Ketvirtadienio vakarą G. Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Taryboje (EVT), kuriose tikisi aptarti ir būsimus ES santykius su naująja JAV administracija.

„Aš labai tikiuosi ir manau, kad ir šį vakarą turėsime apie tai pokalbį, kad atsivers naujas puslapis JAV ir ES santykiuose. Tikiuosi, kad tokį patį šviesų, teigiamą puslapį atversime ir Lietuvos ir JAV santykiuose, nes prezidentas Joe Bidenas neblogai išmano regiono problematiką, yra čia lankęsis. Ir aš tikiuosi, kad bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis prioritetas jo tikslų hierarchijoje tikrai bus pakankamai aukštai“, – sako G. Nausėda.

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar du labai svarbius dalykus, kurie išryškino naujojo prezidento vertybes. Tai yra tikėjimas ir šeima.

Prezidentas taip pat teigė stebėjęs J. Bideno inauguraciją. Anot jo, naujasis JAV prezidentas laikosi tų pačių vertybių kaip ir jis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į dar du labai svarbius dalykus, kurie išryškino naujojo prezidento vertybes. Tai yra tikėjimas ir šeima. Naujasis prezidentas visa savo retorika ir elgesiu demonstravo, kad Amerikos visuomenė ir jis asmeniškai grindžia savo pasiekimus ir ateitį būtent šiais dviem labai svarbiais dalykais, kuriais šiandieniniame pasaulyje kartais linkstama abejoti. Tai Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas tokių abejonių nepaliko. Ir mane tai džiugina, nes aš laikausi tokių pačių vertybių. Naujasis prezidentas labai aiškiai identifikavo, kad jis stengsis būti visų Amerikos piliečių prezidentas, tarp jų ir tų, kurie už jį nebalsavo“, – sakė prezidentas.

„Jeigu atvirai ir nuoširdžiai, aš sunkiai įsivaizduoju Seimo komitetą, kuriame „tiktų“ toks politikas kaip Petras Gražulis. Tačiau jį į Seimą išrinko rinkėjai, tai jų valia ir aš ją gerbiu kaip kiekvieno rinkėjo valią. Mūsų, parlamentarų, valia buvo spręsti dėl P. Gražulio neliečiamybės, mes savo verdiktą pateikėme, teisinės neliečiamybės šis parlamentaras nebeturi“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

„Pritariu kultūros pasaulio atstovams, kurie sako, kad toks politikas nedaro garbės nei kultūrai, nei Seimui, nei Lietuvai. Tačiau tai ne pirmas ir, deja, turbūt ne paskutinis politikas, kurio veikla ar pareiškimai nedaro garbės mūsų šaliai. Tokia yra demokratijos kaina. Mes ją giname teisėtais būdais. O rinkėjai sprendžia, kas vertas būti Seime“, – sako Seimo vadovė.

Kita vertus, parlamentarė primena, kad į komitetus Seimo narius deleguoja jų frakcijos.

Jeigu atvirai ir nuoširdžiai, aš sunkiai įsivaizduoju Seimo komitetą, kuriame „tiktų“ toks politikas kaip Petras Gražulis.

„Daug dėmesio sulaukė Kultūros srities atstovų kreipimasis dėl jo buvimo Kultūros komitete – ne Seimo pirmininkas turėtų nurodyti, kokiam komitetui turi ar gali priklausyti Seimo nariai. Kitu atveju mes savo parlamento negalėtume vadinti demokratiniu. Mūsų Seime yra aiškūs ir teisingi principai – kiekvienai frakcijai pagal jos dydį priklauso kvota Seimo komitetuose. Kiekviena frakcija pati sprendžia, kurį savo narį į kokį komitetą deleguoti“, – sako ji.

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad artimiausiu metu kalbėsis su Mišrios frakcijos atstovais.

„Tik frakcijos ir atšaukia bei keičia savo narius. Aš, kaip Seimo pirmininkė, kalbėsiu su Mišrios frakcijos atstovais dėl jų pasirinkimo. Tačiau tai nėra ir negali būti nurodymas keisti komitetų sudėtį. Kitu atveju atvertume kur kas didesnius pavojus programuojančią Pandoros skrynią, nei P. Gražulio buvimas Kultūros komitete“, – sako Seimo pirmininkė.

Kultūros komitetas kreipėsi į etikos sargus

Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario P. Gražulio paskyrimo Kultūros komiteto nariu, su prašymu deleguoti jį į kitą Seimo struktūrinį padalinį kreipėsi į Seimo narių Mišrią grupę, taip pat prašo parlamentaro elgesį įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Seimo statutas nesuteikia komitetui teisės spręsti dėl Seimo nario priklausymo konkrečiam komitetui, todėl dar kartą viešai raginame Mišrią Seimo narių grupę išgirsti kultūros bendruomenės išsakytus argumentus ir prisiimti politinę atsakomybę dėl Seimo nario P. Gražulio delegavimo į Kultūros komitetą“, – sakoma komiteto kreipimesi.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

P. Gražulis trauktis neketina

Pats Seimo narys P. Gražulis sako niekur neketinantis trauktis, primena, kad ankstesnėse kadencijose yra dirbęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ir tada niekas neprieštaravo jo buvimui šiame padalinyje.

„Kur tada buvo tie menininkai ir kultūros darbuotojai, kodėl jie tuo metu nesipiktino? Galbūt čia tie menininkai, kurie sovietmečiu tapė visokias sovietines simbolikas, Lenino ir Stalino plakatus, o dabar pasikeitus vadžiai pakeitė savo ne tik politinę, bet ir seksualinę orientaciją ir piešia dabar jau vaivorykštes ant asfalto, nes jie aiškiai sako, kad jų valstybinės nuostatos kitokios nei mano, aš manau, kad čia tie, kurie visada prisitaiko prie sistemos“, – BNS sakė P. Gražulis.

„Aš niekur neisiu, mane paskyrė ten, aš ten liksiu, o jei jie turi daugumą, tegu išmeta Seimo sprendimu“, – teigė P. Gražulis.

700 kultūros atstovų kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad parlamentaras P. Gražulis nebūtų įtrauktas į Kultūros komitetą. Anot jų, P. Gražulis netinkamas būti Kultūros komiteto nariu dėl kompetencijos, išprusimo, išsilavinimo, asmeninės kultūros stokos ir įvaizdžio, kurį daugelį metų, anot jų, Seimo narys kuria viešojoje erdvėje.

„Labiausiai skaudina nekompetentingų ir kultūros žmonių prieštaringai vertinamų asmenų įtraukimas į kultūros politikos formavimą (...) Vieningai prieštaraujame prieš Seimo nario Petro Gražulio įtraukimą į Seimo Kultūros komiteto narius. Jo veikla, pasisakymai, vieši konfliktai su policijos pareigūnais, nepagarba prigimtiniam kiekvieno asmens orumui ir saviraiškai, deklaruojamos vertybės ne tik neturi nieko bendro su kultūros sąvoka. Bet priešingai – skaldo visuomenę, didina atskirtį ir užkerta kelią bet kokiai tolesnei kultūros plėtotei“, – teigiama tekste.

ELTA primena, kad kuriam komitetui priklauso Seimo narys, sprendžia jo frakcija. Šiuo metu P. Gražulis priklauso Mišriai Seimo narių grupei, kurios seniūnė yra Rita Tamašunienė.

Kaip pažymi kultūros atstovai, į Seimą jie kreipėsi dar gruodžio 1-ąją, tačiau jokio atsako nesulaukė.

„Todėl dabar kreipiamės į visuomenę, darkart norėdami išreikšti savo poziciją dėl kultūros srities, kurią puoselėjame kasdieniu savo darbu teatre, kine, šokyje, muzikoje, dailėje ir daugybėje kitų meno sričių. Mielai kviečiame visus, palaikančius kultūrą, dalintis šia žinia“, – teigiama atvirame kultūrininkų laiške visuomenei.

Mūsų manymu, Kultūros komitetas nėra ta vieta, kur būtų skiriami asmenys, kurie nebuvo pageidaujami kituose komitetuose.

Kultūros atstovai teigia, kad jie mato abejingumą kultūros, kaip valstybės prioritetinės srities, atžvilgiu.

„Labiausiai skaudina nekompetentingų ir kultūros žmonių prieštaringai vertinamų asmenų įtraukimas į kultūros politikos formavimą (...) Vieningai prieštaraujame prieš Seimo nario Petro Gražulio įtraukimą į Seimo Kultūros komiteto narius. Jo veikla, pasisakymai, vieši konfliktai su policijos pareigūnais, nepagarba prigimtiniam kiekvieno asmens orumui ir saviraiškai, deklaruojamos vertybės ne tik neturi nieko bendro su kultūros sąvoka. Bet priešingai – skaldo visuomenę, didina atskirtį ir užkerta kelią bet kokiai tolesnei kultūros plėtotei“, – teigiama tekste.

„Petro Gražulio skyrimas į Seimo Kultūros komiteto narius neatitinka kultūros bendruomenės poreikių. Mes, kuriantys žmonės, tikimės atsakomosios reakcijos iš valdančių Lietuvą žmonių (...) Mūsų manymu, Kultūros komitetas nėra ta vieta, kur būtų skiriami asmenys, kurie nebuvo pageidaujami kituose komitetuose“, – teigiama dokumente.

ELTA primena, kad kuriam komitetui priklauso Seimo narys, sprendžia jo frakcija. Šiuo metu P. Gražulis priklauso Mišriai Seimo narių grupei, kurios seniūnė yra Rita Tamašunienė.

„Europos Komisija kelia skiepų sertifikato idėją. Tai praminga idėja, nes tai galėtų užtikrinti informaciją ir jos apsikeitimą. Identifikuotų asmenis, kurie turi imunitetą ir yra paskiepyti ar galbūt persirgę. Tai leistų saugiau judėti tarp ES šalių sienų. Mes žinome, kad žmonių judėjimas ES yra viena iš pamatinių vertybių, ir to judėjimo yra tikrai daug“, – LRT radijui teigė prezidento patarėjas.

Tai leistų saugiau judėti tarp ES šalių sienų. Mes žinome, kad žmonių judėjimas ES yra viena iš pamatinių vertybių, ir to judėjimo yra tikrai daug.

Anot jo, jeigu būtų susitarta bendrai ES lygiu, vakcinos sertifikatas turėtų būti skaitmeninis.

„(Vakcinų sertifikatas. – ELTA) taip pat prisidėtų kontroliuojant viruso plitimą. Tai turėtų būti vieningas sprendimas. Jeigu jis būtų veiksmingas, turėtų būti paremtas elektronine platforma“, – sakė S. Krėpšta.

G. Nausėda ketvirtadienį dalyvaus nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje aptarti vakcinacijos skatinimo klausimus. Kaip Eltai teigė Prezidentūra, EVT sesijoje planuojama diskutuoti apie vakcinos sertifikatų tvarką ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl vakcinų tiekimo.

Kaip šią savaitę teigė Prezidentūra, G. Nausėda mano, kad Europos Sąjungos šalys turi sutarti dėl ambicingo tikslo – dar iki vasaros vidurio pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19.

Tokia A. Mazuronio reakcija buvo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio žodžius, kad bendradarbiavimo susitarimas šiuo metu įmanomas tik tarp opozicinių frakcijų, bet ne partijų. Kaip Eltai teigė R. Karbauskis, jis šiuo metu nepasirašytų jokios sutarties su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu, kuris visuomenei siūlo įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19.

A. Mazuronis Eltai taip pat patvirtino, kad LVŽS frakcijos narys Saulius Skvernelis šiomis savaitėmis organizavo susitikimą su opozicinių partijų nariais dėl tolesnio opozicijos bendradarbiavimo.

„Aš nedalyvavau, man sudėtinga būtų sakyti, apie ką ten buvo kalbama, nes pats susitikime nedalyvavau. Bet tai įvyko praėjusią ar užpraėjusią savaitę. Iš jų pusės dalyvavo Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, opozicija tikrai svarstė bendradarbiavimo susitarimo idėją, bet, anot A. Mazuronio, tam kelią užkirto R. Karbauskio pareikšta pozicija, kad LVŽS opozicijos bendradarbiavimo susitarimą pasirašytų tik tarp opozicinių frakcijų, bet ne partijų.

„Tai būtų galima diskutuoti, jei tai pasakytų pirmą mėnesį politikoje esantis žmogus. Kai tai sako tiek metų politikoje esantis žmogus, plius partijos pirmininkas, man tai kelia juoką. Gal LVŽS taip yra, kad frakcija sau, partija sau, bet Darbo partijos frakcija yra sudėtinė partijos dalis. Tai yra valdyba, taryba, prezidiumas ir frakcija. Visi svarbiausi sprendimai priiminėjami, kaip biudžeto, Vyriausybės programos palaikymas – svarstomi partijos taryboje, o ne frakcijoje priiminėjami sprendimai. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip frakcija gali būti atskirta nuo partijos. Nematau jokio realaus šanso, kad frakcija kažkokį susitarimą atskirai svarstytų nuo partijos. Nes tai sunkiai suvokiama, kad taip galėtų būti“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

Anot jo, R. Karbauskis šiuo metu bijo augančios S. Skvernelio įtakos tarp LVŽS narių.

R. Karbauskis, bijodamas S. Skvernelio vidinės konkurencijos, daro bet ką, kad S. Skvernelis negautų opozicijos lyderio vaidmens ir taip nesustiprėtų.

„R. Karbauskis, bijodamas S. Skvernelio vidinės konkurencijos, daro bet ką, kad S. Skvernelis negautų opozicijos lyderio vaidmens ir taip nesustiprėtų. Akivaizdu, kad R. Karbauskiui palikus Seimą, jis tapo mažiau matomas ir turi mažiau įtakos frakcijoje. Natūralu, kad jis nenori, jog S. Skvernelis kaip lyderis nesustiprėtų. Labai gaila, kad dėl šio savo tikslo ir vidinių politinių kovų LVŽS opozicijos interesai ir galimybė vieningai dirbti ir bendradarbiauti yra aukojami. Man labai gaila, kad ponas R. Karbauskis mato taip visą situaciją“, – sakė jis.

Paklaustas, jei LVŽS siūlytų pasirašyti susitarimą tarp frakcijų, ar „darbiečiai“ svarstytų tokį susitarimą, A. Mazuronis teigė taip nemanąs.

„Mums problema yra tai, kad jei mes norime pasirašyti frakcijos susitarimą, mes turime gauti partijos tarybos pritarimą. Jei jie sako, kad su mūsų partijos pirmininku nesišnekės, tai mums netinka toks modelis“, – sakė jis.

Pasak A. Mazuronio, tarp frakcijų pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą LVŽS pavyktų tik tuo atveju, jei Mišrioje Seimo narių grupėje atsirastų nauja frakcija. Šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje yra 13 parlamentarų.

ELTA primena, kad R. Karbauskio teigimu, bendradarbiavimo susitarimas šiuo metu įmanomas tik tarp opozicinių frakcijų, bet ne partijų. Pasak jo, jis šiuo metu nesirašytų jokios sutarties su Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu, kuris visuomenei siūlo įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19.

„Susitarimas turėtų būti ne partijų, o frakcijų. Tarp partijų šiuo metu sunkiai įsivaizduoju, nes iš tikrųjų Darbo partijos pirmininko kai kurie veiksmai šiuo metu sunkiai suprantami. Atitinkamai aš, kaip partijos pirmininkas, negalėčiau pasirašyti dokumento su Darbo partijos pirmininku, dėl kurio elgesio kyla labai daug abejonių. Su LSDP partija taip pat nėra aiški situacija. Yra partijos pirmininkas, bet ten kyla vidinių ginčų, kokia turėtų būti partijos politika. Vien renkant socialdemokratų frakcijos seniūną tai paaiškėjo. Tai bendradarbiavimo susitarimo tarp partijų galimybės pasirašyti nematau, nebent tarp Seimo opozicinių frakcijų“, – teigė jis.

R. Karbauskio teigimu, toks susitarimas leistų frakcijoms tartis dėl bendros opozicinės programos bei opozicijos lyderio vaidmens.

„Iš mūsų pusės yra iniciatyva, kad Seimas turėtų turėti opozicijos lyderį. Kai aš dar buvau Seimo nariu, Seimo pirmininkė ir kiti Seimo nariai, kurie atstovavo valdančiajai daugumai, melavo, kad „valstiečiai“ savaime gali turėti opozicijos lyderį. Bet mes negalime, nes mums LVŽS trūko ir trūksta dviejų žmonių. O susitarti turi ne tik LVŽS, turi norėti ir kolegos iš Darbo, Socialdemokratų frakcijų. Turi susitarti visos opozicinės frakcijos arba bent dvi. Seime tokia tikimybė yra, ir LVŽS tikrai nori, kad opozicijos lyderis atsirastų Seimo valdyboje“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Anot jo, jei pavasario sesijoje susitarimą pavyktų pasirašyti, tai opozicijos lyderis galėtų būti rotuojamas. R. Karbauskis taip pat neslėpė, kad LVŽS į opozicijos lyderius deleguotų buvusį premjerą S. Skvernelį.

Naujajame Seime LVŽS iškovojo 32 mandatus, socialdemokratai – 13, Darbo partija – 10.

Pasak jo, jis šiuo metu nesirašytų jokios sutarties su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu, kuris visuomenei siūlo įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19.

„Susitarimas turėtų būti ne partijų, o frakcijų. Tarp partijų šiuo metu sunkiai įsivaizduoju, nes iš tikrųjų Darbo partijos pirmininko kai kurie veiksmai šiuo metu sunkiai suprantami. Atitinkamai aš, kaip partijos pirmininkas, negalėčiau pasirašyti dokumento su Darbo partijos pirmininku, dėl kurio elgesio kyla labai daug abejonių. Su LSDP partija taip pat nėra aiški situacija. Yra partijos pirmininkas, bet ten kyla vidinių ginčų, kokia turėtų būti partijos politika. Vien renkant socialdemokratų frakcijos seniūną tai paaiškėjo. Tai bendradarbiavimo susitarimo tarp partijų galimybės pasirašyti nematau, nebent tarp Seimo opozicinių frakcijų“, – teigė jis.

Susitarimas turėtų būti ne partijų, o frakcijų. Tarp partijų šiuo metu sunkiai įsivaizduoju, nes iš tikrųjų Darbo partijos pirmininko kai kurie veiksmai šiuo metu sunkiai suprantami.

R. Karbauskio teigimu, toks susitarimas leistų frakcijoms tartis dėl bendros opozicinės programos bei opozicijos lyderio vaidmens.

„Iš mūsų pusės yra iniciatyva, kad Seimas turėtų turėti opozicijos lyderį. Kai aš dar buvau Seimo nariu, Seimo pirmininkė ir kiti Seimo nariai, kurie atstovavo valdančiąjai daugumai, melavo, kad „valstiečiai“ savaime gali turėti opozicijos lyderį. Bet mes negalime, nes mums LVŽS trūko ir trūksta dviejų žmonių. O susitarti turi ne tik LVŽS, turi norėti ir kolegos iš Darbo, Socialdemokratų frakcijų. Turi susitarti visos opozicinės frakcijos arba bent dvi. Seime tokia tikimybė yra, ir LVŽS tikrai nori, kad opozicijos lyderis atsirastų Seimo valdyboje“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Anot jo, jei pavasario sesijoje susitarimą pavyktų pasirašyti, tai opozicijos lyderis galėtų būti rotuojamas. R. Karbauskis taip pat neslėpė, kad LVŽS į opozicijos lyderius deleguotų buvusį premjerą Saulių Skvernelį.

ELTA primena, kad pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai. Naujajame Seime LVŽS iškovojo 32 mandatus, socialdemokratai – 13, Darbo partija – 10.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas Eltai teigė, kad VRK reikia naujo pirmininko, nes kyla labai daug pagrįstų abejonių dėl L. Matjošaitytės administracinių gebėjimų.

„VRK per jos vadovavimo laikotarpį priėmė daugybę dviprasmiškų ir keistų sprendimų. Dalis tų sprendimų netgi prieštarauja vieni kitiems. Kalbu apie tai, kaip politikai turėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Prisiminkime, kaip VRK buvo interpretuojama „Naisių teatro“ gastrolių per Lietuvą veikla, kur teatro renginiuose buvo skatinama palaikyti šio teatro mecenatą Karbauskį. Nuspręsta, kad tai – ne pažeidimas. Arba kitus galimus rinkėjų papirkinėjimo atvejus. Tarkim, jei politikas švenčių metų padovanoja apelsinų – pažeidimas, o kai jau Seimo sausainiais vaišina – ne“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Anot jo, L. Matjošaitytės vadovavimo laikotarpiu VRK vykdyta praktika įnešė daug pagrįstų abejonių dėl politinio objektyvumo.

„Galų gale, daugeliu atvejų VRK pirmininkė tiesiog lankstėsi pagal valdančiųjų valią. Nematau galimybės jai toliau dirbti ir labai abejoju, ar jos kadenciją Seimas pratęs“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat pripažino, kad VRK kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo.

„Tai išskirtinai svarbi ir atsakinga pozicija, kurioje kiekviena klaida ar net nesusipratimas gali daryti poveikį valstybės demokratiniams procesams ir kenkti pasitikėjimui jais. Ruošiantis buvusiems rinkimams, situacijų būta įvairių, ypač pandemijos akivaizdoje. Tad (VRK kadencijos darbą – ELTA) vertinsime ir atsakingai, tačiau ir kritiškai“, – Eltai teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad Zenono Vaigausko scenarijus, kuomet VRK pirmininku jis buvo daugiau nei 20 metų, neturėtų kartotis.

Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai.

„Kadencijų skaičius savaime darbo kokybės negarantuoja, tai priklauso tik nuo pareigas einančių asmenų kompetencijos. Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai. Nors per pastaruosius Seimo rinkimus jau pamatėme, kad galima išvengti perdėtai ilgo balsų skaičiavimo ar grubių klaidų, manau, kad būsimų rinkimų iššūkiams pasitikti Seimas kels kitokio požiūrio reikalavimus“, – teigė ji.

R. Karbauskis: nesuprantu, kodėl keliami priekaištai L. Matjošaitytei, juk konservatoriai laimėjo rinkimus

Skirtingai nei kiti partijų pirmininkai, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad L. Matjošaitytė susitvarkė su savo pareigomis geriau, negu kas tikėjosi. Anot jo, visi VRK organizuoti rinkimai praėjo sklandžiai ir dėl to jokių priekaištų VRK pirmininkei nebuvo pareikšta.

„L. Matjošaitytė susitvarkė geriau, negu kas nors tikėjosi. Manau, kad nei dešinieji, nei kairieji jai neturėtų labai daug pretenzijų reikšti, juk ir dešinieji rinkimus laimėjo prie L. Matjošaitytės. O mes taip pat nemanome, kad ji padarė ką nors, kad mes pralaimėtume. Manau, kad tai žmogus, kuris įgijo tam tikrą patirtį, nes jis vadovavo sudėtingomis aplinkybėmis. Prisiminkite, kaip opozicija elgėsi mūsų atžvilgiu, užvertė VRK visokiausiais skundais ir t. t. Ji be perstojo juos nagrinėjo. Paskui buvo labai keistas VRK narys nuo konservatorių pusės iš Druskininkų rajono, kuris savo elgesiu labai apsunkino VRK darbą. Dabar, jeigu jos kadencija prasitęstų, tai VRK iš tikrųjų galėtų pradėti dirbti ties kokybiniais pokyčiais“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

„Kadencijoje buvo daug iššūkių, tiek Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai. Bet VRK visa tai įveikė ir negirdėjau pretenzijų iš savo kolegų dėl VRK veiklos. Tai, manau, VRK pirmininkė turėtų tęsti darbą“, – teigė jis.

ELTA primena, kad L. Matjošaitytė VRK pirmininkė tapo 2017 m. birželį. Prieš ją VRK pirmininkas buvo Zenonas Vaigauskas, kuris komisijai vadovavo daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.

Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose patirties.

Reformos projekte taip pat pažymima, kad per 10 artimiausių metų turėtų atsirasti dar bent dvi naujos įkalinimo įstaigos, jose bausmę atlikti neturėtų daugiau kaip po 500 asmenų. Mokymai lauktų ir nuteistųjų, ir su jais dirbančio personalo.

„Reformos esmė – nuteistųjų resocializacija. Taip vadinamas socialinio mokymosi procesas. Juo siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir paruošti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo, kad galėtų dirbti, išlaikytų santykius su artimaisiais, šeima. Ir, kas labai svarbu, nuteistųjų resocializacijos reforma siekiama užtikrinti visuomenės saugumą“, – sako Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius V. Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento vadovo, ne paslaptis, kad daugelis nuteistųjų yra papuolę į nesibaigiantį ratą, kai atlikę bausmę, nepasirengę gyvenimui laisvėje, vėlgi imasi nusikalstamos veiklos ir netrunka sugrįžti į įkalinimo įstaigas. Todėl Kalėjimų departamentas pasitelkė ekspertus, srities profesionalus ir parengė reformos projektą.

Siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir paruošti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo.

„Kalinimo sistema turi būti pastatyta ant naujų bėgių ir sparčiau tolti nuo totalitarinės praeities. Įkalintų asmenų resocializacija turi tapti pagrindiniu tikslu, ji turi būti profesionalesnė, o tam reikia gerų ir savo darbu patenkintų darbuotojų, matančių savo darbe didelę prasmę, turinčių geras darbo sąlygas ir kasdien besirūpinančių tuo, koks tas kasdien jų matomas įkalintas žmogus bus gyvendamas laisvėje. Tuomet įkalinimas bus prasmingas ir kaliniams, ir darbuotojams, ir visai visuomenei. Nes naujų galimybių gyvenime neatverianti bausmė yra beprasmė“, – apie reformos poreikį sako vienas projekto autorių – Vilniaus universiteto teisės mokslų daktaras Gintautas Sakalauskas.

Reformos projekte daug dėmesio ir resursų numatoma vienai svarbiausių priemonių – bausmių vykdymo įstaigų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat numatoma, kad taikant įvairias socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo, gydymo priemones bus galima labiau motyvuoti ir skatinti nuteistąjį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.

Reformos projektas apima įvairius nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos aspektus ir nubrėžia pagrindines projekto įgyvendinimo kryptis artimiausiems 5–10 metų.