Europos Komisijos biuras Sofijoje pirmadienį pranešė davęs leidimą šios šalies vyriausybei paskolinti 3,3 mlrd. levų (5,83 mlrd. litų) į keblią padėtį patekusiems bankams.

Komisija nurodė, kad „valstybės pagalba suteikiant kreditą yra proporcinga ir atitinkanti poreikius užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą dabartinėmis aplinkybėmis“.

„Ši schema suteiks būtiną ir proporcingą likvidumą po išorinių, ne bankų sukurtų įvykių“, sakoma pranešime.

Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas sekmadienį buvo priverstas paneigti, kad šalies bankai atsidūrė ant žlugimo slenksčio, o šeši asmenys buvo suimti dėl „klaidinančios informacijos“ apie šalies finansų institucijų padėtį skleidimo.

„Tai nėra bankininkystės sektoriaus krizė. Tai pasitikėjimo krizė ir nusikalstamas išpuolis“, – sakė jis.

Penktadienį internete ir mobiliaisiais telefonais buvo platinamos žinutės, kuriose teigiama, kad Pirmasis investicinis bankas (First Investment Bank, FIB), kuris yra trečias didžiausias šalyje, yra pakliuvęs į sunkią finansinę padėtį.

Pasklidus gandams, jog kai kuriems šalies bankams gresia žlugimas, klientus apėmė panika, o prie bankų skyrių nutįso pinigus norinčių atsiimti žmonių eilės.

Neramumus dar labiau pakurstė nedidelis sprogimas, šeštadienį driokstelėjęs prie vieno banko skyriaus šiaurės rytiniame Šumeno mieste.

I.Iskrovas penktadienį paskelbtame pranešime tvirtino, kad bankų sistema „veikia be sutrikimų“.

Bulgarijos bankuose privačių klientų indėlių suma atitinka 20,6 mln. eurų (71,1 mln. litų), o bendrovės juose laiko 11,8 mlrd. eurų (40,7 mlrd. litų), pridūrė centrinio banko vadovas.

Bulgarai tebemena sunkią finansų krizę 1996-1997 metais, kai 14 bankų, kurių daugelis turėjo kitų verslo subjektų akcijų, žlugo per trumpesnį nei metų laikotarpį.