SIGNATARO PAMOKA

Kiek kartų per pastarąjį pusmetį numojome ranka, supratę, kad atsidūrėme kvailio vietoje? Per vasaros išpardavimą pirkta palaidinė pasirodė esanti nupiginta ne be priežasties, o dėl pasislėpusios skylės. Nuvykę į užsienį vietoj išreklamuoto ištaigingo išvydome viešbutį, kuris ištaigingas buvo prieš pora dešimtmečių. Prie gydytojo kabineto poliklinikoje pusantros valandos meditavote ramstydamas sieną – paskirtas laikas pasirodė esąs tik juridinis formalumas, de facto eilė judėjo pagal praėjusio amžiaus gyvosios eilės tradiciją.

Kiek kartų po tokių situacijų drožėte ginti savo teisių ir atgauti kelių litų ar bent moralinį pasitenkinimą? Taigi, kad nedaug.

Apie tai, kad klientas, kokiu vardu bepavadintas – mokesčių mokėtojo, paciento ar pirkėjo – visada teisus, žinome tik iš kurioziškų naujienų apie amerikiečius, prisiteisiančius piniginę kompensaciją iš mikrobangų krosnelės gamintojų, neįspėjančių, kad kačiukų jose džiovinti nevalia. Nusistebėję tokių istorijų herojų bukumu savo kartėlį romiai nuryjame – kartu su raminamųjų piliule, nes juk skųstis ir savo teisių reikalauti yra kažkaip baisu. Beveik net nepilietiška. Be reikalo.

Pasimokyti verta kad ir iš signatarų. Anuomet, kai pamiršę tuščias kišenes, raitė parašus Nepriklausomybės atkūrimo akte, visi skendo euforijoje – na, bent jau daugelis. Juk nesinori tikėti, kad iš tikrųjų būta vykdžiusiųjų kokių slaptų tarnybų slaptas užduotis, nors pagal tolesnę kai kurių jų elgseną ir ant tos pačios Lietuvos pilamas paplavas tokie įtarimai gali atrodyti labai pagrįsti.

Idealizmas atslūgo, o meilė Lietuvai pamažu transformavosi į mintis apie kišenių turinį. Tai vienas, tai kitas prisimena turį teisę į signatarų rentą. Štai netrukus tokiame rentos gavėjų sąraše atsiras ir Zigmas Vaišvila. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina: šis pilietis atitinka visus kriterijus, neturi draudžiamųjų pajamų. Tikrinti moralę ir ištikimybę Kovo 11-osios idealams, žinia, – ne ministerijos darbas. Tai – sąžinės prerogatyva.

Labai nesmagu skaičiuoti svetimos kišenės turinį, nors mokestis, kuriuo kiekvienas iš mūsų susimokame signatarams it kokiems notarams už paslaugą, – ne pats mažiausias, šiandien – per 4 tūkst. litų. Šioje situacijoje kur kas svarbiau pavyzdys, kurį mums rodo dar vienas nepriklausomybės tėvas. Žinok savo teisę ir griebk ją be skrupulų. Kas priklauso – tas tavo. Ir jokios savigraužos.