„Europos Parlamentas į plenarinio posėdžio rytojaus (darbotvarkę) papildomai įtraukė debatus dėl Navalno“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė R. Jozwiakas.

Pasak jo, balsavimas šiuo klausimu vyks ketvirtadienį.

Sekmadienį Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis) sakė, kad „Aleksejaus Navalno areštas Maskvoje yra įžeidimas tarptautinei bendrijai ir Europai, padėjusiai išgelbėti jo gyvybę“.

„Prašome Rusijos valdžios nedelsiant jį paleisti. Mes pasirengę pakviesti jį į Europos Parlamentą“, – tviteryje parašė jis.

Pareigūnai sekmadienį sulaikė 44 metų žinomiausią prezidento Vladimiro Putino oponentą Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai opozicionierius sugrįžo į Rusiją, nepaisydamas perspėjimų, kad jis bus areštuotas.

Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) pareiškė sulaikiusi A. Navalną už tai, kad jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. Pats opozicionierius tą bylą laiko paskatinta politinių motyvų.

Prokurorai taip pat gali iškelti su korupcija kovojančiam aktyvistui baudžiamąją bylą dėl įtarimų, kad jis neteisėtai pasisavino beveik 4 mln. dolerių, paaukotų jo organizacijoms.

A. Navalnas į Rusiją sugrįžo iš Berlyno, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Kremliaus kritikas tvirtina, kad jį bandė nunuodyti Federalinė saugumo tarnyba (FSB) V. Putino nurodymu.

Chimkų miesto teismas pirmadienį per išvažiuojamąjį posėdį policijos nuovadoje sulaikė A. Navalną iki vasario vidurio.

„Teismas areštavo Navalną 30 parų, tai yra iki vasario 15-osios“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė opozicionieriaus advokatas Vadimas Kobzevas.

A. Merkel smerkia A. Navalno suėmimą, reikalauja jį paleisti

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė Kremliaus kritiko opozicionieriaus A. Navalno sulaikymą, jam sugrįžus į Rusiją po gydymo Vokietijoje, ir paragino jį paleisti.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) žurnalistams sakė, kad kanclerė „smerkia“ A. Navalno sulaikymą ir laiko tai „įstatymų viršenybės principo pažeidimu“.

Pasak atstovo, Rusija paragino Rusiją „nedelsiant paleisti poną Navalną“.

Pasak S. Seiberto, Rusija sulaikė „pasikėsinimo nužudyti cheminiu ginklu auką“,  o ne „vykdytoją“. Jis priminė, kad po šio išpuolio A. Navalnas buvo gydomas Vokietijoje.

„Visiškai nepriimtina kaltinti poną Navalną pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas tuo metu“, kai jis buvo Vokietijoje, sakė S. Seibertas.

Pasak atstovo, A. Merkel „pakartotinai“ pažymėjo, kad Rusijos elgesys su A. Navalnu „slegia“ Berlyno ir Maskvos santykius.

Tačiau paklausus, ar tai paveiks Berlyno planus tęsti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektą „Nord Stream 2“, S. Seibertas atsakė, kad Vokietijos vyriausybės pozicija „nesikeičia“.