Ar robotai tikrai atims iš mūsų darbą? – klausimas, kaip niekad garsiai skambėjęs dirbtinio intelekto (DI) bumu pramintais 2023-iaisiais. Nors DI įtaka pokyčiams darbo rinkoje yra neišvengiama, artimiausioje ateityje neapsieisime be žmonių darbo jėgos. Vis dėlto poreikis įgyti naujų įgūdžių, išmokti prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ir vis garsėjantis diskursas apie DI grėsmę mes didelį iššūkį darbuotojų motyvacijai, todėl darbdaviams teks ieškoti naujų efektyvių būdų, kaip motyvuoti darbuotojus.

Daug tyrimų

2023-ieji neabejotinai buvo DI metai, todėl nenuostabu, kad pernai pasirodė nemažai tyrimų, analizuojančių DI įtaką darbo jėgai. Tarptautinė verslo valdymo ir konsultacijų įmonė „McKinsey & Company“ prognozuoja, kad iki 2030 m. dėl DI gali būti automatizuota veikla, kuri dabar sudaro iki 30 proc. visos JAV ekonomikos darbo valandų.

Vis dėlto analitikai teigia, kad DI labiau padeda, o ne perima kai kurių sričių specialistų funkcijas, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ar kūrybinių, verslo ir teisės specialistų.

„Pew“ tyrimų centras teigia, kad labiausiai DI gali pakeisti interneto kūrėjų, duomenų analitikų, mokesčių rengėjų, techninių rašytojų ir kitas profesijas, kurių esmė – gauti ir analizuoti informaciją. Mažiausiai pakeičiamos profesijos – kirpėjai, auklės, gaisrininkai, virtuvės darbuotojai.

Atrodo, DI paskatins darbuotojus įgyti naujų, darbui su DI tinkamų įgūdžių, o verslą – kurti savo strategiją apie DI ašį. Vis dėlto leidinio „Harvard Business Review“ apžvalgoje argumentuojama, kad DI dar ilgai nepranoks žmogiškųjų savybių, ypač kritinėse situacijose, pavyzdžiui, nepalankiomis sąlygomis lėktuvo autopilotas išjungiamas, o valdymą tuojau pat perima pilotai.

Atrodo, DI paskatins darbuotojus įgyti naujų, darbui su DI tinkamų įgūdžių, o verslą – kurti savo strategiją apie DI ašį.

Nepamainomi įgūdžiai

Skaičiuojama, kad iki 2035 m. DI technologijos gali padidinti darbo našumą iki 40 proc. šešiolikoje pramonės šakų, įskaitant gamybą. 2035 m. DI JAV gamybos sektoriaus pridėtinę vertę gali padidinti 3,8 trln. JAV dolerių, tai yra beveik 45 proc. daugiau, palyginti su įprasta veikla.

Skaičiai įspūdingi, tačiau, nors tinkamai naudojamas DI gali padėti efektyviau atlikti technines užduotis, pavyzdžiui, greičiau rasti informaciją ar apdoroti duomenis, jis kol kas negali pakeisti kai kurių minkštųjų įgūdžių, tokių kaip komunikaciniai gebėjimai, lyderystė, empatija ar pastabumas.

Greičiau atlikti darbai padės sutaupyti laiko, kurį bus galima skirti kitoms sritims: labiau įsigilinti į dalyko esmę, kruopščiau atlikti užduotis, užmegzti ryšius su verslo partneriais ar tobulinti bendradarbiavimą, santykius su kolegomis. Kita vertus, DI profesinėje veikloje reiškia didesnį atidumo, kritinio mąstymo, faktų tikrinimo poreikį.

Patirties gerinimas

Autorius, verslo konsultantas Bernardas Marras leidinio „Forbes“ apžvalgoje teigia, kad įmonės vis geriau suvokia geros klientų patirties svarbą verslui. Anot jo, tą pačią logiką, siekiant sumažinti darbuotojų kaitą ir padidinti efektyvumą, reikėtų taikyti ir kalbant apie darbuotojų patirtį: emocinė savijauta darbe, darbo ir poilsio pusiausvyra, tobulėjimo galimybės ateityje taps savaime suprantamais darbuotojų lūkesčiais, kurių darbdaviai turės paisyti.

Darbuotojų poreikis dalyvauti mokymosi programose ir kelti kvalifikaciją išsakytas ir mūsų organizuotoje apklausoje – net 41 proc. respondentų tai įvardijo kaip labai svarbią motyvacinę priemonę darbovietėje.

Todėl, atrodo, įmonėms, besistengiančioms veiklą vystyti pagal tvarumo principus, teks vis daugiau dėmesio skirti socialiniams tvarumo strategijos aspektams. Puoselėti įtraukią darbo kultūrą, siekiant dermės tarp įvairių kartų, požiūrių, kilmės, patirties, įgūdžių darbuotojų – nelengvas, bet pastangų vertas iššūkis, duodantis verslui daug naudos, o darbuotojams – ir papildomos motyvacijos.

Naujas požiūris

Sumažėjus nuotolinio darbo pasiūlai ir augant DI įtakai, įmonėms teks iš naujo peržvelgti savo papildomos naudos paketus ir nuspręsti, kokios priemonės atitiktų šiuolaikinių darbuotojų lūkesčius, kurie didėja tobulėjant darbo jėgai ir konkuruojant dėl geriausių talentų.

Vis daugiau darbdavių Lietuvoje siūlo pasirūpinti darbuotojų finansine ateitimi ir moka įmokas į pensijų fondus ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. Taip įmonės ne tik tiesiogiai prisideda prie geresnės darbuotojų finansinės ateities, bet ir kuria pasitikėjimu grįstą ilgalaikį ryšį.

Tai ir yra didžiausią motyvaciją skatinantis dalykas, rodantis, kad darbuotojas dar ilgai bus vertinamas ir reikalingas vis labiau robotizuojamame mūsų gyvenime.