Kaune apsilankiusį Estijos ambasadorių Lietuvoje Toomą Kukką susitikimuose su miesto valdžios atstovais lydėjo Estijos verslininkų delegacija, tarp kurių – ir besidairantieji galimybių čia pradėti gaminti šilumą.

Kalbėdamasis su „Kauno diena“ ambasadorius T.Kukkas pasakojo apie planuojamas estų investicijas Kaune ir požiūrį į mūsų miestą.

– Koks jūsų vizito tikslas?

– Į Kauną mane atlydėjo Estijos verslininkų delegacija. Su Kauno meru kalbėjomės apie galimas Estijos investicijas. Norėjau apsilankyti Kaune, susitikti su meru, nes čia dar nebuvau buvęs. Kaunas yra užmezgęs tvirtus ryšius su Estijos Tartu miestu. Bendravimas tarp šių miestų yra labai intensyvus.

– Gal galite konkrečiau papasakoti apie Estijos verslininkų planus Kaune?

– Kai kurie degacijos nariai yra Lietuvoje jau veikiančios Estijos kompanijos atstovai – jie čia prekiauja elektros energija. Į Kauną jie atvyko domėdamiesi galimybėmis investuoti ir čia pradėti energijos, šilumos gamybą. Aišku, kalbos apie šiuos planus kol kas yra labai preliminarios. Aptarėme ir didžiausią bendrą Estijos ir Lietuvos, kartu ir Kauno, interesą: ES geležinkelio transporto projektą „Rail Baltic“. Jį įgyvendinus greitaeigiai traukiniai nuo Talino iki Varšuvos galės lėkti 240 km per valandą greičiu. Jie važiuos taip pat pro pat Kauną. Diskutavome apie tai, kaip šalims sekasi vykdyti šį projektą.

– Kuo estus, ne tik verslininkus, domina mūsų miestas?

– Kaune estai atsiduria dėl skirtingų priežasčių. Visų pirma užsuka tie, kurie automobiliais keliauja į Centrinę ar Vakarų Europą. Daug tūkstančių estų važiuoja magistrale „Via Baltica“, o ši veda pro Kauną, tad tai – puiki proga aplankyti jūsų miestą.

– Kokie Lietuvos miestai labiausiai traukia estus?

– Daugiausiai turistų dėmesio visuomet sulaukia sostinės. Vilnius labiausiai estų lankomas, nes jis yra ir didžiausias miestas, ir geriausias pasiekiamas oru. Kauno reklamai, žinomumui ir prieinamumui labai pasitarnauja magistralė „Via Baltica“, kuri Vilniaus nepasiekia. Ji eina tik pro Kauną. „Rail Baltic“ taip pat bus tiesiama tik pro Kauną ir nelies Vilniaus.

Trečias lankomiausias miestas Lietuvoje yra Klaipėda, nes ją iš Estijos labai patogu pasiekti jūra. Būtent Klaipėda sulaukia ir didžiausių estų finansinių investicijų. Didžiausios laivų statyklos, gamyklos Klaipėdoje įkurtos iš estiško kapitalo.

– Kokį įspūdį estai susidarė apie Kauną?

– Nesu girdėjęs, kad jiems čia ko nors trūktų. Aš pats Kauną dar tik atrandu. Kol kas galiu pasakyti, kad tai – labai gražus miestas. Jeigu ateityje pastebėsiu ką nors, ko jam trūksta, būtinai pasakysiu Kauno merui.

Vienas dalykas aiškus: esu didelis optimistas, kai kalbama apie padidėsiantį estų srautą į Kauną, atidarius europinę geležinkelio vėžę. Tad Kaunas gali pradėti galvoti apie daugiau viešbučių, restoranų, laisvalaikio pramogų.

– Estija jau turi eurą. Ką iš savo patirties galėtumėte patarti Lietuvai: įsivesti eurą ar ne?

– Galiu pasakyti, kad mūsų nacionalinės valiutos keitimas buvo labai sėkmingas. Ir kaip Estijos pilietis, ir kaip ambasadorius, galiu rekomenduoti eurą ir jums. Pirmas privalumas – politinis. Krizė parodė, kad kooperacija, pagalba tarp euro zonos šalių yra daug artimesnė ir intensyvesnė nei apskritai tarp ES narių. Ekonominės priežastys – įsivedus eurą labai pakilo Estijos kredito reitingai, o tai lėmė, kad bankai sumažino paskolų palūkanas. Padaugėjo užsienio investuotojų, nes jie labiau pasitiki euru nei vietine šalių valiuta. Žvelgiant turisto akimis, daug paprasčiau keliauti po šalį, įvertinti kainas, nes atsiskaitant nereikia trauktis skaičiuotuvo. Be to, papildomai sutaupoma, nes nereikia mokėti valiutos keitimo mokesčių.