V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.

„Tai abipusiai naudingas vizitas. Palyginus neseniai tapome NATO nariais, todėl galime duoti patarimų dėl gynybos planų integravimo ir pajėgų skyrimo prisijungus prie Aljanso. Lietuvos kariuomenei ypač aktualus personalo pritraukimo ir integravimo klausimas“, – sakė generolas leitenantas V. Rupšys, cituojamas kariuomenės pranešime.

Lietuvos kariuomenei ypač aktualus personalo pritraukimo ir integravimo klausimas.

„Jau rudenį siųsime savo karininkus perimti gerąją Suomijos patirtį dėl šauktinių ir rezervistų pritraukimo bei treniravimo proceso,“ – teigė kariuomenės vadas.

Jis taip pat sakė suprantantis, kiek ilgai užtrunka bet kokių projektų įgyvendinimas, tad susitikimo metu su T. Kivinenu sako apsvarstę galimas bendradarbiavimo kryptis Suomijai tapus NATO nare.

Suomija kartu su Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą. Lietuva prieš mėnesį patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl šių šalių prisijungimo.

Lietuvos ir Suomijos kariuomenių vadai taip pat aplankė tankų brigadą Hemenlinos mieste – čia buvo pristatyta brigados struktūra, užduotys, karių rengimo sistema. Generolai susitiko su šauktiniais kariais, išbandė jų rengimui skirtas simuliacines sistemas bei stebėjo šauktinių šaudymo pratybas.

Dvišalis Lietuvos-Suomijos karinis bendradarbiavimas plėtojamas nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios, daugiausia – bendrų Šiaurės ir Baltijos valstybių projektų rėmuose, vykdant bendras pratybas, per aukšto rango vizitus, keičiantis jūrų bei oro erdvės stebėjimo duomenimis, teigiama pranešime.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai įvyks labai greitai“, – teigė O. Scholzas po susitikimo Stokholme su Švedijos premjere Magdalena Andersson. Jis neįvardijo jokių konkrečių datų, tačiau nurodė esąs tikras, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą protokolų dar neratifikavusios septynios NATO šalys tai padarys artimiausiu metu. Jis konkrečiai paminėjo Turkiją, kuri prieš tai ilgą laiką blokavo Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie Aljanso.

Prieš birželį vykusį NATO viršūnių susitikimą Suomija ir Švedija pasiekė susitarimą su Ankara, kuriame abi Šiaurės šalys, be kita ko, įsipareigojo perduoti Turkijai šios ieškomus asmenis, mainais į Ankaros paramą jų narystei NATO.

M. Andersson pareiškė, kad Švedija laikysis savo susitarimo su Turkija ir padėkojo Vokietijos kancleriui už jo paramą Švedijos prisijungimui prie Aljanso.

Švedija ir kaimyninė Suomija nusprendė stoti į NATO, kai vasario pabaigoje Rusija užpuolė Ukrainą.

Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, praneša laikraštis „Daily Sabah“.

Pasak ministro, Švedija ir Suomija kol kas neįvykdė susitarimų dėl „kurdų teroristų“ ekstradicijos į Turkiją.

Jis taip pat informavo, kad Stokholmas ir Helsinkis pasiūlė Ankarai rugpjūčio mėnesį surengti susitikimą šiuo klausimu.

„Mes tikimės, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyks rugpjūčio 26-ąją“, - pareiškė M. Çavuşoğlu.

Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, kurio ten ieškoma dėl sukčiavimo. Kaip pažymi „Reuters“, tai pirmas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Ankara pareikalavo, kad Stokholmas išduotų jai kai kuriuos žmones mainais už tai, kad Švedijai buvo leista oficialiai pateikti paraišką dėl narystės NATO.

Gegužės mėnesį Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Birželį per Aljanso viršūnių susitikimą Madride abiejų šalių priėmimą iki paskutinės minutės blokavo Turkija. Ji tebekelia savo reikalavimus, grasindama, kad dar gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO ratifikavimo etape.

J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Anksčiau šį mėnesį Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė Šiaurės šalių stojimui, tad Jungtinės Valstijos tapo 23-ia tai padariusia šalimi bloke, šiuo metu turinčiame 30 narių. Kad Suomija ir Švedija būtų priimtos, reikalingos visų NATO narių sutikimas.

J. Bidenas, laikantis ryšių su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis, pašlijusių per jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadenciją, atkūrimą savo administracijos prioritetu, gyrė NATO kaip „Amerikos saugumo pagrindą“.

„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios transatlantiniam aljansui“, – pabrėžė jis.

J. Bidenas taip pat gyrė Suomiją ir Švediją – anot jo, abi šalys turi „stiprias demokratijos institucijas, stiprias kariuomenes ir stiprias bei skaidrias ekonomikas“, dabar sustiprinsiančias NATO.

Tuo metu prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija „sudaužė taiką ir saugumą Europoje“, vasario pabaigoje įsiverždama į Ukrainą, kalbėjo J. Bidenas.

„Putinas galvojo galintis mus suskaldyti... Tačiau jis gaus lygiai tai, ko jis nenorėjo“, – pabrėžė JAV lyderis.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį per „Twitter“ parašė, kad „lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“ ir kad „dabar atėjo laikas nutraukti turizmą iš Rusijos“.

Išvakarėse jos kolegė suomė Sanna Marin (Sana Marin) visuomeniniam transliuotojui YLE sakė, jog „neteisinga, kad tuo metu, kai Rusija vykdo agresyvų, brutalų agresijos karą Europoje, rusai gali normaliai gyventi, keliauti po Europą, būti turistais“.

Estija ir Suomija ribojasi su Rusija ir priklauso Europos Sąjungai, uždariusiai oro susisiekimą su Rusija, šiai įsiveržus į Ukrainą. Tačiau rusai tebegali keliauti sausuma į abi šalis, o paskui, panašu, skrenda į kitas Europos šalis.

Praėjusią savaitę YLE pranešė, kad Rusijos bendrovės pradėjo siūlyti keliones automobiliais iš Sankt Peterburgo į Helsinkio ir Lapenrantos oro uostus Suomijoje, iš kurių vyksta tiesiogiai reisai į įvairius Europos regionus. Antrasis pagal dydį Rusijos miestas yra maždaug už 300 km nuo Suomijos sostinės.

Suomijos išduotos vizos galioja Europos bevizėje Šengeno erdvėje, kurią sudaro 26 šalys: 22 ES narės bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Paprastai žmonės ir prekės tarp šių šalių juda laisvai, be kontrolės pasienyje.

Vizų Rusijos piliečiams nebeišduoda kai kurios ES šalys, įskaitant Latviją, šį mėnesį priėmusią tokį sprendimą dėl karo.

Vizų išdavimo rusams klausimas bus svarstomas per rugpjūčio 31-ąją vyksiantį neoficialų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, informavo YLE.

„Manyčiau, kad per artėjančius Europos Vadovų Tarybos susitikimus šis klausimas bus keliamas dar aktyviau. Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad turizmas turėtų būti ribojamas“, – suomių transliuotojui sakė S. Marin.

Per koronaviruso pandemiją Helsinkis ir Maskva buvo laikinai uždarę sieną. Tuomet Suomijoje staigiai nutrūko beveik 2 mln. rusų turistų srautas, kasmet suteikdavęs postūmį vietos ekonomikai.

Suomija ir Rusija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su keliomis perėjomis – tai yra vienas ilgiausių Europos Sąjungos išorinių sienų ruožų.

Nemenkai supykdė Rusiją

Estijos premjerės siūlymas sukėlė tikrą paniką Rusijoje. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas rėžė, kad svarstymai nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams – nacistiniai paistalai.

„Po ukrainiečių klouno pasisakymo dar vienais nacistiniais paistalais apie Rusijos piliečius pasidalino ir tetulytė iš Estijos... Taip ir norisi jai priminti, jog tai, kad esate laisvi, ne jūsų nuopelnas, o mūsų nebaigtas darbas“, – socialiniame tinkle „VKontakte“ teigė jis.

Suomija dabar yra vienintelė ES priklausanti Rusijos kaimynė, kurioje netaikomi turistinių vizų apribojimai Rusijos piliečiams. Sustabdžius skrydžius iš Rusijos į ES, Suomija tapo tranzitine šalimi daugeliui rusų, norinčių vykti toliau į Europą.

„Daugelis tai vertina kaip sankcijų režimo apėjimą“, – AFP sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Nors Šengeno režimas ir Suomijos įstatymai neleidžia visiškai uždrausti vizų pilietybės pagrindu, Suomija gali sumažinti išduodamų vizų skaičių tam tikroms kategorijoms, pažymėjo P. Haavisto.

„Turizmo kategorijoje gali būti ribojama, kiek vizų galima prašyti per dieną“, – sakė P. Haavisto.

Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pateikė vyriausybei pasiūlymą, kuris leistų Suomijai „teikti pirmenybę“ tokioms grupėms kaip šeimos nariai ir studentai, kartu sumažinant turistinių vizų skaičių.

Nors vyriausybė uždegė „žalią šviesą“ tęsti pasirengimo darbus, P. Haavisto sakė manantis, kad galutinis sprendimas gali būti priimtas iki mėnesio pabaigos.

Kadangi daugelis keliautojų į Suomiją atvyksta su kitos Šengeno šalies išduotomis vizomis, P. Haavisto pabrėžė, kad šiuo klausimu reikia priimti ES lygmens sprendimą.

Suomija ketina iškelti šį klausimą kitame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.

„Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad vienai šaliai sumažinus išduodamų vizų skaičių, kita šalis gali jį padidinti“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras.

Tai rodo portalo „Yle“ surengtos apklausos rezultatai.

Prieš turistinių vizų išdavimą rusams griežčiausiai pasisako 50–64 metų amžiaus vyrai, taip pat Koalicinės partijos ir Tikrųjų suomių partijos šalininkai bei Šiaurės ir Rytų Suomijos gyventojai.

Švelnesnės pozicijos šiuo klausimu laikosi Suomijos moterys ir 25–34 metų amžiaus šalies gyventojai.  

Laikraščio „Helsingin Sanomat“ žiniomis, Suomijos prezidentas Saulis Niinistö ketvirtadienį ketina apsvarstyti su vyriausybe vizų Rusijos piliečiams išdavimo klausimą. Anksčiau daugelis parlamento deputatų paragino sugriežtinti jų išdavimo rusams tvarką.

Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) gyrė Senatą už greitą ratifikavimo procesą – sparčiausią nuo 1981 metų.

„Šis istorinis balsavimas siunčia svarbų signalą apie tvarų abiejų JAV partijų įsipareigojimą NATO ir užtikrinimą, kad Aljansas bus pasiruošęs atremti šiandienos ir rytojaus iššūkius“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Vienintelis oponentas buvo respublikonas Joshas Hawley (Džošas Haulis), argumentavęs, kad Jungtinės Valstijos turėtų susitelkti į savo gynybą ir kad Vašingtonas turėtų daugiausiai dėmesio skirti Kinijos metamam iššūkiui, o ne Europos reikalams.

Dar vienas respublikonų senatorius – Randas Paulas (Rendas Polas) – pažymėjo, kad balsavime „dalyvavo“, bet neišreiškė nei pritarimo, nei nepritarimo.

Šis istorinis balsavimas siunčia svarbų signalą apie tvarų abiejų JAV partijų įsipareigojimą NATO ir užtikrinimą, kad Aljansas bus pasiruošęs atremti šiandienos ir rytojaus iššūkius.

Senato lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) sakė, kad tai siunčia Vakarų vienybės signalą po Maskvos vasario 24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą.

„Tai taip pat itin svarbu kaip signalas Rusijai – jie negali įbauginti Amerikos ar Europos, – pabrėžė Ch. Schumeras. – [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mėgino pasinaudoti savo karu Ukrainoje, kad suskaldytų Vakarus. Tačiau šiandienos balsavimas rodo, kad mūsų aljansas stipresnis nei bet kada.“

Kad Suomija ir Švedija, kurios dešimtmečius vengė šlietis prie karinių blokų, bet su NATO glaudžiai bendradarbiavo, galėtų įstoti į Aljansą, tam turi pritarti visos 30 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių.

Kaip rodo NATO sąrašas, tam oficialiai dar nėra pritarusios septynios šalys: Čekija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Slovakija, Turkija ir Vengrija.

Turkija vienintelė yra pareiškusi prieštaravimų – Ankara pareikalavo tam tikrų nuolaidų iš Suomijos ir Švedijos, kad pritartų jų narystei.

Ankara reikalauja, kad šios šalys išduotų dešimtis turkų vyriausybės oponentų, kuriuos ji vadina teroristais.

Liepos 21 dieną Turkija sakė, kad rugpjūtį specialus komitetas susitiks su suomių ir švedų pareigūnais bei įvertins, ar abi šalys vykdo iškeltas sąlygas.

Už protokolų ratifikavimą balsavo 209 Nacionalinės Asamblėjos (parlamento žemųjų rūmų) nariai, prieš buvo 46. Šalies Senatas (parlamento aukštieji rūmai) Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse pritarė dar prieš dvi savaites.

Suomija ir Švedija dėl narystės NATO kreipėsi prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Iki tol abi šios šalys artimai bendradarbiavo su Aljansu, tačiau nebuvo jo narės. Tam, kad Suomija ir Švedija taptų visavertėmis NATO narėmis, tam turi pritarti visų 30 Aljanso šalių parlamentai.

Savo pritariamąjį žodį šių šalių stojimui į NATO jau tarė maždaug du trečdaliai Aljanso šalių.