VIENIŠA MAMA – AKLAVIETĖJE: KĄ DARYTI, KAI DARBDAVYS VARO IŠ DARBO?

Vieniša mama, auginanti mažametį vaiką, prašoma išeiti iš darbo savo noru, nors nusiskundimų jos elgesiu darbdavys esą neturi. Moteris atvira – norėtų to išvengti. Specialistai patarė, kaip tokioje situacijoje pasielgti.

Kreipėsi pagalbos

Savo nerimu dėl tikimybės likti be darbo moteris pasidalijo vienoje iš socialiniame tinkle "Facebook" esančių grupių. Čia ji rašė: "Esu vieniša mama, auginanti dvejų metų sūnų. Kol dirbu, vaiką prižiūri močiutė. Darbovietėje norima, kad parašyčiau prašymą, jog išeinu iš darbo savo noru. Įmonėje išdirbau penkerius metus, neturiu nei nusiskundimų, nei pravaikštų. Gal galite patarti, ką galėčiau padaryti, kad to būtų galima išvengti?" – prašė ji.

Kaip elgtis žmonėms, atsidūrusiems tokioje situacijoje, paklausėme Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų.

Gali atšaukti prašymą

Pasak VDI Darbo teisės skyriaus vedėjo Šarūno Orlavičiaus, prašymas atleisti iš darbo savo noru yra išimtinai nuo darbuotojo valios priklausantis dalykas.

"Darbdavys negali reikalauti ir taikyti psichologinio spaudimo ar mobingo, kad darbuotojas parašytų prašymą išeiti iš darbo savo noru. Jeigu darbuotojas pats nori, tada jis gali rašyti prašymą ir išeiti iš darbo. Na, sakykime, jei darbdavys užspaustų ir darbuotoja tiesiog pasiduotų provokacijai – pasirašytų prašymą, ji turėtų tris darbo dienas galimybę jį atšaukti", – aiškino jis.

Įstatymo taikoma garantija

Pašnekovo teigimu, labai svarbu ir tai, dėl kokios priežasties darbdavys nori atleisti darbuotoją, tačiau tam yra bendrieji atleidimo pagrindai.

"Pavyzdžiui, atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės galėtų būti: jei darbuotojo atliekama funkcija taptų perteklinė arba jei darbuotojas pagal planą nepasiekia kažkokių sutartų rezultatų, arba atsisako dirbti pakeistomis sąlygomis arba pakeisti darbo laiko režimo rūšį, jei sąlygų keitimas inicijuotas rimtų ekonominių, organizacinių priežasčių. Jei tokios priežastys yra, darbdavys turi įspėti darbuotoją ir išmokėti išeitinę išmoką", – pabrėžė Š.Orlavičius.

Jei darbdavys užspaustų ir darbuotoja tiesiog pasiduotų provokacijai – pasirašytų prašymą, ji turėtų tris darbo dienas galimybę jį atšaukti.

Vadovaujantis bendrąja tvarka, darbuotojas turėtų būti įspėtas prieš mėnesį. Tačiau, kadangi moteris šioje konkrečioje aprašomoje situacijoje augina dvejų metų sūnų, darbdavio iniciatyva, teigė pašnekovas, darbo sutartis negalėtų būti nutraukta, jei nėra darbuotojos kaltės.

Darbo kodekso 61 straipsnyje yra numatyta įstatymo garantija – darbuotojui nebūti atleistam pagrindu, numatytu Darbo kodekso 57 straipsnyje "Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės", jei jis augina vaiką iki trejų metų.

Priklausytų išeitinė išmoka

"Darbo kodekse dar yra 59 straipsnis "Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia". Jei būtų kažkokios kitos priežastys nei tos, kurias minėjau, tarkime, jei pats darbuotojas yra problemtiškas ir kolektyve daro kažką, kas visiems netinka, tada darbuotojas turėtų būti įspėtas prieš tris darbo dienas ir darbdavys jam turėtų išmokėti šešių mėnesių išeitinę išmoką", – vardijo VDI atstovas.

Taip pat jis teigė, kad darbo sutartis gali būti nutraukta šalių (darbdavio ir darbuotojo – aut.past.) susitarimu. Paklaustas apie tai, kokia nauda iš to būtų darbuotojui, Š.Orlavičius akcentavo, kad viskas priklauso nuo susitarimo turinio.

"Šalys susėda ir tariasi, kada nutraukiama darbo sutartis: rytoj ar po mėnesio, kiek išeitinių išmokų susitariama sumokėti – dvi, tris ar keturias ir pan.", – detalizavo Darbo teisės skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad kiekviena atleidimo iš darbo situacija yra individuali.