Valdžia vėl nori keisti pensijų sistemą: žmonės gali galutinai nusisukti

Ką valstybė turėtų remti – būsimus ar dabartinius pensininkus?

„Sakyčiau, dabartinius pagrinde, bet apie būsimus irgi nereikėtų pamiršti“, – sakė gyventojas.

„Galbūt esamus, jiems sunkiau. O būsimiems dar yra laiko investuoti pinigėlius“, – svarstė kitas pašnekovas.

„Ir tuos, ir tuos“, – teigė moteris.

„O kuo vieni pranašesni už kitus?“ – klausė gyventoja.

Socialdemokratas A. Sysas žada registruoti siūlymą naikinti 1,5 proc. valstybės paskatą kaupimui antrojoje pensijų pakopoje. Kitaip tariant, papildomi pinigai nebebūtų skiriami tiems, kurie pensijai kaupia savarankiškai.

J. Elinsko/ ELTOS nuotr.

„Nelogiška toliau remti norinčius dalyvauti šitoje pensijų sistemoje“, – sakė A. Sysas.

Šiuo metu valstybė kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį prideda apie 34 eurus. Per metus susidaro maždaug 400 eurų suma.

„Tai vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės lieka sistemoje“, – teigė Seimo narys Linas Kukuraitis.

„Per ilgą laiką susidaro ženklios sumos“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.

A. Syso argumentas paprastas – geriau pinigus atiduoti dabartiniams pensininkams, o ne būsimiems.

„Spręskime problemas, kurios egzistuoja šiandien Lietuvoje, o ne naudokime pinigus neaiškiai ateičiai“, – sakė A. Sysas.

J. Elinsko/ ELTOS nuotr.

Ekspertai tokią idėją vadina trumparegiška. Pasak jų, senstant visuomenei, vien „Sodros“ ateities pensijoms nebeužteks.

„Ar mūsų dabartinė socialinio draudimo sistema ateityje galės mokėti didesnes pensijas? Tikrai ne“, – sakė L. Kukuraitis.

„Prognozės priklauso nuo to, kiek dirbančioji karta dalijasi su vyresniąja karta. Norint užtikrinti orias pensijas, reikės didesnių socialinio draudimo įmokų“, – aiškino T. Medaiskis.

Pasak ekonomistų, dabartines pensijas valdžia galėtų didinti ir kitais būdais – neatimdama iš vienų ir neduodama kitiems.

„Dabar „Sodros“ biudžetas yra perteklinis. Jei tikrai yra noras didinti pensijas greičiau, galimybių tam yra“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiemet valstybės paramai kaupimui antrojoje pakopoje numatyta apie 280 mln. eurų. Investuotojai sako, kad valstybės paskata reikalinga net ir tuomet, kai ją finansuoja visi mokesčių mokėtojai.

„Tikslas yra, kad visa visuomenė būtų turtingesnė ir galėtų ne tik patenkinti bazinius poreikius, bet ir oriai gyventi“, – sakė investavimo ekspertė Jekaterina Govina.

Tačiau problema ta, kad valdžia pati nebežino, ką nori daryti su visa sistema.

„Dar kartą po reformos matome, kad nuoseklumo nėra. Tai nemažina žmonių nepasitikėjimo sistema“, – aiškino G. Skaistė.

Negana to, valdantieji siunčia skirtingus signalus. A. Sysas siūlo paskatą naikinti, o socialinės apsaugos ministrė stoja į kaupiančiųjų pusę.

J. Elinsko/ ELTOS nuotr.

„Šiuo atveju tai vertinu kaip vienišo vilko pasisakymą. Matau riziką antrajai pensijų pakopai, nes paskata yra vienas iš dalykų, kuris padeda žmonėms apsispręsti dalyvauti sistemoje“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Po reformos iš kaupimo jau pasitraukė apie pusė milijono žmonių. Sistemoje liko beveik 900 tūkst. gyventojų. Ekspertai įspėja – jei paskata būtų panaikinta, sistema galėtų galutinai subyrėti.

„Žmonės tada pasirenka neturėti jokio kontrakto su valstybe, nes jis nuolat laužomas“, – sakė J. Govina.

Profesorius T. Medaiskis siūlo kitą kelią – valstybės paskatą palikti tik tiems, kurie sukauptus pinigus naudos pensijai, o ne pasiims juos iš sistemos.

„Paskata turėtų likti tik tuo atveju, jei kaupimas baigiasi anuitetu. Tuomet žmogus gauna ilgalaikę periodinę išmoką, kuri iš tiesų ir yra pensija“, – aiškino T. Medaiskis.

Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras siūlo iš esmės pergalvoti, kaip Lietuva kaupia pensijai. Jei žmonės nepasitiki privačiais fondais, galbūt valstybė pati turėtų kurti savo pensijų fondą.

„Jau dabar sutaupomi keli šimtai milijonų eurų. Dalį jų būtų galima nukreipti bazinės pensijos dalies didinimui, nes senjorų skurdas greičiausiai mažėja būtent tada, kai didinama pagrindinė pensijos dalis“, – sakė L. Kukuraitis.

Kol kas A. Sysas įstatymo projekto dėl paskatos naikinimo dar neužregistravo, tačiau pripažįsta, kad tai bandys daryti ne pirmą kartą.

„Kol kas šio pasiūlymo dar neregistravau, nors tai darau beveik kiekvienais metais“, – teigė A. Sysas.

„Kai projektas kelis kartus atmetamas, kyla klausimas, kam vėl daryti tą patį“, – svarstė G. Skaistė.