Seimas, ne laiku priėmęs Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, sukėlė neregėtą chaosą. Po pataisų atsivėrusią 29 mln. litų skylę turi užlopyti Vyriausybė, bet jos kišenės kiauros. Atrodo, kad valdžios klaidas turės taisyti aukštosios mokyklos.

Egzaminų rezultatai bereikšmiai?

Aukštasis mokslas bus nemokamas visiems pažangiems Lietuvos studentams, kurių egzaminų vidurkis ne žemesnis nei 8 balai ir kurie neturi akademinių skolų. Taip pat panaikinamos iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Tokias aukštojo mokslo įstatymo pataisas vasarą paskubomis priėmė Seimas, pabūgęs Konstitucinio Teismo pažertos kritikos.

Tik dabar ima aiškėti, kad skuba atnešė ne lauktos naudos, o atvirkščiai - sukėlė katastrofą. Mat pataisos priimtos pasibaigus egzaminų sesijai.
Įstatymas negali būti taikomas atgaline date, todėl egzaminų sesijos rezultatai, pagal kuriuos vertinamas studentų pažangumas, neteko galios. Kaip tuomet nustatyti, kuris studentas pažangus? Ar tai reiškia, kad šį semestrą nemokamai galės studijuoti visų kursų jaunuoliai, iki šiol studijavę nemokamose arba iš dalies valstybės finansuojamose vietose. Tokių studentų šalies aukštosiose mokyklose yra apie 70 proc.

Milijonų paieškos

Kilusį chaosą pasišovė išspręsti Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius prieš porą savaičių su studentais pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo pažadėjo, kad už visus iki žiemos nemokamai studijuosiančius jaunuolius sumokės valstybė. Pažado kaina - beveik 29 mln. litų.

Šių pinigų valstybės biudžete nėra. Jis patvirtintas žiemą, kai apie jokias aukštojo mokslo pataisas nė kalbėta nebuvo. Dabar Vyriausybė laužo galvą, iš kur paimti trūkstamas lėšas. Premjeras Gediminas Kirkilas įvykus keliems pasitarimams rado išeitį - Vyriausybė ieškos trūkstamų milijonų tarp nepanaudotų lėšų, grąžinamų į biudžetą.

"Nemažai pinigų nepanaudojama, dažnai metų pabaigoje įvairios žinybos grąžina pinigus atgal į biudžetą, rasime sprendimą", - šią savaitę aiškino G.Kirkilas.
Jo teigimu, nors šiuo metu yra teisinių skirtingų įstatymų prieštaravimų, priimtas politinis sprendimas, kad studentai už studijas nemokės avansu.
"Šiuo metu ieškome mechanizmo, kaip tai padaryti. Pirmiausia reikia sužinoti tiksliai, kiek reikės. Iki rugsėjo 15 d. rasime sprendimą", - duodamas interviu Lietuvos radijui žadėjo premjeras.

Rinkimų žaidimai

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui tokios paieškos nepatinka. Jis siūlo dėl lėšų stygiaus diskutuoti su kiekviena aukštąja mokykla atskirai. Dienraštis paprašė ministro patikslinti, ko konkrečiai iš diskusijos su mokslo kalvėmis tikimasi: kad universitetai sumažintų lėšų poreikį bandydami pasispausti, ar pateiktų veiksmų planą, kaip tų lėšų papildomai rasti. Tačiau R.Šadžius, teisindamasis įtempta dienotvarke, komentuoti atsisakė.
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadėja Giedrė Balčytytė pridūrė, jog ministras niekada nėra siūlęs kalbėtis su kiekviena aukštąja mokykla, todėl šios minties komentuoti neprivaląs. Valdininkė pasidalijo asmenine nuomone, esą A.Monkevičiaus pažadai iš biudžeto padengti 29 mln. litų stygių labiau primena tuščius rinkimų pažadus. Jie sunkiai įgyvendinami, tačiau maloniai skamba.

Teisingumą matuoja litais

Į milijonų paieškas įtraukta ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jos teisininkai suka galvas, kaip traktuoti įsigaliojusias įstatymo pataisas. Po pokalbio su ministru A.Monkevičiumi paaiškėjo, kad teisininkų sprendimas priklausys nuo valstybės piniginės dydžio.
Kitaip tariant, jeigu Vyriausybei pavyks biudžete atrasti papildomus 29 mln. litų, įstatymo pataisos bus pritaikytos pažodžiui ir studentams, kaip numatyta, mokslas pirmą šių metų pusmetį bus nemokamas. Jeigu lėšų neatsiras, įstatymo pataisoje teks ieškoti spragų, leisiančių studentams mokėti už mokslą pagal seną tvarką.

"Aš irgi manau, kad čia ne teisinis, o biudžeto klausimas. Nuo vasaros įsigaliojęs įstatymas nustatė kriterijus, kad studentai už mokslą turi mokėti pagal studijų rezultatus pasibaigus semestrui. Jeigu teisinėje valstybėje galioja šie principai, jų reikia laikytis. Bet nuostata kertasi su patvirtintu biudžetu. Reikia padėti aukštosioms mokyklos padengti 29 mln. litų, kurių jos dėl pataisų nebegali susirinkti pačios", - atviravo A.Monkevičius.

Universitetai pyksta

Šalies aukštosioms mokykloms nerimą kelia valstybės galvų diskusijos, kur gauti pinigų ir kaip reikėtų skaityti priimtas įstatymo pataisas. Aukštųjų mokyklų vadovai baiminasi, kad Vyriausybė 29 mln. naštą gali bandyti užkrauti universitetams. Jei taip atsitiktų, dauguma aukštųjų mokyklų atsidurtų ties bankroto riba.
Siekdami išvengti finansinio kracho dalies aukštųjų mokyklų vadovai nusprendė jau dabar rinkti iš studentų mokestį už studijas. Jeigu valstybė vėliau padengs lėšų stygių, jaunuoliams pinigai bus grąžinti.

Romualdas Ginevičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas:
Mes bijome, kad šie pinigai vėl gali būti paimti iš universitetų kitoms reikmėms skirtų lėšų, tada nebus iš ko mokėti dėstytojams. Jei taip atsitiktų, kaip galime kalbėti apie studijų kokybę. 41 mln. litų jau buvo paimta iš universitetų, kai streikavo mokytojai. Neatmetu galimybės, jog kai kurių universitetų dėstytojai bus priversti išeiti į gatves streikuoti, nes jiems paprasčiausiai nebus iš ko mokėti atlyginimų.

Universitetams gali būti siūloma apkarpyti išlaidas, o paskui priekaištaujama, kad mūsų universitetų nėra geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose. Tačiau pagal skiriamus pinigus Lietuvos universitetai jau yra "lyderiai" pasaulyje - juk pasaulio geriausių universitetų metinis biudžetas dešimt kartų didesnis negu Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Virginijus Domarkas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas:
Negalėjome pataisų priimti anksčiau. Visos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos priimtos pavėluotai, nes šalies Prezidentas pirmą Seimo pateiktą variantą vetavo. Dėl to visos procedūros užsitęsė iki liepos, kai egzaminų sesija jau buvo pasibaigusi. Bet trauktis nebebuvo kur. Laukti kitos sesijos negalėjome, nes Konstitucinis Teismas buvo priėmęs nutarimą, (įsigaliojusį kovo mėnesį - red. past.), kurį Seimas privalėjo vykdyti kaip įmanoma greičiau. Tai mums nurodo Konstitucinio Teismo įstatymas. Taip, mes turime vadovautis ne tik įstatymais, bet ir sveika logika. Sutinku, kad šis variantas nelabai racionalus ir vykęs.