Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, atskleidžianti, kiek dienų per metus turime dirbti tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Koronaviruso pandemija smarkiai padidino valstybės išlaidas, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena, pagal šiuo metu tikslinamo biudžeto projektą, atėjo 20 dienų vėliau nei pernai, birželio 15 d.

„Kiekvienais metais skaičiuodami Laisvės nuo mokesčių dieną norime atkreipti žmonių dėmesį į jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis. Ir žmonėms, ir valdžiai svarbu priminti, kad už viską – pensijas, švietimą, šaligatvius, gaisrinę, kariuomenę – sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Todėl politikai ir valstybės tarnautojai privalo šiuos pinigus valdyti kuo efektyviau ir skaidriau. 

Pastaruosius penkerius metus Laisvės nuo mokesčių diena būdavo minima antroje gegužės pusėje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos išaugus valstybės išlaidoms ir sulėtėjus bendrojo vidaus produkto augimui, šiais metais ji nusikėlė į birželio vidurį. 

„Tam įtakos neabejotinai turėjo koronaviruso pandemija – papildomų lėšų skirta tiesioginėms pandemijos pasekmėms mažinti ir dėl sutrikdytos ekonominės veiklos prarastoms darbo vietoms ir žmonių pajamoms kompensuoti“, – pažymėjo LLRI ekspertas Lukas Stravinskas. 

Vis dėlto Lietuvoje biudžeto išlaidos augo daugiausiai ES: 2020 m. pirmų trijų ketvirčių laikotarpio augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., siekė 23 proc. ES šalių vidurkis – 8 proc. „Valstybės išlaidos auga skolintų pinigų sąskaita. Štai, vien praėjusiais metais vienam gyventojui tekusi suma valstybės skolos palūkanoms padengti, siekė 154 eurus“, – pabrėžė L. Stravinskas. Planuojama, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis metų pabaigoje sudarys net 52,3 proc. ir ateityje tik augs.

Augančios valstybės išlaidos ir skola gali tapti vis sunkiau pakeliama našta mokesčių mokėtojams. Siekiant to išvengti, mokesčių sistemoje turi atsirasti daugiau skaidrumo. „Paradoksalu, bet tam, kad užtikrintume sveiką ir pakankamą valstybės funkcijų finansavimą, turime mažinti ir skaidrinti mokesčius. Tuomet jie tolygiai pasiskirsto, neskatina veikti šešėlyje ir padidina realias biudžeto pajamas“, – sakė E. Leontjeva.

Laisvės nuo mokesčių diena yra santykinis valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį valdžia perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. 

„Dėl koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai mokesčių pajamos nebeatspindi realaus perskirstymo dydžio, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiavome remdamiesi oficialiais biudžeto duomenimis ir Finansų ministerijos BVP prognozėmis“, – aiškino LLRI ekspertas L. Stravinskas. 

„Prekybos (stambios. – ELTA) ir bankų turto mokesčiai buvo įtraukti (į biudžeto pajamas. – ELTA) nuo liepos 1 dienos. Kadangi akivaizdu, kad nebus grįžtama prie jų svarstymo, reikės mažinti išlaidų augimą, ir esame atlikę skaičiavimus. Turime keletą alternatyvų“, – žurnalistams antradienį sakė V. Šapoka.

Tiesa, jis nepatikslino, kokios išlaidos bus mažinamos.

„Neužbėkime įvykiams už akių, dar bus nemažai balsavimų, dar neaišku ir dėl transporto taršos mokesčio, dar svarstomas bankų pelno apmokestinimas. Kai tie balsavimai vyks, pateiksime galutines alternatyvas Seimo apsisprendimui“, – tikino finansų ministras.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Tiesa, jis teigė manantis, kad išlaidų mažinimas nebus susijęs su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais, pensijomis ir krašto gynyba.

ELTA primena, kad pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nutarė daryti pertrauką dėl stambios prekybos ir bankų turto mokesčių projektų, tačiau jis yra pritaręs automobilio registracijos mokesčiui ir pelno mokesčio tarifo didinimui kredito įstaigoms.

Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai nepritarė automobilio registracijos mokesčiui.

„Pajamų projekcija yra labai optimistinė, ypač pajamos, planuojamos gauti iš geresnio mokesčių administravimo, t. y. lėšos, gautinos iš šešėlinės ekonomikos. Mes netikėjome, kad šios pajamų prognozės (iš šešėlinės ekonomikos) bus įgyvendintos šiemet. Lygiai taip pat manome, kad to pasiekti nepavyks ir kitąmet“, – interviu dienraščiui teigė TVF misijos Lietuvoje vadovas.

„Manome, kad šiemet (...) pajamos atitiks prognozes, tačiau išlaidos perkops planuotąsias, tas pats gali nutikti ir kitąmet, nes susidursite su spaudimu didinti išlaidas“, – teigė B. Gracia.

Roma nesutaria su Briuseliu dėl planų padidinti 2019 m. biudžeto deficitą. Italijos vyriausybė siekia padidinti išlaidas, skiriamas socialinėms išmokoms, kartu mėgindama išvengti ES baudžiamosios procedūros, kuri gali baigtis itin didelėmis baudomis.

„Darau ir darysiu viską, kad Italija nepatirtų tų neramumų, kuriuos, deja, patyrė Prancūzija“, - Užsienio spaudos asociacijoje Romoje sakė M. Salvinis.

„Žinoma, mes negyvename pačiais lengviausiais laikais, todėl jaučiu turįs pareigą, o ne teisę, investuoti į socialinę taiką, taip išvengiant prancūziškų neramumų, ir padėti tiems, kurie skursta“, - pridūrė jis.

Pasak M. Salvinio, besilaikančio itin griežtos pozicijos migracijos atžvilgiu, jis nėra Europos Sąjungos priešas.

Jo partija, tikino M. Salvinis, „bando suteikti pradžią naujam Europos renesansui“, neva „Lyga“ neatėjo griauti, o atėjo „kurti naują Europos svajonę, kuri pastaraisiais metais buvo suniokota“.

Kalbėdamas apie „Brexitą“, riaušes Prancūzijoje, lėtėjantį Vokietijos ekonomikos augimą Vokietijoje ir Graikijos ekonomikos problemas, M. Salvinis rėžė, esą „akivaizdu, kad Briuselyje kažkas ne taip“.

Jis pasiūlė atgaivinti ES pasitelkus, jo teigimu, „Romos-Berlyno ašį“. Būtent taip buvo vadinamas nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos aljansas prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau M. Salvinis greitai pasitaisė, patikindamas: „Žinoma, negalvoju apie liūdnos ir pražūtingos šių šalių patirties pakartojimą“.

Mūsų šalies ekonominė situacija iš šalies atrodo tokia graži, kaip A.Šemetos šypsena. Arba anglų kalbos tartis. Prigimdyta tiek visokių brangių iniciatyvų ir projektų, kad, regis, galima semti iš valstybės biudžeto kiek nori, o ten vis tiek dar liks atominei elektrinei.

Praėjusią savaitę netilo fanfaros dėl euro. Aiškėja, kad šis runkelių siaubas vis tiek atplasnos į Marijos žemę ir suris visus batonus su antros rūšies sardelėmis. Tauta badaus ir dar mokės Briuselio "homikams" mokesčius.

Kad ir kaip neigiamai žvelgtume į tokią viso šio reikalo satyrą, tam tikros tiesos čia yra. Nes iki šiol taip niekas ir nepaaiškino, iš kur bus paimtas milijardas litų, reikalingų euro įvedimui. Bet tai ne viskas. Teks prisiimti įsipareigojimą už dar 8,5 mlrd. litų, skirtų euro stabilizavimo mechanizmų fondui, kuris pinigų galės pareikalauti bet kada.

Jei akių nebadytų kiti gausūs įsipareigojimai, visa tai gal ir nebūtų taip tragikomiška. Tačiau valstybė dar turės kompensuoti sumažintas pensijas, – šioms kompensacijoms prireiks beveik pusės milijardo, nors vien šiemet keturių pirmų mėnesių "Sodros" deficitas buvo 661 mln. litų. O čia dar premjeras prakalbo apie nežinia iš ko didinsimą minimalią algą, užsienio reikalų ministras – apie stojimą į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuri taip pat lauks stambių sumų.

Ir tai dar toli gražu ne visos tautos gelbėjimo iniciatyvos. Nežinia iš kur teks jau šiais metais ištraukti dar 130 mln. ginklams. Kaip nesiginkluosi, jei po apklausų Rusijoje paaiškėjo, kad Lietuva tenykščiams jau tapo prieše Nr. 3 – po JAV ir Ukrainos?

Ko dar galima tikėtis iš mūsų toliaregiškos užsienio politikos? Ogi gerų žinių iš Afrikos! Juk Lietuva įsipareigojo 190,4 mln. litų paremti Afrikos, Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros baseino šalis. Šiam šventam reikalui mūsų valstybė jau skyrė 50 mln. litų. Taigi pabėrėme kažkam pinigų Karibuose, todėl galime jaustis ne tik savo tautos, bet tikri pasaulio gelbėtojai.

Tik kai pagalvoji apie 55 mlrd. litų valstybės skolą, kyla klausimas: ar nesielgiame mes kaip patys tikriausi bepročiai?

Pirmininkaujanti Lietuva ieško sutarimo tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių ir Europos Parlamento (EP) dėl kitų metų Bendrijos biudžeto. Kompromisas leistų galutinai užbaigti kelis mėnesius trunkančius ginčus su Parlamentu ir dėl papildomų 2014–2020 metų biudžeto išlaidų.

Prieš posėdį lietuviams kolegos linki sėkmės. Derybos dėl pinigų ES – vienos sudėtingiausių. Sutarimą vadinamame Taikinimo komitete Lietuva tikisi rasti per pirmadienio posėdį, tačiau gali prireikti ir antro raundo. O laiko nedaug – procedūros numato, kad sutarimas privalo būti rastas vėliausiai trečiadienį, kitaip Europos Komisija (EK) turės teikti naują biudžeto projektą.

„Pirmininkaujanti šalis siekia derybas dėl biudžeto užbaigti pirmadienį, to norėtų ir EP. Šiais metais derybos dėl pinigų vyksta, kai valstybėse vis dar jaučiama finansinė įtampa, kai kurioms šalims ypač sudėtinga, o tai daro įtaką ir deryboms“, – teigė ES Tarybos pirmininkės Lietuvos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Parlamentas siūlo kitų metų išlaidas didinti, o valstybės sako, kad daugiau pinigų jos neturi. Parlamentas norėtų kitų metų ižde ties išlaidomis matyti apie 3 mlrd. litų didesnę sumą, o realiai išleisti dar daugiau – apie 4,5 mlrd. litų. Tačiau derybas dar labiau apsunkina šių metų taisomasis biudžetas, numatantis beveik1,4 mlrd. litų nuo gamtos nelaimių nukentėjusioms Vokietijai, Austrijai, Čekijai ir Rumunijai. Ir nors ši suma ES mastu – gan nedidelė, valstybės sako, kad ribos jau pasiektos ir pinigus reikia surinkti iš nepanaudotų lėšų.

Parlamentas atkakliai laikosi pozicijos, kad šiuos milijonus šalys turi įnešti iš savo biudžetų. Priešingu atveju parlamentarai perspėja nepritarsiantys septynerių metų biudžetui, dėl kurio balsavimas ir taip vėluoja. Dabar siūloma, kad pusę sumos nuo gaisrų ir sausros nukentėjusioms valstybėms būtų išmokėta šiemet, kita pusė – 2014 m. metais.

„Tikimės, kad sutarimas bus. Tai svarbu ES, žinant, kad jau yra principinis sutarimas dėl daugiamečio biudžeto ir kitus metus reikia pradėti užtikrintai, tai yra ypač svarbu. Biudžeto pasiūlymai atrodo realūs ir teisingi, jie turėtų paskatinti augimą, ko norime Airijoje ir visoje ES“, – sakė Airijos finansų reikalų viceministras Brianas Hayesas.

ES šalys taip pat baiminasi Teisingumo Teismo sprendimo, kuris gali numatyti įpareigojimą kompensuoti Briuselio institucijų darbuotojams per krizę sumažintus atlyginimus – tai reikštų dar labiau didėsiančias įmokas į Bendrijos iždą.