Nerado kompromiso
Moksleivių tėvams vasara kelia dvejopų jausmų. Vieną akimirką džiūgavę dėl artėjančių lėtesnių rytų ir tiesesnio kelio į darbovietę, kitą akimirką jie stveriasi už galvų. Kuo reikės užimti vaikus, kad šie nepriaugtų prie savo išmaniųjų įrenginių? Tradiciškai yra bent keli variantai. A – savo atžalas patikėti seneliams, proseneliams ar kitiems artimiems giminaičiams, jei šie sutinka. B – išsiųsti juos į vasaros stovyklas. Žinoma, su viena sąlyga.
„Jei leidžia finansinė padėtis“, – dėl nenumatytų išlaidų dviejų vaikų mamos Eleonoros piniginė šiemet kur kas plonesnė, todėl, atmetusi A variantą, nes yra likusi viena kaip pirštas, vaikų vasaros atostogoms ji pasirinko C variantą.
„Sūnus su dukra paprasčiausiai sėdės namuose. Aišku, jau išgirdau tą žudantį: mamaaaaa, o ką mes veiksime?“ – į nuogąstavimus dėl vasaros nežinomybės mama jiems atsakė negailestingai. Skęstančiųjų gelbėjimas, anot Eleonoros, yra jų pačių reikalas, todėl laisvu laiku, kol šeima išvyks į Bulgariją, vienuolikmetis Rapolas ir trejais metais vyresnė Emilija turės pasirūpinti patys. Dar gegužės pradžioje moteris neatmetė ir B varianto, tačiau viskas išsisprendė savaime. Ankstesniais metais brolis ir sesė ėjo į tas pačias stovyklas, o šįsyk jų interesai visiškai išsiskyrė. Penktokas pasirinko stovyklą su kompiuteriniais žaidimais po atviru dangumi ir komandų kovomis. Šeimos vyresnėlė Emilija griežtai atsisakė į ją vykti. Prieš metus riedlentę įsigijusios aštuntokės akį patraukė šešių dienų stovykla Druskininkuose, kur tobulinami riedėjimo įgūdžiai. Rapolui tai nepasirodė įdomu.
„Išsiskyrė ir interesai, ir datos. Viena stovykla – liepos pradžioje, kita – liepos gale. Kompromiso vaikai nerado, – matydama vaikų nenorą ieškoti sprendimo, Eleonora taip pat nesinėrė iš kailio. – Išgyvenome be stovyklų, kai buvo visai maži, išgyvensime ir dabar.“
Užrašė nesitarusi
Užregistruoti Emilės ir Rapolo į iš dalies Kauno miesto savivaldybės finansuojamas arba nemokamas švietimo, kultūros, sporto įstaigų, nevyriausybinių organizacijų stovyklas ir užsiėmimus Eleonorai nepavyko. Nors priminimas telefone gegužės 14-ąją suskambo likus keliolikai minučių iki 9 valandos, net ir labai norėdama, tuo metu prisijungti prie interneto svetainės ji negalėjo.
„Turėjau darbinį susitikimą. Tačiau, kaip supratau, nieko nepraradau“, – Eleonora pasakojo, kad ne viena panašaus amžiaus vaikus auginanti bičiulė skundėsi laiką prie kompiuterio praleidusi bergždžiai. Paskelbus registracijos pradžią, prisijungti prie interneto svetainės nepavyko, o kai galiausiai ekrane atsirado vaizdas, vietų jau nebuvo likę. Kaunietei Redai pasisekė. Savo dukrą Viktoriją ji spėjo užrašyti į vieną iš siūlomų stovyklų, kuri atsieis 30 eurų.
„Registravau ten, kur buvo laisvų vietų“, – moteris džiaugėsi, kad jos pasirinkimas sutapo su trylikametės aistra. Liepos viduryje septintokė keliaus į penkių dienų gatvės šokių stovyklą, kur susipažins su breiko pagrindais ir kitais šokių stiliais. Tiesa, apie mamos planą ji kol kas nieko nežino.
„Jei atvirai, nesu tikra, kad labai nudžiugs. Viktorijai – paauglystė. Pati savęs nesupranta, nežino, ko nori, – tokiais atvejais padėti apsispręsti, anot Redos, yra kiekvieno tėvo pareiga, priešingu atveju vasara gali baigtis visišku fiasko. – Gerai, jei laisvas laikas bus išnaudotas tikslingai. Nesakau, kad reikia visą laiką tvarkytis, skaityti. Tiesiog bijau, kad, turėdama marias laisvo laiko, prisigalvos ko nors su draugais. Todėl liepos viduryje ji keliaus į iš dalies finansuojamą, o rugpjūčio pradžioje – į komercinę sporto stovyklą. Ši man atsieis dešimt kartų daugiau – apie 300 eurų.“
Būtina kalbėtis
Tėvai supranta, kad, pasibaigus mokslo metams, sumažėja pareigų. Vienų ribų nelieka, tačiau tirpsta ir kitos. Stovyklos tarsi viską sustyguoja, tik ar tai tikrai vienintelė išeitis?
„Visur turi būti pusiausvyra. Šešios stovyklos per vasarą – tikrai daug. Būti visą mėnesį vienam namuose – irgi ne išeitis“, – anot psichologės Uldės Sirtautaitės, geriausia – aukso vidurys, kuris pasiekiamas bendru sutarimu, kalbant. Pasitaiko, kad tėvai vaikus užrašo į stovyklas nepasitarę. Tai, anot psichologės, negerai. Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikai turi vykti tik į tas stovyklas, kurias išsirenka patys. Nesvarbu, kaip greitai megztų pažintis, dažnai jie nori keliauti ne vieni, o su draugais. Į tai taip pat būtina atsižvelgti.
„Visada reikia tartis. Juolab kad dabar yra labai motyvuotų vaikų. Jie patys susiranda stovyklas, į kurias norėtų vykti. Tėvai net nustemba sužinoję, kad jų atžalos nori eiti į žygius, daryti atsispaudimus, gyventi pagal tam tikrą dienotvarkę. Žinoma, tikrai ne visi yra tokie, – vaikui pasirinkus likti namuose, anot U. Sirtautaitės, reikėtų reaguoti į jo norą. – Įvairiais tyrimais nustatyta, kad vaikai moka daug mažiau vaizduotės ir fantazijos žaidimų nei anksčiau. Jie geba būti apibrėžtume. Nekalbu apie mėnesio izoliaciją, bet, tarkim, kelios vienatvės valandos per dieną gali būti naudingos vaizduotei plėtoti, santykiams su bendraamžiais.“
Ryšys stiprinamas ir per išmaniuosius įrenginius, todėl juos reikėtų palikti, bet su tam tikromis išlygomis, sąlygomis. Tam puikiai gali pasitarnauti dienotvarkė, kurios net ir vasarą nereikėtų palikti natūraliai tėkmei. Tėvai su vaikais turėtų aptarti ateinančią dieną, įvardyti tikslus, veiklas, jų trukmę. Būtinas dienos ritmas – panašiu metu keltis ir gultis, atlikti tam tikras savo amžiui priklausančias pareigas namuose. Be abejonės, būtini susitikimai su draugais, žaidimai, pasivaikščiojimai.
Tiesiog bijau, kad, turėdama marias laisvo laiko, prisigalvos ko nors su draugais.
„Pastebėjau dar ir tai, kad patys tėvai ne visada žino, ką galima veikti. Nenuostabu, kad tada ir vaikai nesugalvoja, kuo užsiimti“, – psichologė patikino, kad reikia tik šiek pasukti galvą ir į ją ateis minčių apie pačias netikėčiausias veiklas, suvienysiančias visą šeimą.
Pasiūla ir paklausa
Šeimos, radusios kompromisą, šiemet vasaros stovykloms išleis panašiai kiek praėjusiais metais. Vieni stovyklų organizatoriai įkainius pakėlė keliais ar keliolika procentų, kiti paliko tą pačią kainą, tačiau sutrumpino pamainų laiką, treti vasarą pasitinka be jokių pokyčių.
Antai, skautiška penkių dienų stovykla Širvintų rajone, kur vaikai mokysis kurti laužą be degtukų ir virti košę iš kirvio, atsieis kiek daugiau nei 300 eurų. Šešių dienų stovykla Zarasuose su vandenlentėmis – kone dvigubai tiek. Panašiai – 580 eurų – kainuos vaikų noras penkias dienas praleisti Klaipėdoje, kartų stovykloje. Vos keliomis dešimtimis pigiau įkainota etnografinė stovykla Kaišiadoryse, kur vaikai mokysis kepti bulvių plokštainį, bandas, virti kopūstienę, žemaitišką mirkalą. Brangu? Nors stovyklų sezonas dar tik įsibėgės, kai kurie organizatoriai jau siūlo nuolaidų. Tarkim, kūrybinė vaikų ir jaunimo stovykla pajūryje atpigo net 100 eurų – kainuos 449 eurus vietoj prieš tai buvusių 549 eurų. Specialių pasiūlymų gali tikėtis tėvai, į tą pačią stovyklą leidžiantys du ar daugiau atžalų. Žinoma, tradiciškai yra ir tokių stovyklų, kurios atsieina tiek, kiek kainuoja šeimos poilsinė kelionė.
„Turbūt mažai kas sau gali leisti tokią prabangą“, – dirstelėjusios į vieną populiarią interneto svetainę, kalbintos mamos negalėjo patikėti tuo, ką mato.
Aktyvi asmeninių atradimų stovykla jaunimui Austrijos Alpėse – išparduota. Žygiavimo stovykla po aukštuosius Tatrus – išparduota. Tarptautinė anglų kalbos stovykla netoli Talino – išparduota. Tarptautinė vasaros stovykla Kroatijoje – išparduota.
Ilgamečiai lyderiai
Keičiantis vaikų ir paauglių poreikiams, stovyklų organizatoriai stengiasi neapsiriboti vien tradicinėmis veiklomis. Potencialius stovyklautojus jie vilioja maisto gamyba, keramika, savęs pažinimo užsiėmimais. Dalis moksleivių ir jų tėvų linkę išbandyti naujoves, kiti lieka ištikimi tam, ką jau yra bandę.
Tradiciškai ne vienus metus nemenko susidomėjimo sulaukia plaukimo stovyklos, orientuotos į sportuojančius vaikus arba norinčius prisijaukinti ir pamėgti vandenį. Tokias stovyklas dažniausiai organizuoja sporto mokyklos, turinčios tam tinkamas sąlygas ir kvalifikuotų specialistų. Bene populiariausios plaukimo stovyklos Kaune – „Žalgirio“ ir „Girstučio“ baseinuose. Pastarajame pirmoji pamaina prasidės birželio 16 d., paskutinė visus norinčius suburs rugpjūčio 18-ąją. Kai kuriose jų dar yra laisvų vietų, tačiau ir jos tirpsta sparčiai.
„Kaune esame vieni iš nedaugelio, o gal ir vieninteliai, mokymo plaukti stovyklos organizatoriai, vaikams per savaitę suteikiantys net penkiolika užsiėmimų baseine. Ne visi vaikai renkasi užsiimti plaukimo sportu, tačiau išmokti plaukti – gyvybiškai svarbu. Dienos plaukimo stovykla yra puiki proga mokytis plaukti, saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens, – plaukimo akademijos „Banga“ projektų vadovė, plaukimo trenerė Agnė Jakubauskienė džiaugėsi, kad jaunieji kauniečiai ir jų tėvai tai vertina ir, sykį pabuvoję stovykloje, po metų grįžta vėl. – Turime daug grįžtančių vaikų, kuriems stovykla tapo tradicija. Stovyklą organizuojame 5–11 metų vaikams. Vyresniems vaikams vasarą siūlome valandinius plaukimo užsiėmimus.“
Lyderių poziciją išlaiko ir ilgametė stovykla „Merkurijus“, kurioje vasaras leidžia ne viena kauniečių karta. Šiemet stovyklautojų laukia linksmybių ir nuotykių kupinos keturios pamainos. Pirmoji jų vaikus ir paauglius suburs liepos 7-ąją.
„Stovyklautojų skaičius kasmet kinta. Jis priklauso nuo vietų, kurias galime pasiūlyti, tačiau norinčių visada būna daugiau, nei galime priimti“, – nors stovykla skirta 6–17 metų stovyklautojams, šiemet, anot stovyklos vadovo Sauliaus Jurkšos, aktyviau registravosi paaugliai, žinantys, kaip nori leisti laiką.
Tradiciškai vieni pirmųjų norą dalyvauti stovykloje išreiškė ir ištikimiausi bičiuliai – vaikai ir paaugliai, kurie „Merkurijaus“ stovykloje leidžia ne vieną vasarą.
„Ar būna tokių, kurie lieka dviem pamainoms? Žinoma! Po kiekvienos pamainos pas mus pasirodo vaikų, kurie grįžta ir prisijungia prie norinčių patirti naujų nuotykių“, – S. Jurkša patikino, kad tokių bus ir šiemet.
Naujausi komentarai