Ėjo gal į dešimtį tokių užeigų ir visur atsisakė įleisti. Iš pradžių moteriškė net nesuprato, kas vyksta, tačiau vieno restorano kelneris išdavė paslaptį: „Bambino“... Tai yra vaikai.

Manau, labai teisingai daro italai, kad neleidžia į restoranus su vaikais. Juk žmonės į šias įstaigas ateina pailsėti, ramiai pabūti, o čia rėkia, klykia, laksto po patalpas, spjaudosi.

Tokį vaizdelį ne kartą teko matyti mūsų lietuviškose kavinėse. Vaikams dabar leidžiama viskas, tad jie ir elgiasi kaip gyvuliai. Ir negali ant jų pykti, nes čia tėvai neturi elementaraus supratimo, kad jų vaikai trukdo kitų žmonių poilsį, kad kitiems žmonėms jų atžalos gadina nuotaiką ir erzina.

Ir gadina ne tik nuotaiką, bet ir orą. Štai viename Neringos restorane kažkokia išprotėjusi motina pasodino savo vaiką kakoti ant naktipuodžio, o paskui džiaugėsi, kad tas puikiai kažką ištriedė. Juk tai visiškas nužmogėjimas, nes kavinėse žmonės valgo, ne tuštinasi.

Štai ir antradienį buvau viename prekybos centre. Atėjo kažkokia, atsiprašant, boba su vaikais, vienas – mažiukas, klykia, rėkia, kaip sakoma, ant visos parduotuvės, o jo motinėlė nereaguoja.

Kodėl aš turiu klausytis to triukšmo, to rėkimo ir marinti savo nervų ląsteles, kurios neatsistato?

Tas vaikas taip ir klykė visą tą laiką, nesiliovė, kai ta boba atsistojo į eilę prie kasos. Kai pagaliau susimokėjo ir išėjo, į prekybos centrą įėjo kita, taip pat su atžala, kuri netrukus irgi ėmė rėkti. Ne parduotuvė, o grynas beprotnamis. Kaip tos pardavėjos ir iškenčia šitą gyvulišką triukšmą visą darbo dieną? Joms turėtų duoti pieno ir priemoką prie algos už kenksmingas darbo sąlygas.

Manyčiau, kad tokios šeimos su klykiančiais, apsikakojusiais vaikais turėtų būti išprašomos ne tik iš kavinių, bet ir iš parduotuvių. Vienas šeimos narys gali pabūti lauke su vaiku, o kitas galėtų nenervindamas kitų žmonių apsipirkti. Ne tvarte gyvename, todėl turėtų būti tvarka.