JŪRLAPIŲ BRAIŽYMAS

Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarankiams „nulaužus“ jo asmeninį elektroninį paštą ir paaiškėjus, kad ministras yra ne tik itin dievotas, myli katinus, bet ir laikosi sekso higienos. Kalba čia apie žinią iš jo vadovaujamos Gynybos ministerijos, dar tiksliau – apie sumanymą ūmai pakoreguoti (žinoma, savo federacijos naudai) jūrines sienas su „nedraugiškais kaimynais“ – pirmiausia Lietuva ir Suomija.

Kremliaus projektas paprastas ir aiškus – dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankoje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų ketinama paskelbti Rusijos vidiniais vandenimis.

Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Kremlius nusprendė pakeisti taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.

Toks štai naujas „jūrų mūšio“ žaidimas, kurį tiek Lietuvos, tiek ir Suomijos užsienio reikalų ministrai vieningai įvardijo „sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija“.

Geografinės situacijos taisymus natūroje Kremlius praktikuoja jau kokius šešiolika metų, pastaruosius pustrečių – itin isteriškai ir beveik desperatiškai.

Tiesa, tai kol kas tai tik projektas, kuris taptų kūnu nuo artėjančių metų sausio.

O prireikė viso to tam, nes „jūrinės sienos buvo nustatytos remiantis XX a. vidurio žemėlapiais ir visiškai neatitinka šiuolaikinės geografinės situacijos“.

Nieko labai naujo, geografinės situacijos taisymus natūroje Kremlius praktikuoja jau kokius šešiolika metų, pastaruosius pustrečių – itin isteriškai ir beveik desperatiškai.

Tad jūrlapių perbraižymas – toks tarsi naujas vėjo gūsis naujam gynybos ministrui, pritūpusiam naujame fotelyje.