VIENUOLIKTOKAI – LYG BANDOMIEJI TRIUŠIAI

Pirmą kartą rengiamuose tarpiniuose patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 26 tūkst. vienuoliktokų. Nors pirmieji patikrinimai prasidės jau kovą, jų tvarka vis dar rengiama.

Daug neaiškumų

Nuo šių mokslo metų tarpiniai patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi: jų rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pernai spalį pranešė patvirtinusi matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašus.

Juose nustatyta, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per tarpinius patikrinimus, kuriuos šiais mokslo metais laikys trečios gimnazijos klasės mokiniai, ir kokios bus brandos egzaminų užduotys ateinančiais mokslo metais.

Tačiau tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų vykdymo instrukcijos, vertinimo kriterijai vis dar keičiasi ir nėra galutinio sprendimo, nors pirmieji patikrinimai prasidės jau kovą.

Kadangi tarpiniai patikrinimai vyks elektroniniu būdu, atliktos užduotys bus vertinamos automatiškai, tik lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo metu reikės mokytojų įsitraukimo vertinant kalbėjimo užduotis. Šių vertintojų mokymai prasidės vasarį ir truks 40 valandų.

Mokytojai dalykininkai trauko pečiais: nejaugi vertinimo kriterijai bus tokie sudėtingi, kad juos įkąsti prireiks net 40 valandų? Tačiau tai ne vienintelė problema, kurią mato tarpiniams egzaminams besirengiančių mokyklų bendruomenės.

Pasirengimas: D. Miškinienė neslėpė, kad daug nerimo kyla ir  dėl techninių dalykų. / L. Brundzos nuotr.

Ką jau kalbėti apie gimnazistus, kurie ėmė dar labiau baimintis tarpinių patikrinimų, kai per bandomąjį matematikos patikrinimą, vykusį sausį, paaiškėjo, kad dalies užduočių negalėjo išspręsti, nes to kurso paprasčiausiai dar nesimokė.

Panašiai ir dėl lietuvių kalbos – teoriškai lyg ir suprantama, kad perskaitęs gautą tekstą mokinys turės pakalbėti jame aprašyta tema, tačiau į ką reikėtų atsižvelgti ir į ką kreips dėmesį vertintojai, iki šiol neaišku. Visai neseniai pranešta, kad mokiniai atsiskaitys ne savo mokytojui, kaip buvo anksčiau, o kitam, kuris jam nedėsto.

Trūksta patvirtinimų

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga sausio pabaigoje pradėjo rinkti parašus po peticija dėl vienuoliktokų tarpinių lietuvių kalbos ir literatūros žinių patikrinimų tvarkos.

„Lituanistus ir lituanistes, kuriems įgriso neatsakingas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) elgesys dėl naujos egzaminų sistemos, kviečiame pasirašyti šią anketą ir išreikšti pilietinę poziciją (pasirašiusių sąrašas bus pridėtas prie oficialaus rašto, siunčiamo į ŠMSM ir NŠA)“, – sakoma peticijos priede.

Taip Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga sureagavo, kai paaiškėjo, kad NŠA pakeitė vienuoliktokų tarpinių lietuvių kalbos ir literatūros žinių patikrinimų tvarką, kai nusprendė nebeleisti per kalbėjimo egzaminą dėstančiam mokytojui vertinti savo mokinių.

Beje, NŠA kelis kartus nuo pernai rugsėjo jau keitė ir tarpinių žinių patikrinimų datas. Tarpinių žinių patikrinimų datos buvo keičiamos sausio 13-osios išvakarėse.

Beje, kaip akcentuojama 2024 m. sausio 4 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, – pusegzaminių datos gali būti keičiamos net likus trims dienoms iki jų. „Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarpinio patikrinimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras tvarkaraštyje numatytą tarpinio patikrinimo datą gali pakeisti į kitą, ankstinti ar vėlinti“, – rašoma įsakyme, nustatančiame moksleivių tarpinių žinių patikrinimų tvarką.

„Yra du dokumentai, kuriuos turi pavirtinti NŠA – vykdymo instrukcijas ir vertinimo instrukcijas. Tačiau dar nė vieno egzamino galutinės vertinimo instrukcijos nepatvirtintos. Ne tik lietuvių kalbos tarpinio patikrinimo, bet ir kitų dalykų“, – pastebėjo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas mokytojas Mindaugas Grigaitis.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks kovą, lietuvių kalbos ir literatūros – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių.

Situacija nejuokinga, bet prognozuota, nes mes, mokytojai, jau seniai žinojome, kad taip bus. Tačiau niekas mūsų prašymų ir patarimų, kaip suvaldyti situaciją, neklauso.

Netrūksta chaoso

Lietuvių kalbą ir literatūrą dėstantis M. Grigaitis įsitikinęs, kad turėtų būti sukurta metodinė medžiaga, duoti pavyzdžiai mokytojams, kad visi galėtų ramiai laukti tarpinių patikrinimų pradžios. Tačiau, kai net patikrinimų datos keičiamos likus itin mažai laiko, papildomas nerimas apima ir vienuoliktokus, ir jų mokytojus.

„Situacija nejuokinga, bet prognozuota, nes mes, mokytojai, jau seniai žinojome, kad taip bus. Tačiau niekas mūsų prašymų ir patarimų, kaip suvaldyti situaciją, neklauso. Reforma stumiama buldozeriu, nekreipiant dėmesio į tai, ką galvoja mokytojai. Našta kraunama ne tik mokytojams, bet ir visai mokyklai“, – pastebėjo M. Grigaitis.

Pasak jo, tarpinių patikrinimų idėja buvo tikrai gera. Tačiau šiandien šiek tiek neteisinga mokinio atžvilgiu, kuris mokosi pagal visą bendrojo ugdymo programą, o vienas egzaminas nulemia jo ateitį. Todėl išskaidyti šitą egzaminą visai sveikintinas žingsnis. Tik nuo pirmųjų žingsnių labai stipriai vėluojama.

„Šitas neapibrėžtumas ir chaotiška situacija kelia didelį stresą. Mokyklų vadovai situaciją mato gal kitaip, mokytojai pastebi daug chaoso ir daug neužtikrintumo. Vėluojama rengti vykdymo instrukcijas ir tai ne tik mokytojų dalykininkų problema. Mokyklų vadovai pastebėjo, kad neparengta sistema – reikia paruošti patalpas, rasti atitinkamą skaičių kompiuterių, vykdytojų, užtikrinti tinkamą interneto ryšį. Vadovai pamatė, kokia problema ir kiek dar yra spragų“, – iššūkius minėjo mokytojas.

Vykdymo instrukcija apima techninį kiekvienos mokyklos pasiruošimą – kiek reikės mokytojų, kaip susodinti mokinius. Dėl šitų dalykų vieną dieną duodami vieni nurodymai, kitą dieną – jau kiti. Anot M. Grigaičio, galimybė atšaukti skubotai rengiamus tarpinius patikrinimus vienuoliktokams nesvarstoma.

„Jiems paliekama galimybė perlaikyti kitais metais su vienuoliktokais. Tačiau man sunku įsivaizduoti, nes jei, tarkime, trečdalis mokinių turės perlaikyti, vadinasi, dar daugiau mokinių kitąmet turės laikyti kažkurį tarpinį egzaminą. Reikės dar daugiau kompiuterių arba dar daugiau dienų iškris iš ugdymo proceso“, – pastebėjo pedagogas

Nerimas dėl pakeitimų

Sausio viduryje Lietuvos vienuoliktokai laikė bandomąjį tarpinių patikrinimų egzaminą. Jėgas išbandė apie 22 tūkst. moksleivių. Pasak NŠA atstovų, bandomasis egzaminas praėjo sklandžiai, tačiau mokiniai ir mokytojai suprato turintys dar ką nuveikti.

„Po tarpinio patikrinimo buvo kalbama, kad ne visos temos išmoktos, buvo temų, kurių nesitikėjo. Aišku, atsiskaitymas vyks kovą, dar yra laiko išmokti, bet yra ir nerimo“, – teigė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Ji neslėpė, kad gana daug nerimo kyla dėl techninių dalykų.

„Apie kai kurias detales dar nesame informuoti, bet tikimės, kad iki patikros sužinosime. Dabar svarbu sėkmingai viską įvykdyti, o vertinimo instrukcijos – jau tolesni dalykai. Nerimas liks, bet rengiamės pagal tai, kokią informaciją turime“, – teigė įstaigos vadovė.

Nors ir deklaruojama, kad tarpiniai patikrinimai sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino vertinimo, lieka neaišku kokią reikšmę jis turės bendram pažymiui. Tačiau aiškintis nėra nei laiko, nei prasmės, nes dar gali ir vėl kas nors pasikeisti. „Nerimo daug, nes gal dar kas nors keisis“, – šyptelėjo D. Miškinienė.

Šiuo metu jau lyg ir paaiškinta tvarka ir visi kiti dalykai, bet kai tie pokyčiai vis vyksta, nerimas išlieka. Mokytojų bendruomenė sako norėjusi, kad viskas būtų buvę aišku rugsėjį, kaip viskas vyks, todėl nuolatiniai pakeitimai ir kelia didžiausią nerimą.

Turi būti pasirengę

Nors Kauno „Saulės“ gimnazijoje bandomasis egzaminas praėjo sklandžiai ir, direktorės vertinimu, mokykla pasirengusi tarpiniams patikrinimams, bet nuolatiniai pokyčiai trikdo.

„Trikdo. Bet kokia naujovė, bet koks pokytis visada trikdo, nes vienaip ar kitaip tam reikia ruoštis. Jeigu turime vieną dokumentą, mes iš anksto ruošiamės. Ir taukšt, likus kelioms dienoms, kažkas pasikeičia. Tai stresas mokyklos mokytojams ir vadovams. Tačiau tie dokumentai pas mus keičiasi ir turime būti viskam pasiruošę“, – situacijos nedramatizavo „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Mokytojos akimis, tarkime, lietuvių kalbos tarpinis patikrinimas vyks tokiu pačiu principu kaip ir anglų kalbos. Šį egzaminą ji vykdo daugybę metų, ten lygiai taip pat įrašinėja, lygiai taip pat išsitraukia užduotis. Principas lygiai toks pat. Direktorė sakė suprantanti, kad lietuvių kalbos mokytojams neramu, nes jiems tai pirmas kartas.

„Jeigu viskas vyks taip, kaip yra numatyta, turėtų būti anglų kalbos valstybinio egazamino analogas. Mokytojai niekada nespaudė mygtuko įrašo, pasirengimui bus skirtas ribotas laikas, tad dėl šių naujienų vienur ar kitur tas blynas gali būti prisvilęs, nes neturime patirties, kaip tą dalyką dėstyti ir vykdyti“, – teigė S. Drazdavičienė.

Direktorė paskaičiavo, kad jų gimnazijoje lietuvių kalbos tarpinis patikrinimas vyks penkias dienas, nes yra per 200 vienuoliktokų. Visiems pakalbinti septyniems mokytojams prireiks penkių dienų nuo 8 iki 17 val.

Svarbiausia nusiteikti

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje mokosi per 200 vienuoliktokų. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas Raimonda Kersnauskienė sako, kad svarbiausia pozityvus nusiteikimas ir, žinoma, reikia mokytis.

„Pastaruoju metu pasaulyje ir bendrai visoje aplinkoje viskas kinta, pastovumo jau senokai nebėra, tad ir šie pokyčiai, susiję su tarpinių egzaminų tvarkomis jau nebestebina. Aišku, kritikuoti visada paprasta, tačiau reiktų šią situaciją vertinti pozityviau, galimai pirmieji metai bus sudėtingesni, kol tvarkos nusistovės. Norėtųsi, kad vertinimo normos jau būtų patvirtintos, bet į pasiruošimą stengiamės žiūrėti plačiau ir ruošiamės  įvairiems galimiems variantams. Taip pat džiaugiamės, kad mokytojai, įdeda nemažai pastangų, kad mokiniai patirtų kuo mažiau streso dėl kai kurių dalykų vertinimo nežinomybės“, – sako R. Kersnauskienė.

Anot vadovės, tarpinių patikrinimų tvarkaraščio koregavimai iš esmės nieko per daug nekeičia. Visas ugdymo procesas ir tvarka jau suplanuota, o kurią dieną vyks vienas ar kitas patikrinimas iš esmės nėra taip svarbu.

„Sunkiausia lietuvių kalbos mokytojams, nes egzaminas yra daugiausiai pasikeitęs ir kalbėjimo dalies  galutinių vertinimo normų dar nėra, o ir perlaikyti tos dalies kitais metais nebus galima. Pasitikim mokytojų kūrybiškumu ir tikrai manome, kad sugebėsime tinkamai pasiruošti. Mokytojai jau lapkričio mėnesį patys organizavo mokymus ir aptarė galimus vertinimo variantus, dalinosi patirtimi“, – tęsia gimnazijos vadovė.

Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi Tarpinių patikrinimų užduočių aprašus, tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžius. R. Kersnauskienė neabejoja, kad prieš naujoves visada būna neramu, tačiau nereikia skleisti nerimo, o tiesiog galvoti – ką ir kaip reiktų padaryti geriau, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai jaustųsi kiek įmanoma ramiau ir saugiau šioje situacijoje.

Nors ir deklaruojama, kad tarpiniai patikrinimai sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino vertinimo, lieka neaišku kokią reikšmę jis turės bendram pažymiui.

Skatins mokytis

Šį pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje NŠA priminė esminius tarpinių patikrinimų aspektus. Kaip jau minėta, privalomų ir pasirenkamų dalykų tarpinių patikrinimų metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas.

„Vadinasi, surinkęs 35 taškus iš 40 galimų per tarpinį patikrinimą abiturientas į valstybinį egzaminą ateis jau žinodamas, kad jis yra išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų“, – paaiškino NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Direktorė priminė, kodėl prireikė tarpinių patikrinimų – iš esmės tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didelį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti dalimis, nenukeldami visko į vieną brandos egzaminą. Tokia sistema, kai tarpinis patikrinimas tampa brandos egzamino dalimi, taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.

„Be to, tarpinių patikrinimų rezultatai gali būti naudojami ir kaip slenkstis – laikyti brandos egzaminus galėtų surinkę minimalų balų skaičių per tarpinius patikrinimus. Tokia patirtis taikoma Suomijoje“, – pristatydama naujovę kalbėjo R. Krasauskienė.

2021 m. NŠA atliko mokinių vertinimų ir panaudojimų scenarijų analizę. Remiantis ja, ŠMSM buvo pateikti siūlymai dėl kaupiamojo mokinių pasiekimų vertinimo, kuris skatintų mokinius mokytis nuolat, nuosekliai ir kaip tai įdiegti.

Anot R. Krasauskienės, prieš trejus metus atlikta apklausa parodė, kad 82 proc. respondentų pritarė, kad dalį vertinimo mokiniai galėtų gauti iki baigiamojo valstybinio egzamino. Jie taip pat nurodė, kad tai galėtų sudaryti iki 50 proc. baigiamojo įvertinimo.

Įvertino: M. Grigaičio teigimu, reforma stumiama buldozeriu, nekreipiant dėmesio į tai, ką galvoja mokytojai. / A. Snarskienės nuotr.

Motyvuos mokinius

Tikimasi, kad tarpiniai patikrinimai turėtų motyvuoti vienuoliktokus ateiti į brandos egzaminus su didesne kraitele taškų, be to, nauja tvarka turėtų padidinti brandos egzaminų rezultatų patikimumą.

Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Susumavus gautus taškus, visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks kovą, lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis patikrinimas – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę. Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo metu vienam kandidatui bus skirta 30 minučių. Matematikos pirmasis ir antrasis tarpiniai patikrinimai truks po 45 minutes. Tarpiniai patikrinimai bus organizuojami mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje.

Jei netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, vienuoliktokai galės jį perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienus metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Mokinys negalės laikyti brandos egzamino, jei nelaikė tarpinio patikrinimo, tačiau jis galės laikyti brandos egzaminą net ir tarpinį patikrinimą įveikęs su nuliu taškų.

Jei mokinys negalės laikyti tarpinio patikrinimo dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, tai galės padaryti po metų su kitos kartos vienuoliktokais, o jei nedalyvaus tarpiniame be pateisinamos priežasties, negalės dalyvauti ir brandos egzamine, jam reikės eksternu išlaikyti ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą.

Į atestatą, kaip sakė R. Krasauskienė, bus įrašomas ir tarpinio patikrinimo, ir galutinis brandos egzamino rezultatas. Jei mokinys nuspręs nelaikyti brandos egzamino, į atestatą bus įrašomas tik tarpinio patikrinimo įvertinimas.