KONTEINERIŲ LITERATŪRA

Atrodė, tualetinio popieriaus deficitas – gili sovietmečio praeitis. Ogi ne. Šią savaitę iš Vokietijos Liubeko miesto geležinkelio stoties vagys išsinešė... 256 tualetinio popieriaus ritinėlius ir 15 tūkst. vienkartinių popierinių rankšluosčių lapų. Štai kur geidžiamas grobis! Ilgapirščiai ruošiasi jau seniai prognozuojamai popieriaus krizei.

Žinoma, mes ne Šri Lanka, kur beveik 3 mln. mokinių negalėjo laikyti egzamino raštu, nes valdžia negavo popieriaus, – tačiau globalią popieriaus trūkumo tendenciją jaučiame. Per pastaruosius metus popieriaus kainos išaugo vidutiniškai 70 proc. ir pasiekė ketvirtį amžiaus nematytas aukštumas ar net pranoko 1997-ųjų kainas, kai popierius išties buvo deficitas. Tiesa, ekonomistai ramina: pokyčių popieriaus rinkoje nederėtų vadinti krize, popieriaus trūkumo nebus, o tai esą – tik natūralūs infliacijos padariniai. Dar „ramina“: pratinkimės prie aukštesnių popieriaus kainų. Tarsi mes nesipratintume prie visų kitų kainų! Nors ne, įvardis „mes“ čia netinkamas. Mes, paprasti piliečiai, ir pratinamės prie kainų, ir linkstame po vis didesne jų kupra, o štai išrinktieji gali ir toliau nekeisti savo įpročių. Išrinktieji – tiesiogine prasme, mat kalba apie Seimo narius. Dabar, kai seimūnų galvos užimtos atlyginimų pasikėlimu, pati sąvoka „taupymas“ jiems menkai suvokiama.

Dabar, kai seimūnų galvos užimtos atlyginimų pasikėlimu, pati sąvoka „taupymas“ jiems menkai suvokiama.

Žinoma, neraginame jų, atlikus reikalą, šluostytis medžių lapais, tačiau rezervų taupyti popierių yra. Kad ir milžiniškais tiražais leidžiamos popierinės ataskaitos rinkėjams ir reklaminės brošiūros būsimiesiems rinkėjams – nuo jų greitai pradės pūstis laiškų dėžutės. Pirmosios kregždės, artėjant pavasariniams savivaldos rinkimams, jau pasirodė. Parsinešu štai vieną tokią knygelę iš pašto dėžutės. Solidi. Popierius – kone kartoninis, brangiausias. Leidinys gausiai iliustruotas, puslapių daug. Tiražas neskelbiamas, bet numanyti nesunku, kad užtektų kiekvienam potencialiam rinkėjui. Kaip ir nesunku numanyti, kur iškart keliauja toji politikų literatūra, – tiesiai į šiukšliadėžę. Laimė, jei iš jos – į popieriaus konteinerį, bent pasitarnaus perdirbus. Rinkimų lankstinukai, brošiūros, popierinės ataskaitos suvalgo daugybę tonų popieriaus, o ką kalbėti apie leidimo, platinimo išlaidas. Naudos iš jų – kaip iš ožio pieno. Tad gal jau laikas atsisakyti tokio popieriaus eikvojimo?