LINKĖJIMAI IŠ AFRIKOS

Mūsų šalies ekonominė situacija iš šalies atrodo tokia graži, kaip A.Šemetos šypsena. Arba anglų kalbos tartis. Prigimdyta tiek visokių brangių iniciatyvų ir projektų, kad, regis, galima semti iš valstybės biudžeto kiek nori, o ten vis tiek dar liks atominei elektrinei.

Praėjusią savaitę netilo fanfaros dėl euro. Aiškėja, kad šis runkelių siaubas vis tiek atplasnos į Marijos žemę ir suris visus batonus su antros rūšies sardelėmis. Tauta badaus ir dar mokės Briuselio "homikams" mokesčius.

Kad ir kaip neigiamai žvelgtume į tokią viso šio reikalo satyrą, tam tikros tiesos čia yra. Nes iki šiol taip niekas ir nepaaiškino, iš kur bus paimtas milijardas litų, reikalingų euro įvedimui. Bet tai ne viskas. Teks prisiimti įsipareigojimą už dar 8,5 mlrd. litų, skirtų euro stabilizavimo mechanizmų fondui, kuris pinigų galės pareikalauti bet kada.

Jei akių nebadytų kiti gausūs įsipareigojimai, visa tai gal ir nebūtų taip tragikomiška. Tačiau valstybė dar turės kompensuoti sumažintas pensijas, – šioms kompensacijoms prireiks beveik pusės milijardo, nors vien šiemet keturių pirmų mėnesių "Sodros" deficitas buvo 661 mln. litų. O čia dar premjeras prakalbo apie nežinia iš ko didinsimą minimalią algą, užsienio reikalų ministras – apie stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuri taip pat lauks stambių sumų.

Ir tai dar toli gražu ne visos tautos gelbėjimo iniciatyvos. Nežinia iš kur teks jau šiais metais ištraukti dar 130 mln. ginklams. Kaip nesiginkluosi, jei po apklausų Rusijoje paaiškėjo, kad Lietuva tenykščiams jau tapo prieše Nr. 3 – po JAV ir Ukrainos?

Ko dar galima tikėtis iš mūsų toliaregiškos užsienio politikos? Ogi gerų žinių iš Afrikos! Juk Lietuva įsipareigojo 190,4 mln. litų paremti Afrikos, Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros baseino šalis. Šiam šventam reikalui mūsų valstybė jau skyrė 50 mln. litų. Taigi pabėrėme kažkam pinigų Karibuose, todėl galime jaustis ne tik savo tautos, bet tikri pasaulio gelbėtojai.

Tik kai pagalvoji apie 55 mlrd. litų valstybės skolą, kyla klausimas: ar nesielgiame mes kaip patys tikriausi bepročiai?