Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas priešrinkiminėje ir su Kremliumi į žodžių konfliktą įsivėlusioje Baltarusijoje nustebino ne vieną.

Pasipylė kritika, kad apsilankymas prieš prezidento rinkimus simbolizuoja paramą dar neseniai paskutiniu Europos diktatoriumi vadintam Aliaksandrui Lukašenkai ir yra peilis į nugarą dar neseniai labai aistringai remtai Baltarusijos opozicijai. Esą ne pirmą kartą savo neišmanymą ir užsispyrimą diplomatijoje rodanti Prezidentė ne tik pamynė ES nustatytas santykių su Minsku ribas, bet ir išdavė Lietuvos užsienio politikos vertybes. Be to, D.Grybauskaitės vizitas gali būti panaudotas A.Lukašenkos jo kovoje su Maskva.

Galima iš dalies sutikti su šiais vertinimais, bet galbūt verta pažvelgti ir į kitą Prezidentės viešnagės Minske pusę, kurią dažnas kritikas pamiršta.

Visų pirma, abejotina, kad šis vizitas nebuvo suderintas su Briuseliu, kuris pastaraisiais metais bando pralaužti ledus santykiuose kad ir su nedemokratišku, bet realiu Baltarusijos vadovu. Tai taip pat ženklas jau daugiau kaip dešimtmetį po užsienius važinėjančiai, ašaras liejančiai, tarpusavyje besipjaunančiai Baltarusijos opozicijai, kad jos "žvaigždžių valanda" baigėsi. Metas arba keistis konstruktyvia linkme, arba turi atsirasti nauja veiksnios opozicijos karta.

Bet tai ilgalaikiai procesai, kaip ir Baltarusijos demokratizacija. Todėl artimiausiu metu Baltarusijos vairas liks A.Lukašenkos rankose. Gruodžio rinkimus jis laimės nepriklausomai, ar D.Grybauskaitė su juo apžiūrinėtų Minsko įžymybes, ar ne.

Dienraštis jau rašė, kad užsitęsus A.Lukašenkos ir Kremliaus konfliktui, "Batka suks į Lietuvą". Taip pat tai tiesiogiai ar ne atsilieps Lietuvai, todėl Vilniui reikia suformuluoti aiškią politiką Baltarusijos atžvilgiu.

D.Grybauskaitės apsilankymas Minske būtent ir rodo bandymus įgyvendinti naują Lietuvos diplomatijos kursą. Nepavykus labiau išjudinti Rusijos ir Lietuvos santykių iš mirties taško, Vilnius atsisakė likti neutraliu bei laukti netiesioginių pasekmių iš Minsko ir Maskvos konflikto. D.Grybauskaitės vizitas taip pat yra užuomina, kad A.Lukašenka gali tikėtis Briuselio paramos kovoje su Kremliumi. Todėl tikėtina, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai ir toliau dvelks šaltuku, nors abi pusės ir šypsosis.

Lietuvos užsienio politikos kursas Baltarusijos atžvilgiu nuo emocingo opozicijos rėmimo ir neutralaus kurso pakeistas į aktyvaus ir praktiško bendradarbiavimo su A.Lukašenka projektą. Naujosios politikos tikslas – įtvirtinti ekonominius interesus, iš lėto spausti A.Lukašenką atleisti varžtelius Baltarusijoje ir labiau kreipti jį Vakarų link.

Kita vertus, žaidimas su A.Lukašenka yra rimtas iššūkis Lietuvos diplomatijai. Daugiau nei dešimtmetį Batka sugebėjo vedžioti už nosies Kremlių ir išsisukti nuo rimtų įsipareigojimų. Jau tradicija tapo, kad Rusijai paspaudus jis puola į Vakarų glėbį, bet santykiams atšilus – vėl atsuka nugarą demokratijai ir Vakarų vertybėms.