Netinkamas laikas

„Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad laikas kelti šalies mokesčiams yra netinkamas dėl dviejų priežasčių. „Pirmas aspektas, jau yra pirmų požymių, kad Lietuvos ekonomika lėtėja: Lietuvos eksportas į Vokietiją nebekyla ir svarbiausia, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai gana sparčiai krenta. Gyventojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas šiuo metu yra prasčiausia praktiškai per dvejus metus (…) Ekonomikos ciklas dabar lieka stiprus, bet jis po truputėlį silpsta“, – šalies ekonomikos fazę apibūdina A. Izgorodinas.

Pasak jo, kitas argumentas, skatinantis susilaikyti nuo mokesčių reformos, susijęs su pasauline konjunktūra: „Iš vienos pusės, atrodo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija mažins tarifus, bet kol nėra konkretaus žingsnio, yra gana didelis neapibrėžtumas, kas bus toliau. Priklausomai nuo to, kokie tarifai bus palikti, matysime mažesnį arba didesnį poveikį ir Lietuvos ekonomikai.“

„Tarifai, prastėjantys vartotojų lūkesčiai, eksporto į Vokietiją kritimas – visi šie dalykai labai aiškiai sako, kad šiuo metu įgyvendinti mokesčių reformą yra labai nepalankus metas. Šiuo atveju geriausia nedaryti nieko, palaukti, kol ekonomika sustiprės, ir tada galbūt grįžti prie mokesčių reformos reikalų“, – išvadą daro ekonomistas.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, mokestinėms pertvarkoms nebūna patogaus meto. „Jeigu mes kalbėsime apie ekonomikos ciklą, kai jis yra kilimo stadijoje, argumentuojama, kad reformos gali sulėtinti augimą. Nuosmukio stadijoje argumentuojama, kad ekonomika ir taip traukiasi, o čia dar ir mokesčiai atsiranda, ir jie smaugs dar labiau negu pati ekonomika“, – sako R. Krušinskas.

Įžvalgos: A. Izgorodinas pastebi, kad laikas kelti šalies mokesčiams yra netinkamas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad visuomenė turėtų suprasti mokesčių pertvarkos poreikį valstybei. Problema jis laiko piliečių nepasitikėjimą.

R. Krušinsko manymu, dabartinei valdžiai pasitikėjimo mandatas, kuris avansu buvo suteiktas per rinkimus, po truputį mažėja.

Jis pasigenda valdančiųjų sutarimo su visuomene ir verslu, taip pat strateginio mąstymo ir tikslo. „Būtent tikslo formuluotė šioje situacijoje yra labai keista, – akcentuoja R. Krušinskas. – Kai prasidėjo diskusijos apie mokestines pertvarkas, žodis, kuris skambėjo paraleliai, buvo gynyba. Po to premjeras, kilus šurmuliui dėl gynybos finansavimo, pasakė, kad, na, pirmiausia turės tenkinti partijos rinkėjų lūkesčius ir tada dar gynybai skirti lėšų. Tas „ir gynybai skirti“ tampa antraeilio plano dalimi, kas visuomenę, jos koncentruotą požiūrį į bendrą tikslą ir išskaido. Manau, kad tai buvo didelė taktinė klaida.“

KTU EVF prof. Vaidas Gaidelys primena, kad apie poreikį Lietuvai keisti mokestinę sistemą, įvesti kai kuriuos naujus mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT), tarptautinės organizacijos kalba jau seniai, tad naujienos čia nėra. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu situacija yra išties komplikuota: „Dabar yra daug nežinomybės dėl veiksmų, nepriklausančių nuo Lietuvos. Be to, ne mes vieninteliai tai darome, mokesčius kelia ir kitos valstybės, Baltijos šalys. Jei gynybos reikmėms norime surinkti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), vis tiek turėsime didinti mokesčius.“

Tarifai, prastėjantys vartotojų lūkesčiai, eksporto į Vokietiją kritimas – visi šie dalykai labai aiškiai sako, kad šiuo metu įgyvendinti mokesčių reformą yra labai nepalankus metas.

„Lietuva pagal konkurencingumo indeksą, berods, yra penktoje vietoje. Pakilus mokesčiams, galime nukristi iki devintos vietos, bet tai labai priklausys ir nuo to, ko imsis kitos šalys, kalbant apie mokesčių naštą. Be abejo, Lietuva ne viską padarė, galėtų būti, pavyzdžiui, susitarimas dėl pagrindinių mokesčių didinimo ribojimo dažniau nei kas penkerius metus, nes į Lietuvą investuoti atėjęs verslas nori žinoti, prognozuoti savo galimus pelnus ir mokėtinus mokesčius“, – sako V. Gaidelys.

Paralelės su 2008 m.

Geopolitinio ir ekonominio netikrumo metu dalis ekspertų atsigręžia į ankstesnius sukrėtimus, pavyzdžiui, pasaulinę finansų krizę 2008–2009 m. Tuometės sprendimų priėmėjų reakcijos kritikai sako, kad, krizei atslūgus, ekonomikos atsigavimas būtų buvęs greitesnis, jei vietoje diržų veržimo politikos būtų buvęs pasirinktas ekonomikos skatinimas – anticiklinės politikos kryptis.

Šiuo metu ir naujoji Vokietijos vyriausybė muitų karą pradėjusioms JAV ir partnerėms ES siunčia žinią, kad iššūkių laikais fiskalinis vokiečių konservatizmas liks užnugaryje: kanclerio Friedricho Merzo koalicija ketina mažinti dalį mokesčių, energijos kainas, įlieti šimtus milijardų eurų į šalies infrastruktūrą ir gynybą.

Vis dėlto ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad į anticiklinę ekonomikos politiką reikėtų žiūrėti labai atsargiai, nes ji visada stipriai didina biudžeto deficitą, ypač krizės metu, nes šalies BVP krenta, o biudžeto išlaidos kyla labai sparčiai: „Be to, žiūrint į dabartinį Lietuvos ekonomikos ciklą, nėra pagrindo kalbėti apie ekonomikos skatinimą. Dabar geriausias ekonomikos skatinimas būtų, jei vyriausybė nieko nedarytų, nesiimtų jokių reformų, kurios gali dar labiau pabloginti vartotojų lūkesčius. Tai būtų geriausia anticiklinė politika.“

Svarbu: R. Krušinskas pasigenda valdančiųjų sutarimo su visuomene ir verslu, strateginio matymo ir tikslo. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Nestabilumas ir lankstumas

Pasak R. Krušinsko, po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ekonomikos ir veiksnių, kurie gali daryti vienokią ar kitokią įtaką, prognozuojamumas labai išsiskaidė. Dabar atrodo, kad ekonomikos pasaulyje susiduriama su naujais iššūkiais, kuriems numatyti pasirengimą vargiai įmanoma.

Ekonomisto teigimu, šiandien Lietuvoje verslui iš tiesų reikia laisvės, bet ne laisvės nuo mokesčių, o daugiau laisvės veikti. „Tada verslas iš savo augimo net ir su tais pačiais mokesčiais sumokės daugiau į biudžetą“, – neabejoja R. Krušinskas.

Šalyje reikia ir lankstaus požiūrio, gebėjimų ruoštis skirtingiems standartams, o tai kainuoja ir nėra paprasta įgyvendinti. V. Gaidelys sako, kad prie ekonomikos gyvybingumo šiuo metu galėtų prisidėti ir jo jau minėtas susitarimas dėl pagrindinių mokesčių nekėlimo tam tikrą laiką, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos aukštos pridėtinės vertės sektoriams – informacinių technologijų, biotechnologijų, su žaliosiomis technologijomis susijusiems sektoriams ir kt. Taip pat papildomos lengvatos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, verslo aplinkos reguliavimo modernizavimas ir supaprastinimas, ir, žinoma, investicijų skatinimas.

Nors R. Krušinskas sutinka, kad pastarojo meto krizių kontekste Lietuvos ekonomika demonstravo gerą atsparumą, jis nėra garantuotas, kad gebėjimas prisitaikyti leis pasiekti tokį augimą, koks yra prognozuojamas. „Visos pagrindinės agentūros ekonomines prognozes koreguoja į mažėjimo pusę, nes pasaulyje tarptautinės prekybos sferoje įvyko pasitikėjimo lūžis. Taip drąsiai teigti, kad vien tik iš ekonomikos augimo mes pasieksime savo norimą tikslą, negaliu“, – apie užsibrėžtą 5–6 proc. BVP gynybos biudžetą kalba R. Krušinskas. Jis sunkiai įsivaizduoja numatyto gynybos biudžeto surinkimą be skolinimosi.

Laikas: V. Gaidelys primena, kad apie poreikį Lietuvai keisti mokestinę sistemą kalbama jau seniai, tad naujienos čia nėra. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu situacija yra išties komplikuota. / J. Šuminaitės nuotr.

Kiti efektai

A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad neapibrėžta situacija ir pavojingi mokesčiai gali sukelti ir kitų efektų: Europoje vykstančios kovos dėl talentų fone gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimą aukštesnį atlygį gaunantiems specialistams jis prilygina šūviui sau į koją. „Nežinau, kokiais argumentais remdamasi Vyriausybė nori didinti GPM, bet, visų pirma, tai yra mokestis, kuris duoda labai mažą naudą valstybės biudžetui, nes apie pusę visų pinigų suneša PVM ir apie 20 proc. – akcizai. Jeigu norime į biudžetą surinkti daugiau pinigų, reikia kelti PVM ir akcizą“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

Tas „ir gynybai skirti“ tampa antraeilio plano dalimi, kas visuomenę, jos koncentruotą požiūrį į bendrą tikslą ir išskaido. Manau, kad tai buvo didelė taktinė klaida.

V. Gaidelys sutinka, kad dėl GPM didinimo iš tiesų gali įvykti kai kurių specialistų, pavyzdžiui, iš biotechnologijų sektoriaus, nutekėjimas. „Tačiau mes pagal mokestinę naštą ES buvome lyg ir 17-oje vietoje. Mokesčių našta 2023 m. Lietuvoje sudarė 32,6 proc. BVP, o, vertinant Europos Komisijos pateiktus duomenis, ES vidurkis yra 40 proc. BVP. Todėl mažesnis GPM kitoje šalyje dar nereiškia, kad ten bus mažesni ir NT ar kiti mokesčiai. Manau, kad prieš pasirinkdamas gyvenimą kitoje šalyje žmogus tikriausiai žiūri į bendrą kontekstą“, – pabrėžia jis.

Anot V. Gaidelio, GPM mokestis reikšmingai kils tik gerokai aukštesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims, todėl šių pakeitimų grąža valstybės biudžetui bus itin maža, o gynybos biudžetui reikšmingų finansinių injekcijų reikia jau dabar.

R. Krušinskas laikosi panašaus požiūrio – pasak jo, net jei mokestinės korekcijos ir bus įvestos nuo 2026 m., jos savo tikrojo veido neparodys iki 2027 m. pradžios, kai bus pateiktos visos finansinės ataskaitos už prieš tai buvusius metus. „Ar mes turime tokią prabangą tiek laiko laukti reformos poveikio?“, – klausimą kelia ekonomistas. Anot jo, būtent PVM didinimas 1 proc. kaipmat reikšmingai pradėtų pildyti valstybės biudžetą.