Profsąjungai pasiūlius, Briuseliui paliepus, visi vilkikų vairuotojai draugiškai traukiame į namą bendrabutį. Sprendžiant iš batų, kolektyvas – margas, kiekvienas – skirtingais supratimais apie gyvenimą, poilsį ir šventes.

Nieko baisaus. Apsitrinsime, apsišlifuosime, knarkiančius "pridusinsime", triukšmadarius po šaltu dušu pakišime, bus name taika ir ramybė.

Svarbiausia, kad kiekvienas turės atskirą lovelę, bendrą virtuvę, šiltą WC ir vieną dušą. Beveik kaip V.Vysocko dainoje "38 kambarėliams – viena išvietė".

Šiame išnuomotame name truputį geresni tik penki kambariai.

Laimei, nėra moterų, o tai būtų vienas vargas su jomis. Reikėtų lovą europaletėmis atitverti ar tiesiog lauke atskirą būdelę sukalti. Rūpestis neįskaičiuotas į sąmatą. Tektų iš savų lėšų daryti atitvarą.

Nors, kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Sutiksite, kai tarp vyrų įsipainioja moteris, jie pasitempia, mažiau keikiasi, nesimuša, nevaikšto po namus šeimyniniais "triusikais" ir kartais ant stalo butelio vietoje pastato vazą su gėlėmis. Gražu, ar ne, kolegos vyrai?

Žinote, būtų mano valia, kiekvienai brigadai priskirčiau po moterį.

Neabejoju, kad tada būtų daugiau pozityvo, pagarbos, mažiau vulgarumo, keiksmų, neliktų "fūrų" vergų ir visas transportas taptų žymiai šviesesnis, skaidresnis ir patrauklesnis, o prie vartų stovėtų norinčiųjų dirbti eilės.

Taigi, vyrai, ieškokite moterų, ir viskas bus gerai.

Gražios svajonės, o realybėje... Blyn, ei, chebra, kurie mano batai šiame "bardake"?

Ai, rytą galvos bus šviesesnės ir atsirinksime.