Užklupęs sunkmetis ne vieną gyventoją paskatino racionaliau skirstyti savo pajamas. "Klaipėda" miestiečių teiravosi, ar pablogėjusi ekonominė situacija verčia juos keisti pirkimo įpročius ir rinktis kuklesnį pirkinių krepšelį.

[email protected]

Juozas, pensininkas:

– Didelių pokyčių nėra – kaip ir anksčiau pirkdavome, taip ir dabar. Esu pensininkas, todėl kiek pinigų gaudavau anksčiau, tiek gaunu ir dabar. Galbūt sunkmetį labiau jaučia tie žmonės, kurie gaudavo didelius atlyginimus, taip pat tie, kurie neteko darbo, ypač jaunos šeimos su vaikais. O pensininkai ir anksčiau po restoranus nevaikščiodavo.

Zosė, budėtoja:

– Žinoma, kad pirkimo įpročiai keičiasi, kaip jie gali nesikeisti? Nueini į parduotuvę, išleidi 50 litų, o nieko nenusiperki. Juk daug kas pabrango. Kitąsyk ir kukliau pavalgome, visaip taupome. Labai daug sau negalime leisti, tenka apsieiti su senais drabužiais, apie naujus pirkinius negalvojame. Didžiąją pinigų dalį tenka skirti maistui, butui išlaikyti. Štai už pusantro kambario butą praėjusį mėnesį sumokėjau 604 litus, vien už šildymą ir išnaudotą vandenį atėjo 318 litų sąskaita. Tai kam čia begali išlaidauti?

Laura, šiuo metu motinystės atostogose:

– Nors krizę jaučiame, tačiau mūsų šeimos pirkimo įpročiai kol kas nepasikeitė. Nuomojamės butą, tad kadangi dabar didelis pasirinkimas, šeimininkai nuleido nuomos kainą. Jei būtų striuka su pinigais, pirmiausiai turbūt taupytume ne maistui, o drabužiams, gal mažiau važinėtumės ir išlaidautume benzinui. Galbūt pasvarstyčiau ir dėl kirpyklos, grožio paslaugų – manikiūro, pedikiūro. Be ko galima išgyventi, to, matyt, pirmiausiai ir atsisakytume.

Rimantas, įmonės direktoriaus pavaduotojas:

– Negalėčiau pasakyti, kad pirkimo įpročiai pasikeitė – kaip visada, stengiamės pirkti tai, kas būtina. Jei gyvenimas priverstų taupyti, turbūt pirmiausiai rinktumės mažiau atrakcijų, pramogų, tai, be ko iš principo galima gyventi. O be maisto, drabužių šiaip ar taip neišsiversi.

Rūta:

– Pirkimo įpročiai kiek pasikeitė – jie tapo kuklesni. Dabar prieš pirkdami tikrai pagalvojame, ar to daikto reikia, ar ne. Taupome ir maisto prekėms, ir kitiems pirkiniams, ir vaikams arbatpinigius apribojome. Žinoma, kol kas labai jau smarkiai spaustis nereikia.

Vytautas, menininkas, meno galerijos savininkas:

– Krizė ne krizė, bet pastaruoju metu tenka išlaidauti – iš pagrindų pertvarkome savo meno galeriją. Tačiau kol kas netaupau ir kitiems dalykams, labai skųstis dar negaliu. Nors tenka pastebėti, kad klientai ėmė mažiau išlaidauti, o ir šiaip senamiestis yra labai apmiręs, užsuka ištikimiausi klientai. Jei pačiam tektų taupyti, turbūt imčiau mažiau valgyti, nes man nekenktų numesti keletą kilogramų, rezervų dar yra.

Laima, sekretorė:

– Kol kas pirkiniams nelabai taupau – kaip pirkau, taip ir perku. Ir anksčiau gyvenau kukliai. Jei finansinė situacija labai pablogėtų, matyt, tektų atsisakyti pramogų, ypatingesnių drabužių, bet kas būtina – tą perki. Maistui taupyčiau paskutiniu atveju, nes stengiuosi maitintis sveikiau, pirkti tai, kas geresnės kokybės, kas ekologiška. Kad ekonominė padėtis pablogėjo, labai jaučiu. Štai eini į darbą ir bijai, ar dar jo turėsi, ar bus mažinami etatai, ar ne. Daug kas brangsta – kelionės, įvairios prekės, paslaugos. Nėra taip, kad gyventumei ant ribos, tačiau dėl ateities negali būti ramus.

Birutė, inžinierė:

– Pirkdami labiau taupome, viskam skiriame mažiau išlaidų. Anksčiau, būdavo, perki į ateitį, o dabar tik šiai dienai. Daugiau taupome drabužiams, visokiems niekučiams, namų interjero detalėms, jų puošybai. Kadangi tų pramogų ir taip ne tiek daug, kai kokia proga pasitaiko, stengiamės nepraleisti. Maistui netaupome, tačiau dažniau atkreipiame dėmesį į kokybiškesnius produktus, įvairias akcijas. O sunkmečio ženklai akivaizdūs – štai ir dabar perėjau per centrinę Herkaus Manto gatvę, daug tuščių vitrinų, visur tik ir skelbiama, kad išnuomojama.