1. Lietuvos biudžeto deficitas, nepaisant itin sparčiai augusių valdžios sektoriaus išlaidų*, 2024 metais siekė vos 1,3 proc. BVP ir buvo mažiausias visame regione (žr. grafiką) bei gerokai mažesnis nei ES vidurkis (3,2 proc). Net taupiosios Vokietijos deficitas (2,8 proc.) buvo gerokai didesnis nei Lietuvos.

2. Mažą Lietuvos biudžeto deficitą visų pirma lėmė įspūdingas Lietuvos ekonomikos augimas. Lietuvos realusis BVP 2024 metais paaugo solidžiais 2,8 proc., kuomet Latvijos ir Estijos ekonomikos traukėsi (atitinkamai 0,4 proc. ir 0,3 proc.), o ES vos išspaudė 1,0 proc.**. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo iki 3,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES**, tačiau yra grėsmė, kad mokesčių kėlimas gali sulėtinti ar net visiškai sustabdyti Lietuvos ekonomikos progresą.

3. Mažą Lietuvos biudžeto deficitą taip pat lėmė ir besitraukianti šešėlinė ekonomika bei sparčiai augantys oficialūs atlyginimai. Lietuvoje surenkamų mokesčių ir BVP santykis per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 28 proc. 2014 metais iki 33 proc. 2024 metais. Yra grėsmė, kad mokesčių kėlimas gali sustabdyti šias tendencijas, o nepalankaus scenarijaus atveju mokesčių gali būti surinkta ne daugiau, kaip tikimasi, o netgi mažiau. Lietuva tai jau buvo patyrusi po 2008 metais įvykdytos „naktinės mokesčių reformos“, kuomet padidinus mokesčių tarifus mokesčių ir BVP santykis sumažėjo nuo 31 proc. 2008 metais iki 27 proc. 2012 metais***, o bendra surinktų mokesčių suma 2008 metų lygį pralenkė tik 2014 metais. 

4. Įdomu tai, kad Estijos, kuri kaip reikiant užsimojo kelti mokesčius****, biudžeto deficitas (1,5 proc.) 2024 metais buvo didesnis nei mokesčių nekėlusios Lietuvos (1,3 proc.). Matydama, kad mokesčių kėlimas stabdo ekonomikos augimą bei neduoda laukto biudžeto pajamų padidėjimo (Estijos biudžeto pajamos 2024 metais augo 8,4 proc., o Lietuvos – 10,7 proc.), Estija suka kita kryptimi ir atšaukia dalį suplanuotų mokesčių kėlimų (ypač ekonomikos augimui žalingų mokesčių)*****. Suomija taip pat planuoja mažinti ekonomikos augimui žalingus gyventojų pajamų bei pelno mokesčius******. Mokesčius mažinti planuoja ir naujoji Vokietijos vyriausybė.

Tad ar Lietuva neprisižais su mokesčių kėlimu ir nenupjaus ekonomikos augimo šakos, kuri leido pasiekti ne tik įspūdingą Lietuvos gyventojų ekonominės gerovės augimą, bet ir dar įspūdingesnį valstybės biudžeto pajamų augimą? Lietuvos biudžeto pajamos pastarąjį penkmetį išaugo net 74 proc. – gerokai sparčiau nei Latvijoje (51 proc.), Estijoje (51 proc.), Vokietijoje (21 proc.) ar vidutiniškai ES (27 proc.). Jei Lietuvos ekonomika pastarąjį penkmetį būtų augusi kaip Estijos, Lietuvos 2024 metų deficitas siektų ne 1,3 proc. BVP, o ~6,0 proc. BVP (tuomet mokesčių kėlimas ir/ar išlaidų mažinimas būtų neišvengiamas). Tačiau Lietuvos ekonomika sukūrė mažą stebuklą, kuris sudaro sąlygas nedidinti mokesčių šiuo didelio geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tad Lietuvai šiuo metu siūlyčiau ne didinti mokesčius, o skaidrinti ir paprastinti mokesčių sistemą, mažinti šešėlinę ekonomiką bei skatinti ekonomikos augimą tam, kad mūsų ekonomikos augimo stebuklas tęstųsi.    

* Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidos 2024 m. augo 12,4 proc. – gerokai sparčiau nei 6,9 proc. Latvijoje, 4,2 proc. Estijoje ir 4,8 proc. vidutiniškai Europos Sąjungoje. Per pastarąjį penkmetį (nuo 2019 iki 2024 m.) valdžios sektoriaus išlaidos Lietuvoje išaugo net 82 proc. – tai yra gerokai sparčiau nei Latvijoje (57 proc.), Estijoje (56 proc.) bei vidutiniškai ES (34 proc.).

** Europos Sąjungos šalių 2025 m. I ketv. BVP augimas.

*** Ar Lietuva surinks daugiau mokesčių padidinusi mokesčių tarifus?

**** Lietuvos ekonomika auga, Latvijos trypčioja vietoje, o Estijos – niekaip neišsikapsto iš recesijos. Estijos ekonomikai grįžti į augimo kelią, be kitų priežasčių, trukdo ir didinami mokesčiai.

***** Estija planuoja atšaukti laikiną saugumo mokestį, reinvestuojamas pelnas liks neapmokestintas.

****** Į priešingą pusę nei Lietuva: Suomija mažina pelno ir pajamų apmokestinimą.

Visą komentarą galite skaityti čia: