UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 pasaulio šalių įstatymais yra apribojusios mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Lietuvoje prie šios problemos liečiamės atsargiai: lyg ir matome ją, bet ryžtingesnį žingsnį žengti nedrįstame. 2022 m. Seimas nepritarė, kad Lietuva įstatymu apribotų mobiliųjų telefonų naudojimą švietimo įstaigose – paliko spręsti pačioms mokykloms. Tačiau rekomendacinio pobūdžio reglamentavimas tebuvo kompresas ant karščiuojančios galvos – ekraninis gripas neišgydytas, prie šio klausimo vėl sugrįžta šios kadencijos Seime.

Šįkart jau žengtas žingsnis uždraudžiant mobiliųjų telefonų naudojimąsi ne ugdymo tikslais – parlamentarų palaikymo sulaukė dvi numatomos Švietimo įstatymo pataisos, kurias pavesta apsvarstyti Seimo komitetams. Sveikatos apsaugos ministerijai dėl tokių įstatymo pataisų abejonių nekyla, o Švietimo ir mokslo ministerija laikosi nuosaikesnės politikos – esą pakaktų rekomendacijų mokykloms.

O dabar pažaiskime vaikišką žaidimą „Tiesa ar drąsa?“: pasirinkus pirmąjį variantą, reikia atvirai atsakyti į užduotą klausimą, pasirinkus antrąjį – atlikti nurodytą užduotį. Taigi – tiesa. Kaip elgiamės, kai reikia ramybės namuose? Na, kad vaikai netriukšmautų, netrukdytų dirbti ir pan. Jei atvirai, įduodame telefoną. Dabar – drąsa. Paveikite ką nors, kas vaikui būtų įdomiau už telefoną. Teks pasistengti – užsiimti su vaiku, atidėjus į šalį savo reikalus. Tai nepatogu nei tėvams namuose, nei mokytojams mokyklose. Todėl – tebūnie telefonai?