Gera žinia ta, kad regos pokyčius galima pastebėti anksti. Tinkama korekcija ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas padeda ne tik pagerinti matymą, bet ir sulėtinti regos blogėjimą. Kaip įvertinti visus pavojus ir kuo ilgiau išsaugoti vaikų akių sveikatą?

Susiduria ir jauni

Regėjimo sutrikimai vis rečiau siejami tik su senėjimu – regėjimo problemos dažnėja tarp jaunimo ir net vaikų. Šiandien vis daugiau kalbama apie trumparegystę, kuri pasaulyje plinta ypač sparčiai. Tam įtakos turi kasdieniai įpročiai: vaikai praleidžia mažiau laiko gryname ore, o daugiau valandų – prie ekranų.

„Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad vis mažiau laiko praleidžiame lauke, nepakankamai žiūrime į tolį, o tai daro tiesioginę įtaką mūsų regėjimui. Kai akys per ilgai būna susikoncentravusios tik į artimus objektus – kompiuterio ekraną, telefoną ar knygą, periferinis vaizdas ima formuotis už tinklainės ribų. Tokia situacija lemia, kad tinklainė ilgainiui ima augti, o akies obuolys tampa didesnis, nei įprasta. Tai viena iš pagrindinių trumparegystės (miopijos) priežasčių“, – teigia medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Pasak gydytojos, norint saugoti regėjimą, svarbu reguliariai tikrinti regą, stebėti organizmo siunčiamus signalus, reaguoti į bet kokius pakitimus.

V. Ligeikaitė priduria, kad mokyklose turėtų būti skatinamos dažnesnės pertraukėlės, atliekami pratimai akims ir užsiimama veikla gryname ore. Net trumpas žvilgsnis į tolį ir kelios minutės akių poilsio kas valandą gali padėti išvengti ilgalaikių regos problemų.

Nejudrumo padarinys

Vaikų regėjimas pastaraisiais metais blogėja. Ne naujiena, kad pagrindinės to priežastys yra nesaikingas ekranų naudojimas, vis dėlto šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad regos problemos glaudžiai susijusios ir su mažu fiziniu aktyvumu, gyvenimo būdu.

Gydytojas pastebi, kad mitybos ir nutukimo problemos gali turėti rimtų pasekmių ne tik bendrai vaikų sveikatai, bet ir regai. Ilgalaikėje perspektyvoje antsvoris gali paveikti akių kraujagysles ir padidinti kitų akių ligų riziką. Be to, antsvoris dažnai siejamas su mažesniu fiziniu aktyvumu, ilgesniu laiku prie išmaniųjų ekranų ir trumpesniu buvimu lauke. Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas gryname ore, ir tolimų objektų stebėjimas yra svarbūs veiksniai, mažinantys trumparegystės riziką.

Labai svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų prastėjantį vaiko regėjimą ir imtųsi veiksmų jam gerinti.

Kai kurie vaikai gali net ir nežinoti, ką reiškia matyti ryškiai, jei, tarkime, jų rega silpnesnė jau nuo mažų dienų. Tėvai turi būti atidūs ir pastebėti bet kokius regėjimo pablogėjimo požymius.

„Tėvams svarbu teigiamai vertinti profilaktinius vizitus, nes jie yra ypač naudingi ir leidžia laiku įžvelgti galimas problemas, išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje“, – tvirtina gydytojas.

Daugėja trumparegių

Pasak gydytojos oftalmologės Agnės Kručaitės, dažniausias mokyklinio amžiaus vaikų regėjimo sutrikimas – trumparegystė.

„Vaikų trumparegystė dažniausiai vystosi dėl akies ašies ilgio didėjimo, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika išsivystyti didelio laipsnio trumparegystei su įvairiomis akių komplikacijomis“, – aiškina oftalomologė.

Pagrindiniai trumparegystės vystymosi veiksniai yra retas laiko leidimas lauke, ankstyvas ir intensyvus darbas iš arti (ypač mažesniu nei 20 cm atstumu nuo ekrano). Pagrindinė trumparegystės išsivystymo prevencijos priemonė – buvimas lauke šviesiuoju paros metu, mažiausiai dvi valandas per dieną.

Be to, vaikams reikėtų neleisti skaityti esant blogam apšvietimui, ypač naktį lovoje. Prieš miegą jie turėtų nesinaudoti ekranais, laikytis miego režimo, laiku eiti miegoti. Kai dirbama iš arti, kas 20 minučių patariama daryti 20 sek. pertraukas žiūrint į tolį.

Siekiant gerinti nusilpusį regėjimą svarbu, kad vaikas nešiotų oftalmologo paskirtus korekcinius akinius ar kontaktinius lęšius, būtų lauke šviesiuoju paros metu. Svarbu užtikrinti tinkamą apšvietimą skaitant, riboti veiklą prie mažų ekranų.

Pastebėti ir padėti

Labai svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų prastėjantį vaiko regėjimą ir imtųsi veiksmų jam gerinti. Dažniausi požymiai, kad vaikas gerai nemato, yra televizoriaus žiūrėjimas iš arti, prisimerkimas žiūrint į tolimus objektus.

„Susilpnėjus regai, vaikas, atlikdamas užduotis, gali prisitraukti arčiau knygas, o nusirašydamas nuo lentos – daryti klaidų. Kartais, susilpnėjus regėjimui, gali skaudėti galvą, vaikas gali jausti akių nuovargį, akys gali būti paraudusios“, – vardija oftalomologė.

Rinktis pirmuosius akinius A. Kručaitė rekomenduoja būtinai kartu su vaiku. Akiniai turi būti patogūs – parinkti tinkamo dydžio akinių rėmeliai ir sureguliuotos akinių kojelės, kad akiniai nekristų nuo veido ir nespaustų galvos. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes akinius su patikusiais rėmeliais jis nešios noriau.

Gydytojai atkreipia dėmesį ir į paskirtos korekcijos tikslumo svarbą, siekiant efektyviai valdyti trumparegystę. Silpnesnių akinių skyrimas, pavyzdžiui, „palikti –0,5 D, kad akis dirbtų“ – yra pasenęs ir klaidingas metodas, kuris ne tik nepadeda, bet ir gali skatinti trumparegystės progresavimą. Vaikui turi būti parinkti akiniai taip, kad regos aštrumas siektų 1.0 (100 proc.). Tai ypač svarbu trumparegystės kontrolei.

„Stellest“ akinių lęšiai: pažangiausias tėvų sąjungininkas kovojant su vaikų trumparegyste

„Fielmann“ pristato novatoriškus trumparegystei valdyti skirtus Stellest® akinių lęšius, kurie ne tik padeda koreguoti miopiją, bet ir efektyviai stabdo trumparegystės progresavimą.

Remiantis šešerius metus trukusių mokslinių tyrimų duomenimis, kuriuos vykdo šių lęšių kūrėjas ir gamintojas „Essilor“, nustatyta, kad vaikams, kurie kasdien, nepertraukiamai 12 valandų nešiojo Stellest® lęšius, trumparegystės progresavimas vidutiniškai sumažėjo 1,95 D (57 proc.)*, o akies obuolio augimas sulė̇tė̇jo 0,81 mm (52 proc.)*, palyginti su vaikais, neš̌iojanč̌iais įprastus vieno ž̌idinio lęš̌ius. Tyrimu tai pat nustatyta, kad, nešiojant akinius su Stellest® lęšiais, aukšto laipsnio trumparegystės (–6,0 D arba aukštesnio laipsnio dioptrijų, ar didesnė) išsivystymo rizika sumažėjo nuo 38 iki 9 proc.

Aukšto laipsnio trumparegystė nėra tik optinis defektas – tai akių sveikatos rizikos veiksnys, kuris vyresniame amžiuje gali paskatinti miopinę tinklainės degeneraciją, miopinę makulopatiją (geltonosios dėmės degeneraciją) ir kitas akių ligas.

Šių lęšių veikimo paslaptis slypi unikalioje H.A.L.T. (angl. Highly Aspherical Lenslet Target) technologijoje – specialūs mikrolęšiai šviesą paskirsto taip, kad sukurtų signalą, specifiškai stimuliuojantį regos sistemą ir skatinantį lėtesnį trumparegystės progresavimą.

*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E. W., Spiegel D. P., Drobe B., Chen H., 2022 m. trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, lyginant su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.