Premjeras užsiminė, kad derybos galėtų būti tęsiamos ir po šią savaitę vyksiančio ES viršūnių susitikimo. 

JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) viliasi viršūnių susitikime sudaryti vadinamąjį skyrybų susitarimą, kad šalis galėtų spalio 31-ąją tvarkingai palikti Bendriją. 

„Mano nuomone, praktiškai nėra šansų pasiekti susitarimą iki viršūnių susitikimo. Mums reikia daugiau laiko ir derybų po susitikimo“, – sakė A. Rinne žurnalistams Helsinkyje.

Suomija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. 

B. Johnsonas pirmadienį pakartojo, kad JK privalo spalio 31-ąją palikti Bendriją. Liepą prie vyriausybės vairo pakeitęs Theresą May (Terezą Mei), jis ne kartą žadėjo, kad nebus daugiau jokių „Brexit“ atidėjimų. 

Jei premjerui nepavyks iki šeštadienio sudaryti „skyrybų“ susitarimo, jis gali būti priverstas prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ terminą, nes tai padaryti jį įpareigoja JK parlamento priimtas įstatymas.

Šis įstatymas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią potencialiai žalingam „Brexit“ be sutarties scenarijui. 

Praėjus daugiau nei trejiems metams po 2016-ųjų referendumo, kuriame britai nedideliu balsų skirtumu pasisakė už tai, kad JK po beveik penkis dešimtmečius trukusios narystės paliktų ES, derybininkams vis dar nesiseka rasti kompromiso dėl to, kaip išvengti muitinės patikrų tarp Šiaurės Airijos ir Airijos.

Britų parlamentarams atmetus ankstesnį planą, B. Johnsonas anksčiau šį mėnesį pateikė naujų pasiūlymų, tačiau jie sulaukė skeptiškos reakcijos iš Briuselio.

Cituodama įvykio liudininkus vietos žiniasklaida pranešė, kad ryte kardu ginkluotas jaunas vyras įsiveržė į savo profesinės kolegijos auditoriją.

„Įtariamasis buvo ginkluotas kažkokiu šaltuoju ginklu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rytų Suomijos policijos atstovė.

Užpuolikas, kuris yra Suomijos pilietis, taip pat turėjo šaunamąjį ginklą, sakoma policijos „Twitter“ žinutėje.

„Pareigūnai per šią situaciją panaudojo šaunamuosius ginklus. Policija sulaikė vieną užpuoliką. Sužeistieji buvo evakuoti“, – nurodė policija.

Pasak pareigūnų, sužeistas įtariamasis buvo areštuotas.

Incidentas įvyko profesinės mokyklos verslo studijų skyriaus laikinose patalpose, esančiose prekybos centre „Herman“.

Policija vėliau nurodė, kad įvykio vietoje padėtis valdoma ir kad pavojaus žmonėms nėra.

„Jis kirto kardu vienai merginai į kaklą ir dūrė į pilvą“, – laikraščiui „Keskisuomalainen“ sakė neįvardytas įvykio liudininkas. Užpuolikas taip pat padeginėjo „kažkokias nedideles padegamąsias bombas“, teigė leidinio pašnekovas.

Priešais kolegiją esančiame garaže dirbanti kita liudininkė Roosa Kokkonen (Rosa Kokonen) Suomijos televizijai MTV sakė mačiusi, kaip iš pastato išbėgo viena mokytoja kraujuojančia ranka.

„Kol bandžiau mokytojai padėti, išgirdau pagalbos šauksmus. Mokiniai bėgo (iš pastato) į mano garažą“, – pasakojo R. Kokkonen.

Suomijos naujienų agentūrai STT moteris taip pat pasakojo, kad užpuoliko panaudotą ginklą mokiniai apibūdino kaip „ilgą kardą“. Jie pasakojo, kad vaikinas „ėmė klasėje švaistytis kardu“.

Motyvas – nežinomas

Policija kol kas nepatvirtino, koks buvo šio išpuolio motyvas. Taip pat nepatvirtinta informacija, jog įtariamasis yra kolegijos mokinys.

Policijos atstovė sakė AFP, jog du iš 10 per išpuolį sužeistų asmenų tebėra sunkios būklės.

Suomijos premjeras Antti Rinne (Antis Rinė) socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino šią ataką „šokiruojančia ir verta visiško pasmerkimo“.

5,4 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje smurtiniai nusikaltimai gana reti. Vis dėlto šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje šalies mokyklose įvyko dvejos šaudynės, sukrėtusios visuomenę ir privertusios pakeisti ginklų kontrolės įstatymus.

2007 metais pietiniame Jokelos miestelyje vienas 18-metis nužudė septynis mokinius ir vidurinės mokyklos direktorę.

2008-aisiais panašus išpuolis įvyko vakariniame Kauhajokio mieste veikiančiame taikomųjų mokslų universitete. Tąsyk 22 metų užpuolikas nušovė 10 žmonių.

2017 metais du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per peiliu ginkluoto užpuoliko ataką Suomijos pietvakariuose esančio Turku miesto pagrindinėje aikštėje. Užpuolikas Abderrahmanas Bouanane'as (Abderahmanas Buananas), prieglobsčio pasiprašęs Maroko pilietis, vėliau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už žmogžudystę ir pasikėsinimą nužudyti iš teroristinių paskatų.

Saugiausia šiuo požiūriu šalimi pripažinta Suomija, o į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Islandija, Omanas, Šveicarija, Honkongas, JAE, Liuksemburgas, Portugalija ir Naujoji Zelandija.

Antrajame dešimtuke – Kataras, Estija, Japonija, Austrija, Slovėnija, Ispanija, Norvegija, Čekija, Australija ir Brunėjus.

Lietuva pateko į ketvirtąjį, o Lenkija – į penktąjį dešimtuką.

Beje, Prancūzija, užėmusi antrąją vietą patrauklumo reitinge, yra tik 51-a pagal saugumo požiūriu.

Nesaugiausiomis turistams pripažintos Jamaika, Pietų Afrikos respublika, Kolumbija, Pakistanas, Filipinai, Hondūras, Venesuela, Jemenas, Nigerija ir Salvadoras, užėmusios paskutines 10 eilučių 140-ies valstybių sąraše.

Anot reitingo sudarytojų, pagrindiniai vertinimo kriterijai – policijos patikimumas, teroristinių išpuolių tikimybė, žudynių lygis, išlaidos dėl terorizmo, nusikalstamumo ir smurto.

Ataskaitoje pateiktos įvairios tarptautinio turizmo rinkos analizes, keliolika reitingų, tokių kaip patrauklumo, saugumo, istorinio ir kultūrinio paveldo, ekonominio išsivystymo lygio, viešojo apgyvendimo, sveikatos apsaugos, transporto, ryšių infrastruktūros išvystymo, vizų politikos, gyventojų atvirumo.

WEF tarptautinės turizmo rinkos tyrimų atskaitas kas dvejus metus skelbia nuo 2007-ųjų.

Dvi dienas Helsinkyje vyksiančiame renginyje ketinama aptarti hibridinių grėsmių, Artimųjų Rytų, Arkties, Vakarų Balkanų ir žmogaus teisių klausimus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai kalbės, kaip didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms, vyks diskusijos apie situaciją Sirijoje, Libijoje bei Persijos įlankoje.

Per susitikimą bus aptarta Europos Sąjungos Arkties politika, regioninis bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovu, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija.

Dalyvaujant Vakarų Balkanų šalių ministrams vyks diskusija apie paramą žmogaus teisių gynėjoms moterims sudėtingose ir pavojingose situacijose.

„Rusijos, Suomijos ir Švedijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenys ir ekonominėse zonose Baltijos jūroje nutiesta 1 855 km dujotiekio „Nord Stream 2“. Tai sudaro 75 proc. viso dviejų gijų ilgio.

Taigi, „Nord Stream 2 AG“ perėjo prie galutinio dujotiekio projekto ketvirčio“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ pranešime.

Bendrovė taip pat teigia, kad „Nord Stream 2“ vamzdžiai visiškai pakloti Vokietijos ir Suomijos teritoriniuose vandenyse, šiuo metu vyksta darbai Rusijos teritoriniuose vandenyse.

ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.

Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos ir Suomijos lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate, vėliau prie jų prisijungs delegacijų nariai. Po derybų numatyta bendra spaudos konferencija.

Vizitas baigsis darbo vakariene Sveaborgo tvirtovėje netoli Helsinkio, kur lyderiai atvyks kateriu. Manoma, kad tvirtovėje V. Putinas ir S. Niinisto galės pasikalbėti vienu du.

V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas anksčiau paminėjo būsimas derybų temas.

„Tikrai bus paliestas saugumo Baltijos rajone klausimas, įskaitant garsiąją Suomijos prezidento iniciatyvą sustiprinti aviacijos skrydžių virš Baltijos jūros saugumo lygį, ypač naudojant atsakiklius karinėje aviacijoje“, – sakė Kremliaus atstovas. 

Balandžio mėnesį kalbėdamas Tarptautiniame Arkties forume V. Putinas pabrėžė, kad Rusija parėmė Suomijos prezidento pasiūlymą kariniams lėktuvams skraidyti su įjungtais atsakikliais, kad būtų galima lėktuvus identifikuoti, bet NATO šį pasiūlymą atmetė.

Pasak J. Ušakovo, būsimose derybose lyderiai taip pat aptars dvišalių santykių plėtrą ir bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos, investicijų, regionų plėtros, gamtos apsaugos ir humanitarinės pagalbos srityse.

Lyderiai „aptars konstruktyvaus dialogo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos atkūrimo perspektyvas, atsižvelgiant į tai, kad suomiai dabar pirmininkauja ES Tarybai“, sakė prezidento patarėjas.

Manoma, kad derybose taip pat bus kalbama apie Rusijos ir Suomijos bendradarbiavimą Arktyje, 2017-2019 metų Suomijos pirmininkavimo Arkties tarybai kontekste.

J. Ušakovas atkreipė dėmesį, kad Rusija ir Suomija palaiko ryšius energetikos srityje, stiprina bendradarbiavimą gamtos apsaugos klausimais.

„Suomija daug prisidėjo prie ekologijos projektų realizavimo Rusijoje, ypač prie vandens valymo įrenginių statybų Sankt Peterburge ir Kaliningrade. Vertinama galimybė panaudoti Suomijos kietųjų komunalinių atliekų utilizavimo technologijas Rusijoje“, – pridūrė patarėjas.

Vėliausias S. Niinisto ir V. Putino susitikimas įvyko per balandį Sankt Peterburge surengtą Tarptautinį Arkties forumą.

Vėliausias V. Putino vizitas Suomijoje įvyko praeitų metų liepos 16 dieną, nurodė suomių prezidento kanceliarija.

Helsinkio rajono teismas pateikė kaltinimus dviem estams dėl įtariamo 130–140 mln. eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, išplovimo.

Remiantis Estijos policijos pareigūnais, šie pinigai buvo gauti iš Rusijos organizuotų nusikaltėlių veiklos. Tačiau rusų tinklo nariams kaltinimai Suomijoje nepareikšti.

Pasak Nacionalinio tyrimų biuro tyrėjo Jarmo Koistineno, tai veikiausiai yra didžiausio masto pinigų plovimas, išaiškintas Suomijoje.

Per keturis mėnesius per suomių bendroves buvo išplauta 130 mln. eurų. Nors, kai kalbama apie pinigų plovimą, kuris, kaip įtariama, susijęs su Rusija, dažnai kalbama apie milijonus eurų, tokio dydžio sumos yra retos, sakė J. Koistinenas.

Tiriant šią bylą policijos pareigūnai taip pat konfiskavo daugiau nei 9 mln. eurų.

Iš viso šios bylos tyrimas užtruko penkerius metus. Jis buvo atliekamas padedant kelių skirtingų šalių pareigūnams.

Visi jie nebuvo registruoti antrajam draugiškam mačui su suomiais, kuriuos Adomaičio auklėtiniai nugalėjo 80:60.

Rinktinės treniruočių stovykloje lieka 15 krepšininkų.

Dainiaus Adomaičio auklėtiniai sekmadienį draugiškose rungtynėse namie 80:60 (26:18, 15:13, 26:13, 13:16) pranoko Suomijos krepšininkus ir pasiekė pirmąją pergalę pasiruošimo cikle.

Pirmą kartą šią vasarą žaidęs Sabonis mačą pradėjo starto penkete ir per 21 minutę pelnė 11 taškų bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

Šiame susitikime rinktinės štabas nusprendė neregistruoti Jono Valančiūno, Ado Juškevičiaus, Gyčio Masiulio ir Martyno Echodo.

Lietuvos rinktinė: D. Sabonis 11 (3 atk. kam., 3 rez. perd.), Mantas Kalnietis ir Rokas Giedraitis (3/7 trit.) – po 9, Jonas Mačiulis 8, Lukas Lekavičius ir Edgaras Ulanovas – po 7.