Vašingtono planai atsisakyti Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinės sistemos elementus nebuvo staigmena. Apie tai kalbėta beveik nuo pat Baracko Obamos kadencijos pradžios, o pastarąsias savaites patvirtinimų tik daugėjo. Nepaisydama to, oficialų Baltųjų rūmų pranešimą apie atšaukiamus priešraketinės gynybos planus Vidurio ir Rytų Europa įvertino kaip smūgį arba net kaip išdavystę, kuri suardys nusistovėjusią saugumo tvarką ir vėl grąžins Vidurio ir Rytų Europą į Rusijos įtakos zoną.

Nėra abejonių, kad JAV turėjo svarių argumentų taip pasielgti, o Vidurio ir Rytų Europa – taip audringai reaguoti. Pastaruosius aštuonerius metus neseniai iš komunizmo ištrūkusios šalys, arba naujoji Europa, buvo viena ištikimiausių Vašingtono sąjungininkių, pasiruošusių dėl JAV nusispjauti ir į savo gyventojų nuomonę (nepaisė priešiškumo dėl priešraketinių bazių ar dalyvavimo Afganistano kare), ir į tarptautinę teisę (aktyviai rėmė Irako karą, leido įkurdinti tariamų teroristų sulaikymo centrus).

Bet dabar šis sąjungininkas liko prie suskilusios geldos. Blogiausia, kad visa tai stebėjo (o gal net inicijavo) amžinas baubas – Maskva.

Dar daugiau, B.Obama naujieną Čekijai pranešė vidurnaktį, o Lenkijai – minint 70-asiąs SSRS smūgio į nugarą metines. Tai rodo, jog naujoje Baltųjų rūmų administracijoje trūksta naujosios Europos specialistų (galbūt ten esantys net nežino, kad Lietuva nėra Rusija), ir suponuoja išvadą, kad sudarydamas komandą B.Obama aiškiai nubrėžė gaires, kuriose Vidurio ir Rytų Europai vietos nėra.

Kita vertus, ši istorija – tai pamoka naujajai Europai, kad negalima aklai vykdyti vienpusės užsienio ir saugumo politikos.