Kalėdų įkvėpti lietuviai stebina kūrybiškumu ir vaišių gausa ant stalo. Deja, šis laikotarpis dažnai asocijuojasi ne tik su persivalgymu, bet ir maisto švaistymu. Mokslininkė pataria, kaip paprastai ir tiksliai apskaičiuoti, ką ir kiek gaminti.

Tarpušvenčiu dažnai esame labiau linkę ne grįžti prie įprasto, kasdienio maisto režimo, o suvartoti šventinio stalo maisto likučius. Įprastai šventinis maistas yra riebesnis, sunkesnis, o kasdienį turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, grūdiniai augalai ir liesi baltymų šaltiniai. Tad kaip suderinti šiuos poreikius ir neišmesti daug maisto?

„Tam, kad šventiniu laikotarpiu nesusidarytų daug maisto atliekų, būtina gerai įvertinti valgytojų poreikius ir tinkamai apskaičiuoti porcijų dydį“, – pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji tyrėja Aelita Zabulionė ir pabrėžia, kad išmetamą nesuvartotą maistą po švenčių galima prilyginti išmetamiems pinigams.

Pasak mokslininkės, planuojant maistą šventėms, būtina atsižvelgti į valgančiųjų poreikius, mitybos ypatumus ir kiekį. A. Zabulionė teigia, kad įprastai vienai porcijai pagrindinio patiekalo pakanka 100–150 g baltyminio produkto.

„Galima gaminti vieną pagrindinį patiekalą, o visus kitus patiekti kaip užkandžius. Tarkime, gaminame Kūčioms keptą žuvį ir vienuolika užkandžių – tada šventės dalyvis gali paragauti jų visų“, – sako tyrėja.

Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir susidaro nemažai maisto atliekų.

Prie daugelio receptų ir net maisto produktų pakuočių yra nurodyti porcijų dydžiai gramais, kuriais galima vadovautis, – tai puikus orientyras. Planuoti konkretų namuose gaminamą meniu labai padeda įvairios porcijų skaičiuoklės internete.

„Jeigu verstume gramais, keptos žuvies ar mėsos labai soti porcija asmeniui būtų apie 250 g, keptų ar troškintų daržovių – 80–160 g, padažo – 30–80 gramų. Penkis–aštuonis žmones pavaišinti savo firminėmis salotomis pakaktų 1,0–1,4 kg. Panašiai tiek galite paruošti ir kitokių užkandžių“, – pataria A. Zabulionė.

Prieš šventes tyrėja rekomenduoja kritiškai įvertinti, kiek maisto įmanoma fiziškai suvalgyti: „Geriau turėti produktų, o ne jau pagamintų patiekalų atsargai. Be to, juk beveik visada galima pasipildyti meniu užsisakant maisto restorane išsinešti. Būtina suprasti, kad išmetamas maistas – tai išmetami pinigai, kuriuos, tikiu, tikrai visi mieliau išleistume maloniems dalykams.“

Jeigu porcijų dydį sunku nustatyti, mokslininkė siūlo pabandyti paskaičiuoti, kiek galėjo kainuoti išmetamas maistas, – tai pati geriausia motyvacija nešvaistyti.

„Rekomenduočiau ir produktus pirkti optimaliais kiekiais, nedidelėmis pakuotėmis, nes pradarytose pakuotėse maistas genda daug greičiau ir susidaro nemažai maisto atliekų“, – teigia A. Zabulionė.

Šventiniu laikotarpiu stengiamės užkirsti kelią maistui švaistyti vartodami maisto likučius, bet dėl trumpos pagamintų patiekalų galiojimo trukmės tai ne visada pati geriausia išeitis.

Pasak A. Zabulionės, kambario temperatūroje mikroorganizmai maiste dauginasi labai greitai, o tai gali tapti labai nemalonių pojūčių ar net apsinuodijimo priežastimi. KTU Maisto instituto mokslininkė pabrėžia, kad į maisto laikymo sąlygas labai svarbu atkreipti dėmesį, jei jį valgo vaikai, senjorai ar žmonės, kurių skrandžio rūgštingumas mažas.

Pagaminti maisto produktai ant šventinio stalo gali būti ne daugiau kaip 2 valandas, paskui, norint juos išsaugoti, būtina atvėsinti iki +4 °C. Mokslininkė pasakoja, kad ant stalo ilgesnį laiką galima palikti užkandžių lėkštę su vytintais mėsos ar žuvies gaminiais, šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis, krekeriais, duonos lazdelėmis.

Patarimas: A. Zabulionės teigimu, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. (KTU nuotr.)

Įsigytus ar namie pasigamintus kulinarijos gaminius reikėtų suvartoti per 48 valandas. Kai kuriuos jų galima užšaldyti, taip šiek tiek pailginant  tinkamumo vartoti laiką. Svarbu nepamiršti, kad pagamintų patiekalų net ir šaldiklyje nereikėtų laikyti ilgiau kaip 30 dienų.

„Noriu priminti, kad atitirpinti produktus reikia šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Nepamirškime ir higienos – prieš valgį būtina plauti rankas, nemaišyti įrankių ir lentelių, naudojamų žaliam ir termiškai apdorotam maistui“, – pataria A. Zabulionė.

Jei vis dėlto nepavyko apskaičiuoti porcijų, drąsiai kvieskite draugus ar giminaičius į svečius, pasiūlykite paskanauti savo šedevrų kaimynams. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriuose galima dalytis maistu.

Pasak tyrėjos A. Zabulionės, geriausia po švenčių likusius nepanaudotus produktus perduoti asmenims ar organizacijoms, kurios rūpinasi ir maitina nepasiturinčius asmenis. Taip ne tik nešvaistysite maisto, bet ir geru darbu praturtinsite kitų šventes.