Praėjusį savaitgalį Lietuvoje nuskendo trys žmonės, per birželį – 29, iš jų – penki vaikai. Ar ką nors, be aukų artimųjų ir gelbėtojų, dar sukrečia šie skaičiai?

Pavyzdžiui, sostinės valdininkus, mėgstančius minėti 2010-uosius, kuriais Lietuvos plaukimo federacija, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo, kaip parašyta oficialiuose dokumentuose, "organizuoti sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams". Teoriškai tai reiškia, kad dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms. Ką tai reiškia praktiškai, gali pasakyti tūkstančiai pradinukų tėvų ir gelbėtojai, kasmet iš vandens telkinių ištraukiantys apie tris dešimtis nuskendusių vaikų.

Programa gražiu pavadinimu realybėje veikia tik sporadiškai. Aptikti jos pėdsakų, pavyzdžiui, renkantis mokyklą būsimajam pirmokui, vargiai įmanoma. Skirtingai, nei skelbia oficialių institucijų atstovai, dauguma Lietuvos pradinukų per kūno kultūros pamokas mokosi tobulai šokinėti per šokdynę ar šliaužti, bet ne plaukti.

Organizuoti profesionalias plaukimo pamokas vaikams prieš kurį laiką ėmėsi verslininkai. Viena įmonių grupė pasirūpino Telšių rajono antrokais – skelbiama, kad šiemet net 99 proc. jų išmoko plaukti. Rūtos Meilutytės fondas inicijuoja programą "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje", kurios tikslas – išmokyti kuo daugiau 2 ir 3 klasių mokinių išmokyti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje. O kas pasirūpins ketvirtokais, šeštokais? Kodėl mokėjimas plaukti apskritai negali būti įtrauktas kaip privaloma disciplina į kūno kultūros pamokas? Plaukimo pagrindams išmokti nereikia olimpinio lygio baseinų, o kitokie, turint noro ir geltonųjų mokyklinių autobusiukų, nesunkiai pasiekiami net ir provincijoje.

Žinoma, už vaikus atsako tėvai. Jų pareiga pasirūpinti vaikų pažintimi su vandeniu. Tai didmiesčių gyventojai sėkmingai ir daro – piko valandomis didieji baseinai lūžta nuo antplūdžio berniukų ir mergaičių, iš kurių R.Meilutytės medalių apakinti tėvai bando padaryti potencialius olimpiadų dalyvius. Tačiau ne baseine plaukiojantys profesionalių trenerių auklėtiniai pildo tragišką statistiką, bet tie, kieno pažinties su vandeniu pamokos vyksta kokiame vietinės reikšmės vandens telkinyje. Ten pat, deja, neretai ir baigiasi.