SILIKONINIS FUTBOLAS

Lietuva vėl rausta iš gėdos. Futbolo aistruoliai vėl kryžiuoja ietis internetinių komentarų erdvėse. Kad ir kaip būtų keista, šįkart audringų diskusijų kibirkštys kilo ne dėl šalies futbolo rinktinės lygio, ar aukščiausiąja vis dar vadinamos A lygos klubų finansinės ir moralinės būklės.

Šįsyk vėl, kaip jau tapo liūdna tradicija, raudonuojame dėl apgailėtinos situacijos su futbolo aikštėmis. Vakar Lietuvos nacionalinė rinktinė svarbiose 2016 metų Europos čempionato atrankos rungtynėse priėmė varžovus iš Estijos. Turnyro lentelės ir sąlyginiai regiono kaimynai kovėsi dėl, kaip patys pavadino, aukso vertės taškų. Jie pelnytai atiteko lietuviams.

Tačiau dar gerokai prieš mūšį Lietuva vieną nesėkmę visgi patyrė. Sprendimas surengti oficialų tarptautinį mačą ant LFF stadiono sintetinės vejos galbūt nenustebino lietuvių, tačiau estams tapo nemaloniu siurprizu.

„Mano keliai kelis kartus operuoti, o žaidžiant ant sintetikos smarkiai padidėja pakartotinos traumos tikimybė“, - skundėsi vienas Estijos rinktinės žaidėjų.

„Nesuprantu, kaip UEFA pareigūnai tai leidžia?“, - gūžčiojo pečiais jo kolega.

Estai guodėsi tik tuo, kad Vilniuje patiesta moderni danga, nors jos kvapas labiau nei žolės primena padangų dvoką. Ant smulkintomis padangomis pabarstytos aikštės lietuviai sekmadienį priims ir Slovėnijos ekipą. Kažin kokia bus jos lyderių reakcija? O ką pasakys ir kokių atgarsių paskleis Lietuvą šiame atrankos cikle aplankysianti Anglijos rinktinė?

Tad sunkiai suvokiama, kodėl kaip reta gražų ir orais dėkingą rudenį Lietuvos futbolininkai, užuot įžengę į šiuo metu puikiai sutvarkytą Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, savo svarbiausius mačus žaidžia ant ir jų pačių keikiamos nenatūralios vejos. Ar tik šio silikono verti mūsiškių futbolo spektakliai?