ANGELAI SARGAI GYVENA GRETA

Protu sunkiai suvokiama žmogžudystė Kėdainių rajone aptemdė Naujųjų šventę ir leido labai aiškiai suprasti, jog nacionaliniame 2016-aisiais privalomų atlikti užduočių sąraše turi būti vienintelis punktas: daryti viską, kad daugiau nė viena Lietuvos šeima neišgyventų tokios tragedijos.

Viešoji erdvė sprogsta nuo komentarų ir pasiūlymų, ką reikėjo padaryti ir ko galbūt reikėtų imtis, kad Saviečių kaimo drama daugiau niekada nepasikartotų. Aistrų amplitudė – nuo mirties bausmės grąžinimo ir norvegiškosios sistemos besąlygiško diegimo iki siūlymo steigti Lietuvoje dar vieną vaiko teisių apsaugos instituciją. Kad pirmieji radikalūs siūlymai tėra tuščias populizmas, matyt, suvokia ir juos rėkiantieji. Mintis apie naują instituciją paviešinta po Prezidentės susitikimo su sveikatos, socialinių reikalų ir teisėtvarkos struktūrų vadovais bei vaiko teisių specialistais, todėl, tikėtina, kada nors iš žodžių virs kūnu.

Tik ar tikrai dar viena institucija apsaugos degradavusių tėvų vaikus nuo jų gimdytojų, giminaičių ar kaimynų žudikiškos meilės?

Nebent, žinoma, joje būtų įdarbinti supermenai, kurie dirbtų geriau nei visų jau esančių valdžios struktūrų – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei savivaldybių administracijų skyrių, tarnybų darbuotojai. Arba sykiu su naująja instritucija ir visos senosios baigtų tik egzistuoti ir pradėtų dirbti. Kaip reikalauja premjeras – neskaičiuodamos darbo valandų. Ir, kaip reikalautų mokesčių mokėtojai, biudžeto pinigus panaudodamos ypač prasmingai.

Tačiau nelaukiant, kol politikai apsispręs dėl dar vienos institucijos steigimo, jos biudžeto, kol įvyks vadovų ir specialistų konkursai, verta paieškoti atsarginių variantų. Jų – vaikų angelų sargų, galinčių dirbti kiaurą parą ir net nemokamai. Net ir toje pačioje prasigėrusioje provincijoje. Tai – asmenys, gyvenantys arčiausiai tokios agresijos aukų: seniūnai, seniūnaičiai, parapijos dvasininkai ir aktyvistai, kaimynai, galiausiai – šeimų, kuriose smurtaujama, kiti suaugę nariai. Bendruomenės gyvavimo prasmė – ne tik bendros šventės, bulviakasio talka ar bažnyčios puošimas, todėl dalį atsakomybės dėl kiekvieno greta gyvenančio vaiko turėtų prisiimti ir ji.