Yra toks veikėjas Kroatijoje Ivanas Zvonimiras Čičakas. Jis vadovauja Helsinkio žmogaus teisių komitetui. Ir niekas niekada pasaulyje nebūtų apie jį išgirdęs toliau jo valstybės ribų, jei ne jo kelnės, nusmukusios šalies prezidentės akivaizdoje.

Tūlai moteriai Europoje, jau nekalbant apie vyrus, kilo natūralus klausimas: o kurgi buvo šio pono kelnių diržas ar bent petnešos – įprastas vyriško garderobo atributas?

Pagarba I.Z.Čičakui bent jau už tai, kad jis liko orus net šioje apgailėtinoje situacijoje. Žmogaus teisių gynėjas išdidžiai pozavo nuotraukai pirmoje eilėje su prezidente, kai jo kelnės išdavikiškai nusmuko iki pat kulkšnių.

Žavi prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič (tarsi jai šitokie atvejai būtų kasdienybė) į nesusipratimą nesureagavo ir išliko rami, tik žvilgtelėjo žemyn, kai I.Z.Čičakas pritūpė, kad užsitrauktų kelnes į viršų ir pridengtų savo gėdą.

Kitaip tariant, ceremonija įvyko aukščiausiu lygiu – kaip bet kuris susibūrimas "geriausiuose Londono ir Paryžiaus namuose".

Yra vilties, kad Ivanas Zvonimiras iš šios istorijos kažko netgi pasimokys, pavyzdžiui, kad kelnių išdavikių kilpas reikėtų pasirišti bent jau virvele, jei diržams jaučia alergiją. Galgi antrą sykį šis ponas ant to paties kanabėko nebeužlips, kitaip nei kai kurie savo sultyse prarūgę mūsų išrinktieji.

Štai Lietuvos Respublikos Seime jau kažin kelintą kadenciją įstrigę parlamentarai nė neabejoja, kad turi vėl ir vėl kelti savo kandidatūras naujam pabuvimui šiltoje kėdėje, nes be jų šitame "šventajame olimpe" šalis pražūtų, tauta liktų našlaite, o tai slogia našta iki amžiaus galo slėgtų tyrą ne vieno politiko sąžinę.

Ir visai nesvarbu, kad jie buvo apjuokti dėl nemokšiškumo, nusišnekėjimų, žioplumo, įžūlumo ar dar kitų kasdieniame gyvenime pasitaikančių nesklandumų ir bjaurumos. Tik skirtumas tas, kad visiems kitiems už panašias kliauzes jų darbdaviai algų nemoka. Parlamente – atvirkščiai, todėl nusmukusių kelnių pamokos Seimo nariams ir negalioja.