet daromos išvados, kad teismai bylas ilgai nagrinėja. Tai ką reikėtų daryti, kad šios bylos neužsitęstų? Buvo pasiūlyta, kad reikėtų peržiūrėti teismingumo taisykles, kad apygardos teismuose nebūtų smulkesnių bylų ir tuomet galėtų susikoncentruoti į didesnes bylas ir jas greičiau nagrinėtų“, – sakė jis.

Karantinas keičia teismo posėdžių vykdymą

A. Valantino teigimu, dėl karantino, Seime būtina priimti Baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymo pataisas.

„Prezidentas teiravosi, kaip mums sekasi dirbti karantino aplinkybėmis. Teismo posėdžiai iki šiol buvo pristabdyti, bet daug dalykų daroma rašytine tvarka. Civilinės bylos bent jau apeliacijoje apie 90 proc. rašytine tvarka yra nagrinėjamos. Neatidėliotinus klausimus, tokius kaip, pavyzdžiui, suėmimai, vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos – sprendžiami. Prezidentas nuogąstavo, ar pasibaigus karantinui neplūstels didelis skaičius bylų į teismus ir ar būsime pajėgūs susitvarkyti. Patikinau, kad mes tikrai susitvarkysime“ , – teigė jis.

„Kalbėjome apie tam tikrus įstatyminius reguliavimus, kad karantino sąlygomis vyktų posėdžiai. Tačiau čia reikia tam tikrų įstatymų keitimų. Tai šiandien Seime bus pristatytas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas leisti vykti posėdžiams, išnaudojant technologijas bei nuotolinius būdus“, – sakė A. Valantinas.