Prie tokio Pravalo praėjusį savaitgalį įsitaisė Aplinkos gynybininkai ir surengė Pravalo šou – meškos paieškas.

Kontoros vadovo tuo metu Lietuvoje nebuvo – atostogavo Omane –„Omandzin“ paplūdimio viešbutyje (penkių kanapių).

Tada pasklido ta keista žinia apie priemiestyje klaidžiojančią mešką. O toliau atsitiko tai, kas turėjo atsitikti – kai Lietuvos biurokratams iškyla ne rutininė užduotis, kai reikia parodyti šiek tiek išradingumo, sprendimų lankstumo, jie tampa žiopli ir neveiksnūs (paskutiniai pavyzdžiai – iš traukinio pabėgusio Rusijos piliečio paieškos, bandymai iš Izraelio evakuoti tautiečius, pernai šalį niokojusios savaitgalinės audros pražiopsojimas).

Kadangi aplinkos gynybos ministerija yra organizacijos „Nemuno vingiai“ atsakomybės srityje, teko skambinti Pačiam Pačiauskui ir baisiausiai nusižemaitaitinus teirautis – ką darome, drauge viršininke, su meška?

„Čia gal mums draugiškas agentas Miška iš Baltarusijos?“ „Koks Miška, viršininke?“ „Oliaksandro stipendininkas?“ „Ne Miška, bet tikras lokys, viršininke“. Viršininkas atšovė (turi gerai prikabinta liežuvį): „Miška su lokiu abu labu tokiu“, – priminė prieš 150 metų prancūzų rašytojo P. Merime išgarsintą lietuvišką patarlę. „Tiesiog lokys. Jokių Miškų, drauge, viršininke. Gal, viršininke, įsakysite jį areštuoti – taip sakant, letenas ant kapoto“, – pabandė parodyti iniciatyvą nusižemaitaitinęs pavaldinys.

Bet daugiau iniciatyvos jis neberodė – bijojo, kad gali būti išplūstas kaip koks konservatorius.

Kadangi sprendimų nebuvo, nusprendė nusiraminti. Visuomenei pasakė: ramiai, visi sėdim prie ežerų ir nesinervinam. Mešką mieste sutikti tas pat, kas katiną ar pudelį. Viskas gerai. Atostogaujam. Šalia Pravalo.