Islandija nuo šiol tūkstančiams europiečių siesis ne tik su geizeriais, bet ir su neįvykusiomis atostogomis, verslo kelione ar beviltišku bandymu lėktuvu sugrįžti namo. Vienas tokių europiečių - aš.
Sugrįžti iš komandiruotės Gruzijoje turėjau sekmadienį, todėl pirmieji pranešimai apie Islandijos ugnikalnį ir kai kurių oro linijų atšauktus skrydžius penktadienį kėlė šypseną. Islandija - toli, reisai atšaukiami tik Vakarų Europoje, o ir iki sekmadienio taip pat dar daug laiko.
Šeštadienį šypsena pradėjo keisti nerimas. CNN ir kitų naujienų televizijų pranešimai apie uždarytus oro uostus, tarp jų - ir Vilniuje, visai nedžiugino. Grupę, kuri atvyko į Gruziją mokymams, sudarė 16 ES valstybių piliečiai - t.y. skrydžiai į visas Europos puses. Todėl kelionės organizatoriai nuo ryto ėmė skalambyti pavojaus varpais - kas pora valandų skambino į Tbilisio oro uostą, skrydžių kompanijas, tačiau visur išgirsdavo daugmaž tokį atsakymą: „Paskambinkite vėliau, šiuo metu neturime jokios informacijos.“
Netrukus disciplinuoti ir detalius planus turintys kolegos iš Vakarų Europos puolė į paniką. Mokymų organizatoriams nieko neliko kaip tik suorganizuoti ekskursiją į Tbilisio oro uostą. Deja, ir ten mažai kuo galėjo padėti - oro uostas veikia, bet niekas neatskrenda, todėl išskristi irgi nelabai išeina.
„Paskambinkite 9 val. ryte, gal tada bus kažkas aiškesnio“, - paliepė balsas ragelyje, kai paskambinau jau vėlai vakare į oro uostą. Kam skambinti 9 val., kai skrydis 10 val.?
Vakarų europiečiai visiškai praskydo, kai vidurnaktį sužinojo, kad jokie „Lufthansa“ lėktuvai sekmadienį niekur neskris. Jų net nudžiugino kompanijos pažadas sumokėti už prabangų viešbutį Tbilisio centre.
Mano skrydžio kompanija „Aerosvit“ sėkmingai ir po vidurnakčio laikėsi slapukavimo technikos. Tad miegoti daug neteko ir su pirmais gaidžiais nuvykau į oro uostą. Tačiau net ir likus pusantros valandos iki skrydžio, nieko aiškesnio oro uoste išvysti nepavyko. Registracija nevyko, tvarkaraščių ekranuose degė užrašas „Delay“, nesakantis kokiam laikui skrydis atidedamas ir kiek teks gyventi oro uoste, o mergina iš informacijos budelės pasakė, kad nieko nežino, „laukit, gal skris, o gal ne skris“.
Gausus būrys gruzinų, persikreipusiais veidais ir rūkančių kas kelios minutės, ir keli pasimetę užsieniečiai nenuteikė linksmai. Bet po valandos pradėjo veikti „langelis“, kuriame įsukūrusi agentūra prekiauja „Aerosvit“ bilietais. Netrukus ten jau spraudėsi kelios dešimtys nelabai patenkintų gruzinų ir užsieniečių. Agentūros darbuotojas, pilnu užuojautos veidu, pranešė, kad kol kas neoficialus tvarkaraštis skelbia, jog skrydis atidemas 12 valandų. Bet dėl viso pikto užrašė savo mobilaus telefono numerį ir pasiūlė po šešių valandų pasiskambinti. Niekada nežinai...
Naujausi komentarai