Helsinkio vyriausybė antradienį priėmė sprendimą prie sienos su Rusija keliaujantiesiems uždaryti paskutinį pasienio kontrolės punktą.

„Savo pasienyje susidūrėme su hibridine Rusijos operacija“, – NATO ministrų susitikime Briuselyje kalbėjo Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.

Dešimtmečiais siekusi išlaikyti neutralumą, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, Suomija šiais metais tapo NATO nare.

Pastarosiomis savaitėmis Suomijos sienos apsaugos tarnyba užfiksavo smarkiai išaugusį iš Rusijos be reikalingų dokumentų keliaujančių asmenų, kurių dauguma yra iš Vidurio Rytų, skaičių. Jie Suomijoje prašėsi prieglobsčio.

E. Valtonen teigimu, Maskva ne tik praleidžia per Rusiją be dokumentų keliaujančius migrantus, „bet ir mobilizuoja šiuos asmenis“.

Suomijos pasienio kontrolės punktai keliaujantiesiems bus uždaryti dvi savaites. Iš Rusijos įvažiuoti leidžiama tik krovininiams traukiniams.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sakė šiuo klausimu kalbėsiąs su Baltijos ir Šiaurės šalių ministrais.

Savo pasienyje susidūrėme su hibridine Rusijos operacija.

„Suomija patiria Rusijos hibridines atakas. Jų mastas tikrai milžiniškas“, – kalbėjo M. Tsahkna.

„Turime tikrai sunerimti, kad Rusija naudojasi nekaltais žmonėmis, pabėgėliais, varydama juos per sieną“, – sakė jis.

„Jei galite įsivaizduoti, kokios šiaurėje yra oro sąlygos, jos yra itin kritinės. Ir aš tikrai tikiuosi, kad tai nesibaigs pabėgėlių ar kitokių asmenų mirtimis“, – paaiškino M. Tsahkna.

Jis pridūrė, kad už susidariusią padėtį ir už „naudojimąsi nekaltais žmonėmis kaip ginklu“ yra atsakinga Rusija, pridurdamas, kad yra svarbu, jog NATO „pripažintų šią situaciją“.

Šiuo metu prie Estijos sienos su Rusija didesnio pabėgėlių skaičiaus nefiksuojama, sakė M. Tsahkna, tačiau jo šalis yra pasirengusi uždaryti sieną, jei padėtis pasikeistų.

Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide sakė, kad padėtis ties jo šalies siena su Rusija yra nepakitusi, tačiau jis atidžiai stebi įvykius ir yra „pasirengęs prireikus tuojau pat imtis veiksmų“.

„Pasikartojantys kritinės infrastruktūros pažeidimai regione – rimtas signalas. Reaguojant į juos reikalinga veiksmų koordinacija, todėl dėkojame JEF už iniciatyvą ir ją remiame. Mes, JEF šalys, turime išlikti budrios ir gebėti greitai reaguoti į provokacijas, užkirsti joms kelią ir atgrasyti nuo jų ateityje“, – sakė antradienį nuotoliniame JEF gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Pasak KAM, susitikime sutarta aktyvuoti JEF atsako priemonę, pagal kurią jūriniai ir oro pajėgumai bus dislokuoti Šiaurės ir Baltijos šalių regione kaip karinis indėlis į svarbiausios povandeninės infrastruktūros apsaugą.

Ministerijos teigimu, šią priemonę bus pradėta įgyvendinti gruodžio pradžioje.

„Aktyvuojama atsako priemonė yra įrodymas, kad JEF yra patikimas Europos saugumo dalyvis. Bendradarbiaudami per JEF galime sutelkti išteklius, dalytis žvalgybine informacija ir rasti daug sprendimų bendriems regioninio saugumo iššūkiams spręsti“, – sakė Ž. Tomkus.

Viceministras pabrėžė, kad kritinės infrastruktūros saugumas Lietuvoje išlieka svarbiu darbotvarkės klausimu.

JEF yra aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės Europos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos, nurodoma KAM išplatintame pranešime.

ELTA primena, kad Suomijos Vyriausybė spalio 10 dieną pranešė, kad dujotiekis dvi dienos prieš tai buvo apgadintas spėjamai dėl išorinių priežasčių. Toje pat vietoje buvo pažeistas ir povandeninis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Estijos.

Suomija ir Estija kartu vykdo tyrimą, tačiau susilaiko nuo spėlionių. Incidentas ir įtarimas dėl galimo Maskvos dalyvavimo sukėlė NATO susirūpinimą. Vėliau suomių tyrėjai pranešė, kad vamzdyno pažeidimo momentu regione plaukiojo Kinijos konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su Honkongo vėliava.

Prieš metus, 2022 metų rugsėjį, sprogimai apgadino tris iš keturių Baltijos jūros dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ gijų. Ir dėl šių incidentų tyrimas dar tęsiasi.

„Palaikome Suomijos, kuri patiria Rusijos organizuotą hibridinę ataką, nacionalinį sprendimą uždaryti visus pasienio su Rusija punktus, – BNS atsiųstame komentare sako ministrė.

„Regioniniam sprendimui kol kas poreikio nematome. Prie Lietuvos sienų šiuo metu ramu. Turime aiškius grėsmių indikatorius, pagal kuriuos ir veiksime. Stebime situaciją ir reaguosime, jei bus pokyčių“, – pridūrė ji.

Pasak A. Bilotaitės, Lietuva palaiko nuolatinį kontaktą su regiono šalimis ir realiu laiku keičiasi informacija.

Suomijos ministras pirmininkas anksčiau antradienį pranešė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutiniąją savo sienos su Rusija perėją.

Uždarymas įsigalios naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir truks iki gruodžio 13 dienos. Uždarius pasienio punktus, prieglobsčio prašymai bus priimami tik uostuose ir oro uostuose.

Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto kone tūkstantis migrantų. Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Lietuva, Latvija ir Lenkija 2021 metais susidūrė su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą. Paskutiniu metu Lietuvos pasienyje fiksuojami pavieniai bandymai kirsti sieną, kaimyninėse šalyse – po kelias dešimtis.

Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo po jos surengtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.

„Vyriausybė šiandien nusprendė uždaryti visus rytinės sienos perėjimo punktus“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas).

Vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen pridūrė, kad uždarymas įsigalios naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir truks iki gruodžio 13 dienos.

„Suomija yra Rusijos hibridinės operacijos taikinys. Tai nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė ministrė.

Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto kone tūkstantis migrantų.

Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Problema yra ne tik atvykėlių skaičius, bet ir pats reiškinys.

Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią.

Rajos-Josepio sienos perėjimo punktas buvo likęs vienintelis veikiantis Suomijos ir Rusijos pasienyje.

Prieglobsčio prašytojai galės prašyti apsaugos tik „atviruose oro ir jūrų transporto sienos kirtimo punktuose“ – uostuose ir oro uostuose, teigiama vyriausybės pranešime.

„Tai organizuota veikla, o ne tikra nepaprastoji padėtis“, – apie migrantų antplūdį sakė ministras pirmininkas P. Orpo.

Jis pridūrė, kad tai įrodo ir „tai, kaip lengvai migrantai rado kelią į atokų sienos perėjimo punktą“.

„Problema yra ne tik atvykėlių skaičius, bet ir pats reiškinys“, – sakė P. Orpo.

Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo po jos surengtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.

„Uždarėme visus pasienio postus prie rytinės sienos, išskyrus vieną, ir esame pasirengę prireikus uždaryti paskutinį, – Helsinkyje žurnalistams sakė jis. – Suomija saugo Europos Sąjungos išorės sieną ir NATO sieną. Neleisime, kad šis reiškinys tęstųsi.“

Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1 300 km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto apie 800 migrantų.

Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią atokiame Murmansko regione Arktyje.

Suomijos pareigūnai tvirtina, kad Rusija bando destabilizuoti Šiaurės kaimynę, o P. Orpo praėjusią savaitę tai pavadino sistemingais ir organizuotais Rusijos valdžios institucijų veiksmais.

Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.

Nuo lapkričio 23 dienos liko atidarytas vienintelis pasienio kontrolės punktas – Raja-Jooseppi (Raja-Josepio) stotis.

Suomijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šį savaitgalį migrantai toliau kirto sieną: šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį iš viso atvyko 60 migrantų.

Suomija pagal tarptautinę teisę privalo užtikrinti, kad migrantai galėtų prašyti prieglobsčio, o vietos gali būti ribojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, teigia Suomijos teisės ekspertai.

Suomijos transliuotojo YLE ir Vokietijos laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) atlikti tyrimai, rodo, kad viena bendrovė pažeidė ES sankcijas, eksportuodama į Rusiją atsarginių sunkvežimiams skirtų dalių už šimtus tūkstančių eurų.

Tai leido bendrovei padvigubinti metinį pelną, teigiama ataskaitoje. Bendrovė atmeta kaltinimus, kad ji apėjo sankcijas.

Pranešama, kad per bendrą dviejų šalių sieną kontrabanda buvo gabenamos įvairios prekės, kurioms taikomos sankcijos.

„Muitinė pradėjo daugiau nei 600 tyrimų dėl sankcijų pažeidimų“, – FAZ sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.

Muitinė pradėjo daugiau nei 600 tyrimų dėl sankcijų pažeidimų.

Tai administraciniai nusižengimai, už kuriuos šiuo metu gali būti skirta iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu ES lygmeniu rengiama baudžiamųjų sankcijų direktyva.

Tačiau muitinės pareigūnai pripažįsta, kad visos nelegalios prekybos susekti neįmanoma.

Aukšto rango Suomijos muitinės pareigūnas Sami Rakshitas FAZ paaiškino, kad ne visada aišku, ar tam tikros per sieną vežamos prekės yra skirtos Rusijai.

Taip yra todėl, kad siuntos dokumentuose dažnai nurodomos kitos šalys, pavyzdžiui, Kazachstanas, į kurias eksportas yra teisėtas.

Trečiadienį Helsinkis pareiškė, kad toks sprendimas priimtas padaugėjus sieną kertančių prieglobsčio prašytojų, dėl to kalta Rusija, siekianti destabilizuoti Europos Sąjungos šalį.

„Priimtas sprendimas įvesti padidintą parengtį Murmansko srityje ir imtis papildomų priemonių mūsų gyventojų saugumui užtikrinti“, – socialiniame tinkle paskelbė Murmansko gubernatorius Andrejus Čibis, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Santykiai tarp dviejų šalių, turinčių 1 340 kilometrų ilgio sieną, pašlijo Maskvai užpuolus Ukrainą ir Suomijai įstojus į NATO.

Pasak A. Čibio, Suomijos sprendimas palikti atvirą tik šiauriausią sienos kirtimo punktą „labai padidins“ migrantų, norinčių patekti į Suomiją iš šio Arkties regiono, skaičių. Jis teigė, kad trečiadienį maždaug 400 žmonių laukė, kol galės kirsti Salos perėją, 50 jų buvo leista atvykti į Suomiją.

Helsinkis kaltina Maskvą leidžiant migrantams be dokumentų kirsti šalių sieną. Nuo rugpjūčio pabaigos per ją plūsta migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

„Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti daugiau pasienio kontrolės punktų. Veiks tik Raja-Jooseppi (Raja-Josepio) pasienio kontrolės punktas“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas).

Ukrainiečių karių pamuštas rusų tankas T-72B3 šioje gerai matomoje vietoje savaitgalį atsidūrė dviejų proukrainietiškų Suomijos organizacijų iniciatyva.

Grupės pranešė, kad tankas yra skirtas priminti, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje jau beveik 21 mėnesį tęsiasi karas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova instaliaciją pavadino nederama. „Atrodo, kad niekas negali man paaiškinti, kodėl Suomija dalyvauja tokiose akcijose“, – sakė ji.

Suomijos užsienio reikalų ministerija patvirtino trečiadienį gavusi protesto raštą ir transliuotojui YLE nurodė, kad „notoje Rusija pareiškė pasipiktinimą dėl tanko“.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), ministrai kreipėsi į vidaus reikalų eurokomisarę Ylvą Johansson ir už krizių valdymą atsakingą eurokomisarą Janezą Lenarčičių, prašydami sutelkti ir koordinuoti ES valstybių narių pastangas teikiant reabilitacijos paslaugas sužeistiems Ukrainos kariams ir pareigūnams.

Šis kreipimasis gimė po ministrės Agnės Bilotaitės inicijuoto išplėstinio regioninio vidaus reikalų ministrų susitikimo Vilniuje spalio 27 dieną. Susitikimo metu Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pabrėžė milžinišką bei nuolat augantį sveikatos paslaugų poreikį Ukrainos vidaus reikalų sistemos pareigūnams.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, nors atskiros ES šalys teikia tokią pagalbą, jos ir toliau labai trūksta, todėl yra būtina konsoliduota ES šalių parama.

Anot jos, Ukrainos pareigūnams, kurie nukentėjo gindami savo šalį nuo Rusijos agresorių, labai reikalingos gydymo ir reabilitacijos paslaugos, nes Ukrainos medikai vos spėja teikti būtinąją pagalbą.

„Kai kurios traumos tokios baisios, kad reikalauja specifinių, aukštųjų technologijų sprendimų. Kreipėmės į Europos Komisiją, prašydami konsoliduoti ir koordinuoti Bendrijos šalių išteklius reabilituojant kare sužeistus Ukrainos pareigūnus”, – sako ministrė A. Bilotaitė

Vilniuje vykusiame regioniniame vidaus reikalų ministrų susitikime Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos ir Ukrainos atstovai sutarė dėl bendradarbiavimo stiprinimo vidaus saugumo srityje, susidūrus su naujomis hibridinėmis grėsmėmis.

Anot VRM, nutarta rengti politinio lygio konsultacijas, koordinuoti veiksmus, priimant sprendimus dėl priešiškų režimų veiksmų prie Šengeno išorės sienų, vykdyti mokymus ir bendras šalių tarnybų pratybas, ieškoti sąveikos būdų kritinės infrastruktūros saugumo užtikrinimui, didinti visuomenės informuotumą ir atsparumą, vieningai siekti ES paramos regiono atsparumo didinimui.

Lietuva Ukrainai jau perdavė daugiau nei 1 mlrd. eurų paramos. Lietuvoje reabilituota beveik 200 pareigūnų ir karių.