Prieigos valdytojomis tapo „Google“ paieškos variklį, „Facebook“ socialinį tinklą, „Amazon.com“ platformą ir „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“ valdančios bendrovės ir kitos daugelio mūsų naudojamos platformos.

Dalis jų į naujas taisykles jau sureagavo. Bendrovė „Meta Platforms Inc.“, valdanti socialinį tinklą „Facebook“, dėl Skaitmeninių rinkų akto sukeltų neaiškumų nusprendė atidėti naujos programėlės „Threads“ paleidimą ES vartotojams.  Jos prieinamumas turėjo sukurti tiesioginę konkurenciją Elono Musko valdomai platformai „X“, ką tik pakeitusiai pavadinimą iš „Twitter“. Taip Skaitmeninių rinkų aktas sukėlė visiškai atvirkščią efektą, nei deklaruotas tikslas sukurti „daugiau galimybių vartotojams pakeisti savo tiekėjus“ Taigi, užuot augusi, konkurencija lieka tokia pati.

Kompanija „Microsoft“ prie Skaitmeninių rinkų akto taisyklių prisitaikė keisdama savo produktų kainodarą. Dar 2017 m. „Microsoft Teams“ bendradarbiavimo programa prie „Microsoft Office 365“ paketo buvo pridedama nemokamai. Vartotojui tai reiškė patogumą gauti visą drauge veikiančių programų paketą. Tokia verslo praktika pagal naująjį reguliavimą yra traktuojama kaip netinkama, proteguojanti savo sukurtą produktą, paslepianti tikrąją šios programėlės kainą. Kainodarą pakeitus, už „Microsoft Teams“ mokėti teks atskirai.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų.

 

Keisis ir „Apple“ operacinės sistemos naudojimas. Iki šiol programėlių kūrėjai, norėdami, kad jų produktai būtų naudojami „iPhone“ telefonuose, turėjo paklusti kompanijos „Apple“ taisyklėms ir už buvimą sistemoje mokėti komisinius. Jau 2022 m. gruodžio mėn. buvo skelbiama, kad  kompanija ruošiasi prisitaikyti prie naujų reguliavimų ir leisti išmaniąsias programėles į „iPhone“ telefonus parsisiųsti ne tik iš „Apple Store“ programėlių parduotuvės. Nors oficialiai jokių pakeitimų dar nėra padaryta, tačiau neabejojama, kad iki sankcijų taikymo pradžios (2024 m. kovo mėnesio), pasirodžiusiose naujose operacinių sistemų versijose tokia galimybė atsiras („Apple iOS 17“ arba „Apple iOS 18“). Kaštai programėlių kūrėjams dėl to sumažės, bet rizika vartotojams gali padidėti. Nebegalėdama užtikrinti programėlių patikimumo, kompanija „Apple“ pabrėžia, kad negalės apsaugoti vartotojų privatumo ir saugumo, atmesti galimų kenkėjiškų programėlių. 

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų. Draudimų iššauktas neišvengiamas interneto platformų  atsakas tą tik patvirtina.

Teisininkai ir šį reglamentą nagrinėjantys ekspertai įžvelgia ilgų bei brangių bylinėjimosi procesų grėsmę ir riziką, kad Skaitmeninių rinkų aktas persipins su šalyse narėse galiojančiais nacionaliniais konkurencijos įstatymais. Dėl to reglamento įgyvendinimas gali užtrukti ir taip didinti neapibrėžtumą ir kaštus rinkos dalyviams.

Nuo rugsėjo 6 d. iki kovo 7 d. prieigos valdytojomis paskelbtos platformos privalės prisitaikyti prie Skaitmeninių rinkų akto reikalavimų ir atsisakyti draudžiamų veiksmų. Tarp jų – nebeproteguoti savo produktų ir atsisakyti neištrinamų programėlių. To nepadarius grės baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrovės globalios metinės apyvartos.

Pilnai įgyvendinus Skaitmeninių rinkų aktą, ES vartotojai gali susidurti su mažesniu pasirinkimu, didesnėmis skaitmeninių paslaugų kainomis ar prastesne kokybe, didesnėmis laiko sąnaudomis, o verslai su mažėjančiomis inovacijų kūrimo paskatomis ir didesne koncentracijos rizika skaitmeninių paslaugų sektoriuje.