Tą ji pareiškė trečiadienį po susitikimo su Islandijos švietimo ir vaikų reikalų ministru Ásmunduru Einaru Daðasonu (Asmunduru Einaru Dadasonu).

„Taikli, vaikų ir jaunimo poreikius atitinkanti, jiems priimtina, šalia jų esanti, lengvai prieinama prevencija, rodo islandų pavyzdys, yra tai, kas tikrai veikia. Matyt, nereikėtų išradinėti dviračio ir remtis kolegų įdirbiu, kurį iliustruoja skaičiai“, – ministerijos pranešime cituojama M. Navickienė.

„Bendraudama su Islandijos delegacija akcentavau, jog vaiko teisių, vaiko gerovės srityse per pastaruosius kelerius metus esame nuveikę ypatingai daug – nuo sisteminių pokyčių iki individualios, tikslinės pagalbos, tačiau erdvės augimui šioje srityje tikrai dar yra. Prioritetai ir toliau išlieka tie patys – nulinė tolerancija smurtui, pagalba pagal poreikius, išskirtinis dėmesys prevencijai“, – teigė ji.

Susitikime akcentuota, kad priėmus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, planuojama įteisinti naują socialinės priežiūros paslaugą – psichologinę ir socialinę reabilitaciją, kuri bus teikiama bendruomenėje vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Dvišaliame susitikime taip pat pristatyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, ministrė atkreipė dėmesį į nuo praėjusių metų liepos veikiantį įrankį – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį – kuris yra nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos.

Per šį laikotarpį išduota pusšešto tūkstančio tokių orderių.

Ministrė akcentavo Multidimensinės šeimos terapijos programą, skirtą vaikams ir jauniems žmonėms, dienos centrų indėlį, Europos socialinio fondo agentūros su 11 partnerių vykdomą projektą „Būk laisvas – nebūk priklausomas“.

Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 11,7 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 12,1 proc., Estijos – 11,3 procento.

Šis infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį toliau mažėjo visose trijose šalyse: Lietuvoje – 2,8 procentinio punkto, Latvijoje – 3 punktais, Estijoje – 2,2 punkto. Aukščiausią per pastaruosius metus lygį metų infliacija Lietuvoje ir Latvijoje buvo pasiekusi rugsėjį – iki atitinkamai 24,1 proc. ir 22,2 proc., Estijoje – rugpjūtį – 24,8 procento.

Gegužę Lietuvoje, pirmąkart nuo 2021-ųjų lapkričio, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Latvijoje vartojimas praėjusį mėnesį brango vidutiniškai 1,2 proc., tuo tarpu mėnesio infliacija Estijoje gegužę buvo nulinė.

„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas.

„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.

Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome.

„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji  signalai ir patys pramoninkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Anot jo, vienas pirmųjų indikatorių, kurie pasireiškė per pandemiją, kad pramonė sulėtėja dėl mažesnių užsakymų iš užsienio, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.

R. Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.

„Pirmojo ketvirčio sindromas po labai sėkmingų praėjusių metų, kai buvo atsigavimas po pandemijos, o dabar žmonės šiek tiek atsargiau pradeda leisti pinigus, persiskirsto krepšelis dėl augančių palūkanų normų“, – sakė R. Krušinskas.

„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, pirmojo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ne tik mažmeninė prekyba bei šiuo metu nuosmukį patirianti pramonė, bet ir kiti veiksniai.

„Mažmeninės prekybos ir pramonės rodiklius didžiąja dalimi jau žinojome, kokie jie yra (...), tai galima jau numanyti, koks bus šių komponenčių augimas ar pokytis“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tačiau, matyt, kad kiti sektoriai taip pat neparodė gerų rezultatų ir būtų įdomu pasižiūrėti, kokie tie sektoriai buvo, kurie nėrė į minusą, nes vien tiek pramonės ir mažmeninės prekybos nebūtų pakakę tiek žemai nutempti BVP rodiklį“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Krušinskas atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti stabilų pramonės augimą, kuris būtų atsparus nuo įvairių sukrėtimų, reikia didinti produktyvumą ir darbo našumą.

„Šiame kontekste jis neauga tiek, kokie yra infliacijos ar atlyginimų tempai, todėl tas 3 proc. sąstingis, lyginant su praėjusių metų paskutiniu laikotarpiu, yra vis dar geras rezultatas ir nereikėtų tikėtis, kad augimas bus begalinis ir visados“, – sakė ekonomistas.

„Šioje vietoje trumpas stabtelėjimas galėtų būti naudingas pergalvojant buvusio augimo laikotarpį ir susimąstant apie tai, kokių priemonių kalbant apie produktyvumą, našumą, inovacijų diegimą, mums reikia, kad techniškai nekristume žemiau daugiau, o Lietuva galėtų išsilaikyti kaip pakankami lanksčios ekonomikos šalimi bendrame kontekste“, – pridūrė jis.

Metinį 0,8 proc. ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž. Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi.

„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž. Mauricas.

Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.

Anot jos, nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą, tai lems prastesnius vartojimo rezultatus. Be to, griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą šalies prekėms.

„Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – pranešime teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sakė, kad nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika, tačiau darbo rinka rodo atsparumą.

„Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – pranešime sakė jis.

Pasak D. Imbraso, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi palankesnės ekonomikos raidos, tai siejama su darbo rinkos atsparumu, kuris kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį.  Be to, infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželį darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.

Į BVP nuosmukį sureagavo ir žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.

Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.

Recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – rašė N. Mačiulis.

Nuomonę apie kritusį Lietuvos BVP savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė ir ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP susitraukė 3,6 proc., o lyginant su ketvirtuoju 2022 m. ketvirčiu BVP nuosmukis siekia 3 proc. Šiandien paskelbti skaičiai rodo, kad Lietuva oficialiai įžengė į recesiją: BVP augimas lyginant su ankstesniu ketvirčiu yra neigiamas du ketvirčius iš eilės: -0.5 proc. ir -3 proc.

Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą.

Reikia pripažinti, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomikos kritimas buvo gana reikšmingas: lyginant su pirmu 2022 m. ketvirčiu BVP nukrito iš karto 3,6 proc. – BVP mažėjimas yra sparčiausias nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,1 proc.

Reikšmingą ekonomikos Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra gerai diversifikuotas: kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo.

Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1 proc., bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1 proc., bet kovą jau fiksuotas 4,7 proc. kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1 proc.), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis: -0,1 proc. sausį; -1 proc. vasarį ir -6,1 proc. kovą – kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą, ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą.

Taigi, tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja.

Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas.

Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš COVID-19 pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krenta, bet krentame nuo labai aukštos bazės. Kitas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų lems, kad galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP“, – rašė A. Izgorodin.

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 65 eurus, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, šeštadienį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neturėjo reikšmingo poveikio elektros kainoms.

„Dėl didelės saulės generacijos ir apribotų elektros prekybos pajėgumų vidurdienį susiformavo nulinė kaina, tačiau bendrai dėl bandymo reikšmingų kainų pokyčių nefiksavome, didmeninė elektros kaina Lietuvoje tą dieną buvo labai artima Latvijos bei Estijos kainoms“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Anot jo, bandymo metu veikus beveik visoms šalies šiluminėms elektrinėms, palyginti su ankstesne savaite, jose beveik dvigubai išaugo elektros gamyba.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nesikeitė ir liko 194 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 16 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija mažėjo 19 proc. iki 29 GWh, tuo metu saulės jėgainių augo 31 proc. iki 9 GWh, hidroelektrinių – 44 proc. iki 20 GWh, šiluminių elektrinių – 71 proc. iki 21 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 26 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 36 proc., hidroelektrinės – 24 proc., saulės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 proc.

60 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 7 proc. iki 173 GWh. 38 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 60 proc. – per sieną su Latvija, 2 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 13 proc. iki 50 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 2 proc. 

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 40,1 euro, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, paskutinį kartą tokia žema savaitės elektros kaina Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gegužę – ją lėmė dėl šiltesnių orų ir šildymo sezono pabaigos sumažėjęs vartojimas.

„Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos. Balandžio 11 dieną pasiektas naujas šalies saulės jėgainių valandinis generacijos rekordas, gamyba siekė 343 megavatus“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Kainos krito visame regione ir dėl besitęsiančių pavasarinių potvynių – dėl jų hidroelektrinės gamina itin didelius kiekius pigios elektros energijos.

„Dar viena svarbi žinia savaitgalį atkeliavo iš Suomijos – naujas 1,6 gigavato galios Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius sekmadienį sėkmingai pabaigė testus ir pradėjo oficialią komercinę veiklą“, – pridūrė „Litgrid“ atstovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 11 proc. iki 194 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių generacija augo trečdaliu iki 36 GWh, saulės jėgainių – 16 proc. iki 7 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo 19 proc. iki 14 GWh, šiluminių elektrinių – 20 proc. iki 12 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 51 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 2 proc.

65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 13 proc. iki 186 GWh. 24 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 75 proc. – per sieną su Latvija, 1 proc. – per sieną su Lenkija.   

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 4 proc. iki 58 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 7 proc. 

Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh.

Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc. sumažėję elektros srautai iš Suomijos, taip pat Švedijoje sumažėjusi branduolinės energijos gamyba.

„Nord Pool“ sistemos kainų ženklesnį augimą praėjusią savaitę lėmė dėl vėsesnių orų 11 procentų išaugęs elektros suvartojimas visame regione. Taip pat kainų didėjimui įtaką darė 43 procentais sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusi branduolinės energijos gamyba – Oskarshamno-3 (Švedija – BNS) reaktorius vėlai penktadienį buvo paleistas ir po beveik septynias dienas trukusio gedimo palaipsniui atnaujintas“, – įmonės pranešime sakė A. Zatulinas.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę augo 6 proc. ir siekė 563 gigavatvalandžių (GWh): Lietuvoje – 5 proc. iki 243 GWh, Latvijoje – 1 proc. iki 135 GWh, Estijoje – 10 proc. iki 185 GWh.

Gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 4 proc. ir siekė 403 GWh: Lietuvoje augo 14 proc. iki 114 GWh, Latvijoje – 2 proc. iki 165 GWh, tuo metu Estijoje mažėjo 2 proc. iki 124 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 72 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 47 proc., Latvijoje – 122 proc., Estijoje – 67 proc.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione didėjo ir siekė 9,5 tūkst. GWh, o gamyba augo iki 9,6 tūkst. GWh.

„Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje „Mere“ užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, tai Lietuvoje jie smagiai gyvena“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.  

Šalyje veikia jau dvidešimt šio tinklo parduotuvių. Pasak „Pricer.lt“ ekspertų, jei situacija dėl maisto kainų nepasikeis, rusiškas parduotuvių tinklas ne tik plėsis, bet ilgainiui taps ir rimtu rinkos dalyviu. Nors infliacija Lietuvoje mažėja penktą mėnesį iš eilės ir šiuo metu siekia apie 17 proc., „Pricer.lt“ skaičiuoja, kad vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su pernai, vis tiek – 17 eurų brangesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija“, – apie šio tinklo populiarumą svarstė P. Čepkauskas.

„Jeigu čia pigesnės lietuviškos prekės, kodėl gi nenusipirkti jų“, – teigė kalbinta pašnekovė.

Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija.

 

„Labai blogai, kad didėja kainos. Kur pigiau, ten žmonės ir eina“, – sakė pašnekovas.

„Aš čia einu pirmą kartą. Kol kas – iš smalsumo“, – teigė moteris.

Ilgametę patirtį su prekybos tinklais turintys komunikacijos specialistai aiškina, kad į vertybes ar įmonės reputaciją dėmesį visada kreipė labiau aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys pirkėjai. Tačiau norintiems sutaupyti, tai – visai nesvarbu.

„Lietuvos pirkėjas yra labai jautrus kainai. Ir tai yra daugelį metų pasikartojanti tendencija. Ir jeigu reikia rinktis produktus, kurių kainos labai padidėjusios, tai pirkėjai yra linkę nekreipti dėmesio į tą reputaciją ir vertybinę poziciją. Vis dėlto ieško geresnių pasiūlymų kainos atžvilgiu“, – konstatavo komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.

„Pricer.lt“ teigimu, palyginti su sausiu, vasario mėnesį maisto produktų kainos augo 1 proc. arba 80 centų. Labiausiai brango juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys ir vištiena.

„Lyginant su praeitais metais, atpigusių prekių vasarį iš viso nėra“, – teigė P. Čepkauskas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kol mažesnes pajamas gaunantys pigesnių prekių ieško net ir rusiško kapitalo prekybos tinkluose, kitų vartotojų elgsena kol kas reikšmingai nesikeičia.

Jei vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti.

 

„Kaina yra paklausos ir pasiūlos sankirtos taškas. Ir jeigu vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, kaip mes manėme, tai natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti“, – aiškino „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai pripažįsta, jog tikėjosi, kad šildymo sezonas ar keliamos palūkanos paveiks mažmeninės prekybos apyvartą. Tai paskatintų didesnę prekybos tinklų konkurenciją, o kartu ir greitesnį kainų kritimą. Tačiau nutiko priešingai. Eurostatas skelbia, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo net 2 proc. Tai rodo vartojimo atsparumą. Ekonomistų teigimu, nors dabartinės aplinkybės maisto kainoms mažėti, atrodo, palankios, tačiau realų poveikį gyventojai anksčiausiai pajus tik šių metų vasarą.

Mėnesio infliacija vasarį, palyginti su sausiu, siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais dvylika mėnesių) buvo 20,7 procento.

Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros, kietojo kuro, daržovių, nuotekų rinkimo paslaugų, vandentiekos, spirituotų gėrimų, farmacijos gaminių, vyno ir vyno produkcijos kainų padidėjimas bei šilumos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės kainų sumažėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai brango konservuotas pienas, padažai, kiti gyvuliniai riebalai, žuvis, arbata, bet atpigo saulėgrąžų aliejus, kūdikių maistas, jogurtas, miltai, kefyras. Per metus maisto produktai ir nealkoholinių gėrimai pabrango 30,2 proc.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per mėnesį padidėjo 2,2 proc. Daugiausia padidėjo vandentiekos (18,2 proc.), nuotekų rinkimo paslaugų (18 proc.), kietojo kuro (6,6 proc.), elektros (6,4 proc.), būsto remonto paslaugų (1,1 proc.) kainos, bet sumažėjo suskystintų dujų maistui gaminti (12,7 proc.), šilumos (5,4 proc.) kainos.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą 1,7 proc. kainų augimą lėmė vyno ir vyno produkcijos (3,4 proc.), spirituotų gėrimų (3 proc.), alaus (0,8 proc.) kainų padidėjimas.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,4 proc. Sanatorijų paslaugos pabrango 3,6 proc., farmacijos gaminiai – 1,8 proc., odontologų paslaugos – 1,2 proc.

Dėl nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,9 proc. Kiti aprangos gaminiai ir reikmenys atpigo 8,2 proc., avalynė – 4,5 proc., drabužiai – 0,4 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, elektros, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių, automobilių, dujų, transporto priemonių remonto paslaugų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, daržovių, alaus, aliejaus ir riebalų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei šilumos, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 21,5 proc., paslaugų – 11,8 proc., per mėnesį – atitinkamai 0,6 proc., paslaugų – 1 proc.

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.

„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.

„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh. 

Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.

Tokia pati elektros kaina praėjusią savaitę buvo Latvijoje ir Estijoje, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, stabilias elektros kainas palaikė sumažėjęs elektros vartojimas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją.

„Praėjusios savaitės viduryje buvo aprimęs vėjas, tačiau, skirtingai nei paprastai, įtakos kainoms dėl to beveik nebuvo: mažesnė vėjo elektros gamyba sutapo su mažesniu vartojimu per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją, kuri buvo nedarbo diena. Paskutinėmis savaitės dienomis vėjui vėl pakilus, bendrai Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 45 gigavatvalandes elektros energijos ir tai sudarė daugiau nei pusę visos vietinės generacijos“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. iki 221 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 84 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba augo 1 proc. iki 45 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 8 proc. 15 GWh, hidroelektrinių – 8 proc. iki 21 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 53 proc., hidroelektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.

65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 10 proc. iki 204 GWh. 51 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 48 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 18 proc. iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.