Esu už tradicinę šeimą, prieš agresyvią LGBT propagandą, nepritariu leidimui LGBT nariams įsivaikinti, pasisakau prieš agresyvią užsienio politiką, bet esu už skiepus. Aš labiau pasitikiu pasaulinio lygio virusologais, gydytojais nei "YouTube" filmukais.
Pažiūrėjus į šeimų gynėjų protestų plakatus, reikalavimus, atvirai pasakysiu, nepasijutau labai reikalingas tik ką praėjusiame mitinge.
O jei būčiau atėjęs su plakatu "Esu už skiepus, bet prieš LGBT ir Anūką", galbūt būčiau gavęs niuksą nuo savų.
Gerbiamieji, kuo čia dėti skiepai, galimybių pasai, jei reikia keisti Vyriausybę ir rengti naujus Seimo rinkimus?
Jau buvau minėjęs, kad tautos mitinge reikia kelti tautą vienijančius, o ne skaldančius šūkius.
Gerbiamieji, kuo čia dėti skiepai, galimybių pasai, jei reikia keisti Vyriausybę ir rengti naujus Seimo rinkimus? Visi puikiai žinote paprastą posakį: jei daug vienu metu reikalausi, nieko negausi.
Visos šios tautinės krizės kaltininkė – Vyriausybė, tai ir reikėjo tuo reikalu apsiriboti, o ją pakeitus nuosekliai siekti kitų tikslų. Prisiminkime, kaip anuomet buvo nuversta Kazimiros Prunskienės vyriausybė.
Didžiausia pagarba mitingų organizatoriams už tą juodą darbą, organizavimą, bet to nepakanka, kad būtų galima vesti paskui save visą tautą.
Tikrai neįkvepia blankūs oratorių balsai, banalūs, o kartais ir vulgarūs šūksniai, šabloniški ir nieko nebejaudinantys plakatai.
Jei organizatoriai pasiryžo vesti tautą į pergalę, tai turėtų pastudijuoti didžiųjų vadų (nugalėtų ir pasmerktų diktatorių – taip pat) biografijas, paklausyti jų kalbų ir pažiūrėti, kuo jie sugebėjo pritraukti milijonus.
Išmokite patys arba raskite tų, kurie sugeba įkvėpti tautą žygdarbiams, o ne mitingo pabaigoje apsiriboti paskaičius kelis rezoliucijos punktus.
Rezoliucijos ir yra tik rezoliucijos, kurių nebūtina vykdyti. Juk nebūtina visur kalbėti, kviesti pokyčiams tautą patiems pagrindiniams organizatoriams, nes būnant pilkuoju kardinolu galima daugiau pasiekti.
Kad ir kaip ten būtų, su visa pagarba lenkiu galvą prieš Šeimų maršo organizatorius ir sakau visiems gerai žinomą posakį (tik truputį pakeičiu pabaigą): "Mauras atliko savo darbą ir gali perduoti jį tęsti."
Jei norime produktyvaus šio judėjimo tęsinio ir rezultatų, tolesnę veiklą reikia perleisti profesionalams – konkretiems politikams ir politinėms partijoms. Jų dabar turėtų atsirasti kaip grybų po lietaus. Svarbu tik nepasikinkyti Trojos arklio.
Kiek pastebėjau, Nacionalinis susivienijimas stipriai reiškiasi. Jis ir dar kelios grupės, susijungusios į vieną jėgą, galėtų atvesti į pergalę.
Svarbiausia, kad nebūtų daug partijų, grupių, junginių, norinčių tik užimti dabartinės valdžios vietą
Pasimokykite iš baltarusių klaidų. Ten susikūrė daug demokratinių, opozicinių partijų, kurios išskaidė rinkėjus ir nieko nelaimėjo.
Gal bus per garsiai pasakyta, bet tokiais kriziniais laikotarpiais, kad suvienytų didžiąją dalį tautos, reikalinga stipri asmenybė.
Tik politinėje vienybėje mūsų jėga, o ne skiepe ar galimybių pase. Dėl to atidėkite į šalį liaudiškus, tautiškus junginius, įkurkite stiprią vienalytę politinę jėgą ir ieškokite lyderio.
Istorija žino nemažai pavyzdžių, kiek daug tokia jėga pasiekia.
Baigdamas prisipažinsiu, kad šiek tiek neramu dėl vieno dalyko, kuris nutiko netrukus po atgimimo, po Sąjūdžio.
Po bendros visos tautos pergalės atskiros grupės, lyderiai pradėjo bartis ir aiškintis, kas daugiau prisidėjo prie valstybės atgimimo, o paskui ėmė dalytis postus ir visai draskyti laurų vainiką.
Gal tai yra viena demokratijos normų, bet, jei visa tai vėl pasikartos po šios pergalės (neabejoju, kad ją pasieksime), tai tiesiog užlipsime ant to paties grėblio.
