EUROPOS PARLAMENTO RINKIMAI: KAIP BALSAVO EUROPA?

Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams, jau aiškėja, kaip europiečiai balsavo visose 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.

Švedija

Švedijos socialdemokratų partija Europos rinkimuose dar kartą pasirodė esanti galingiausia jėga, surinkdama 24,9 proc. rinkėjų balsų, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus 90 proc. biuletenių pranešė rinkimų komisija.

Daugiausiai naujų balsų atiteko trečioje vietoje atsidūrusiai žaliųjų partijai – preliminariais duomenimis, už ją balsavo 13,8 proc. rinkėjų – daugiau nei 2 proc. daugiau nei per 2019 m. rinkimus.

Nuosaikiųjų liberalų konservatorių partija užėmė antrąją vietą, nusileisdama socialdemokratams.

Švedijos dešiniųjų populistinė demokratų partija buvo ketvirta su 13,2 balsų – 2 proc. mažiau nei per 2019 m. Europos rinkimus.

Švedijai Europos Parlamente priklauso 21 vieta.

Danija

Preliminariais galutiniais duomenimis, Danijoje po apylygės kovos su socialdemokratais rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo Socialistinė liaudies partija, surinkusi 17,4 proc. balsų.

Abiem partijoms atiteko po tris iš Danijai priklausančių 15 vietų Europos Parlamente.

Ministrės pirmininkės Mette Frederiksen vadovaujami socialdemokratai atsidūrė antri, tuo tarpu Danijos liberalioji partija „Venstre“ nuo 2019 m. rinkimų prarado maždaug 9 proc. rinkėjų palankumą.

Prognozuojama, kad ši partija neteks dviejų iš jos užimamų keturių vietų Europos Parlamente.

Preliminariais duomenimis, populistinė dešiniųjų pažiūrų Danijos „Liaudies partija“ surinko 6,4 proc. rinkėjų balsų – daugiau nei 4 proc. mažiau nei per 2019 m. rinkimus.

Slovėnija

Buvusio Slovėnijos dešiniųjų nacionalistų pažiūrų prezidento Janezo Janšos vadovaujama demokratų partija (SDS) laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 90 proc. balsų pranešė rinkimų komisija.

SDS surinko 31,3 proc. balsų ir užsitikrino keturias iš šaliai priklausančių devynių vietų Europos Parlamente.

Valdančiajam ministro pirmininko Roberto Golobo liberaliam kairiųjų Laisvės sąjūdžiui (GS) atiteko 21,9 proc. balsų ir dvi vietos parlamente.

Po vieną vietą gavo socialdemokratai – naujoji žaliųjų partija „Vesna“ – ir konservatyvioji „Naujosios Slovėnijos“ partija.

Slovėnijoje sekmadienį taip pat vyko keletas referendumų, tarp kurių – referendumas dėl kanapių legalizavimo, už kurį medicininiais tikslais balsavo 66,5 proc. gyventojų, o už rekreaciniais tikslais – 51,5 proc. balso teisę turinčių asmenų.

Maždaug 54,5 proc. gyventojų balsavo už teisės aktus, numatančius galimybę nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims savo noru su kitų pagalba pasitraukti iš gyvenimo.

Šių referendumų rezultatai nėra įpareigojantys.

Portugalija

Portugalijoje pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą  šventė opozicinė socialistų partija (PS), sekmadienį vakare suskaičiavus beveik 99 proc. biuletenių pranešė rinkimų komisija.

Socialistams atiteko 32,12 proc. balsų – kiek daugiau nei antroje vietoje likusiam valdančiųjų konservatorių „Demokratinis aljansui“, kuris surinko 31,31 proc. balsų.

Populistinei dešiniųjų pažiūrų partijai „Chega“ teko 9,81 proc. balsų. Ši 2019 m. įsteigta partija Europos rinkimuose dalyvavo pirmą kartą.

Per kovą įvykusius parlamento rinkimus „Chega“ surinko 18,7 proc. balsų.

Sekmadienį vykusiuose ES rinkimuose Portugalijos liberalai, kovą surengtuose nacionaliniuose rinkimuose gavę 4,9 proc. balsų, sulaukė 8,95 proc. rinkėjų palankumo.

Rinkėjų aktyvumas Portugalijoje siekė maždaug 37 proc. ir buvo didesnis nei 2019 m. (30,75 proc.).

Vokietija

Vokietijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo centro dešiniųjų partijų CDU / CSU sąjunga, antroje vietoje palikdama kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus visus balsus patvirtino nacionalinė rinkimų komisija.

Preliminarūs rezultatai atitiko prognozes.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo koalicijai rinkimuose sekėsi prastai – partijai AfD nusileido tiek jo vadovaujami socialdemokratai (SPD), tiek pagrindiniai jų koalicijos partneriai žalieji.

Opozicijos krikščionys demokratai (CDU) ir jiems gimininga Bavarijos „Socialistinė krikščionių sąjunga“ (CSU) drauge surinko 30 proc. balsų.

Prieš imigrantus pasisakanti ir Europos Sąjungos atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi AfD, 2019 m. įvykusiuose Europos rinkimuose gavusi 11 proc. balsų, šiemet sulaukė 15,9 proc. rinkėjų palankumo.

Jai nusileido O. Scholzo vadovaujama SPD, surinkusi 13,9 proc. rinkėjų balsų. Tai – prasčiausias šios centro kairiųjų partijos – nuo seno vienos iš stipriausių Vokietijos politinių partijų – rezultatas šalyje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose per daugiau nei šimtmetį.

Žaliuosius, 2019 m. rinkimuose surinkusius 20,5 proc. balsų, dabar palaikė vos 11,9 proc. rinkėjų, tuo tarpu jaunesnioji koalicijos partnerė FDP gavo 5,2 proc. balsų.

Naujai įsteigta populistinė partija „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW) užsitikrino 6,2 proc. balsų, tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Kairė“ jų tegavo vos 2,7 proc.

Rytinėje Vokietijos dalyje, kur AfD turi daugiausiai rėmėjų, ši populistinė kraštutinių dešiniųjų partija aiškiai pirmavo Europos rinkimuose.

Apžvalgininkai prognozavo, kad dešiniųjų partijos didelio palaikymo šiuose Europos Parlamento rinkimuose sulauks ne tik Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Prieš keletą mėnesių surengtose apklausose partiją AfD rėmė daugiau nei 20 proc. respondentų, tačiau po pastaruoju metu įvykusių keleto su šia partija susijusių skandalų jos rėmėjų skaičius gerokai sumažėjo.

Vengrija

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovaujama partija „Fidesz“, kad ir prasčiausiais kada užfiksuotais rezultatais, laimėjo Europos rinkimus, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus maždaug 95 proc. balsų pranešė rinkimų komisija.

„Fidesz“ pirmoje vietoje atsidūrė surinkusi 44,4 proc. balsų. Pirmąkart rinkimuose dalyvavusiai naujajai buvusio V. Orbáno sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai atiteko 29,8 proc. rinkėjų balsų.

P. Magyaras šiemet sukėlė daug triukšmo, pasitraukdamas iš V. Orbáno partijos „Fidesz“, kad į savo rankas paimtų mažai kam žinomos centro dešiniųjų partijos „TISZA“ vadžias.

Preliminariais duomenimis, „Fidesz“ Europos Parlamente laimėjo 11 vietų, prarasdama dvi vietas. Partijai „TISZA“ atiteks 7 mandatai.

Dvi vietos turėtų atitekti socialdemokratų sąjungai, dar viena – kraštutinių dešiniųjų partijai „Mi Hazank“.

Be Europos rinkimų visoje Vengrijoje sekmadienį vyko ir vietos rinkimai. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose opozicijai pavyko išsaugoti 2019 m. laimėtus merų postus.

Preliminariais duomenimis, suskaičiavus 95 proc. balsų, žaliųjų kairiųjų pažiūrų Budapešto meras Gergely‘is Karacsony‘is nedidele balsų persvara laimėjo prieš partijos „Fidesz“ remiamą pagrindinį savo varžovą Davidą Vitezy.

V. Orbanas. Scanpix nuotr.

Bulgarija

Bulgarijos provakarietiškas centro dešiniųjų aljansas „GERB-SDS“ tapo aiškiu sekmadienį vykusių Europos Parlamento rinkimų nugalėtoju, pirmadienio rytą parodė viešosios nuomonės tyrimų instituto „Gallup International Balkan“ prognozės.

Buvusio ministro pirmininko Boiko Borisovo vadovaujamas aljansas surinko 24,5 proc. balsų ir, kaip prognozuojama, užims penkias vietas ES teisėkūros institucijoje.

Liberalų ir konservatorių blokas PP-DB, kuris iki kovo mėnesio valdė koalicijoje su „GERB-SDS“, Judėjimas už teises ir laisves (DPS), tradiciškai atstovaujantis Bulgarijos turkų tautinei mažumai, ir prorusiška euroskeptiška partija „Vazrazhdane“ („Atgimimas“), manoma, gaus po tris vietas.

Taip pat prognozuojama, kad socialistų partija BSP gaus dvi vietas, o populistinė ITN – vieną.

Bulgarija Europos Parlamente turi 17 vietų.

Taip pat manoma, kad „GERB-SDS“ turėtų laimėti ir nacionalinius rinkimus, kurie vyko kartu su EP rinkimais. Oficialių dalinių ES rinkimų rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Lenkija

Ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinė Pilietinė koalicija laimėjo Europos Parlamento rinkimus Lenkijoje, rodo oficialūs duomenys, kuriuos pirmadienio rytą paskelbė šalies rinkimų komisija.

D. Tusko partija surinko 37,1 proc. balsų, o tai reiškia, kad turės 21 EP narį.

„Pirmosios vietos ant pakylos laukėme lygiai 10 metų. Esu labai laimingas“, – sakė akivaizdžiai susijaudinęs D. Tuskas sekmadienio vakarą po to, kai pirminės prognozės numatė tokį rezultatą.

Didžiausia opozicinė konservatyvi nacionalistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), užėmė antrąją vietą, surinkusi 36,2 proc. balsų, o tai reiškia, kad ji į EP deleguos 20 įstatymų leidėjų.

Trečiąją vietą užėmė radikali dešinioji partija „Konfederacija“, surinkusi 12,1 proc. balsų ir gavusi šešis mandatus.

Paskutines dvi pozicijas užėmė du mažesnieji koalicijos partneriai, kurie šalies viduje kartu su D. Tusko partija sudaro centro kairiųjų vyriausybę. Krikščionių demokratų „Trečiasis kelias“ gavo 6,9 proc. balsų ir tris vietas EP, o Kairiųjų aljansas – 6,3 proc. balsų ir taip pat tris EP mandatus.

Iš viso Lenkija rinko 53 EP narius. Lenkijos rinkimų komisijos teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė 40,65 proc.

Liuksemburgas

Liuksemburgo dešinioji Alternatyvioji demokratinių reformų partija (ADR) pirmą kartą pateko į Europos Parlamentą, sekmadienį vykusiuose rinkimuose surinkusi beveik 12 proc. balsų.

Liuksemburgas, viena iš mažiausių, bet turtingiausių ES šalių, turi šešias vietas EP. Jame gyvena apie 660 tūkst. gyventojų.

Ministro pirmininko Luco Friedeno centro dešinioji Krikščionių socialinė liaudies partija (CSV) surinko beveik 30 proc. balsų. Tai reiškia, kad ji, kaip ir anksčiau, į EP siųs du narius.

Po vieną įstatymų leidėją deleguos centro kairioji Liuksemburgo socialistų darbininkų partija, liberalioji Demokratų partija (DP) ir žalieji, rodo oficialūs rezultatai, paskelbti pirmadienio rytą.

Anksčiau DP turėjo du mandatus.

CSV nuo praėjusių metų lapkričio yra sudariusi koaliciją su DP.

Ankstesnis premjeras Xavier Bettelis iš DP dabar eina ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas.

Malta

Nepaisant didelių nuostolių, Europos Parlamento rinkimus mažiausioje ES šalyje Maltoje vėl laimėjo valdančioji Darbo partija. Preliminariais pirmadienio duomenimis, ministro pirmininko Roberto Abelos partija gavo 45,2 proc. balsų – lyginant su rinkimais prieš penkerius metus, tai yra 9 procentiniais punktais prastesnis rezultatas. Konservatyvi partija PPE, kuriai priklauso ir dabartinė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, pagerino rezultatą ir gavo 42,8 proc. balsų (2019: 37,9 proc.).

Abi stovyklos Europos Parlamente turės po tris mandatus. Mandatą užsitikrino ir R. Metsola. Maždaug pusę milijono gyventojų turinti Malta Europos Parlamente turės tik šešis atstovus iš 720.

Darbo partijos rinkimų kampaniją temdė korupcijos skandalas, susijęs su buvusiu premjeru Josephu Muscatu. Jis kaltinamas kyšininkavimu, lėšų švaistymu ir pinigų plovimu. Konkrečiai kalbama apie 400 mln. eurų sandorį dėl trijų valstybinių ligoninių privatizavimo 2017 m. Prokuratūra yra pateikusi kaltinimus J. Muscatui, kuris vadovavo vyriausybei nuo 2013 iki 2020 m.

Latvija

Latvijos centro dešinės aljansas „Naujoji vienybė“ Europos Parlamento rinkimuose gavo daugiausiai balsų, antroje vietoje palikdamas dešiniojo sparno „Nacionalinį susivienijimą“.

Šios abi politinės jėgos iškovojo po dvi vietas Europos Parlamente, rodo preliminarūs rinkimų rezultatai, kuriuos oficialiai paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

„Už Latvijos plėtrą“, „Jungtinis sąrašas“, „Progresyvieji“, „Santarvė“ ir „Pirmiausia Latvija“ rinkimuose laimėjo po vieną EP nario mandatą.

EP rinkimus laimėjo „Naujoji vienybė“, surinkusi 25,07 proc. balsų, o „Nacionalinis susivienijimas“ gavo 22,08 proc. balsų. Šie du politiniai aljansai gerokai lenkia savo konkurentus šių metų rinkimuose.

Už partiją „Už Latvijos plėtrą“ balsavo 9,36 proc., už „Jungtinį sąrašą“ – 8,18 proc., o už „Progresyviuosius“ – 7,42 proc. rinkėjų.

7,14 proc. balsų gavo partija „Santarvė“, o  6,16 proc. balsų surinko partija „Pirmiausia Latvija“, rodo Centrinės rinkimų komisijos paskelbti duomenys.

Kiti sąrašai, remiantis preliminariais rinkimų rezultatais, kuriuos parengė Centrinė rinkimų komisija, negavo vietų Europos Parlamente.

„Naujoji vienybė“ į Briuselį siunčia Valdį Dombrovskį ir Sandrą Kalnietę, o „Nacionalinis susivienijimas“ – Robertą Zilę (Robertą Zylę) ir Rihardą Kolą (Richardą Kolą).

Ivaras Ijabas Europos Parlamente atstovaus partijai „Už Latvijos plėtrą“, Reinis Poznakas (Reinis Pozniakas) – „Jungtiniam sąrašui“, Martinis Stakis – „Progresyviesiems“, Nilas Ušakovas – „Santarvei“, o Vilis Krištopanas – partijai „Pirmiausia Latvija“.

Tarp devynių naujai išrinktų europarlamentarų yra aštuoni yra vyrai ir viena moteris. Vienas europarlamentaras yra jaunesnis nei 40 metų, trys yra 41–50 metų, du – 51–60 metų, du – 61–70 metų ir vienas – vyresnis nei 71 metų.

Aštuoni europarlamentarai turi aukštąjį išsilavinimą, o vienas – vidurinį.

Rinkėjų aktyvumas buvo 33,82 procento.

Estija

Europos Parlamento rinkimus Estijoje laimėjo konservatyvios partijos, rodo pirmadienį rinkimų komisijų Taline paskelbti rezultatai.

Estijoje daugiausiai balsų gavo opozicinė partija „Isamaa“, ji Europos Parlamente turės du atstovus – vienu daugiau nei po rinkimų 2019-aisiais. Tuo tarpu ministrės pirmininkės Kajos Kallas liberali Reformų partija vieną iki šiol turėtų mandatų prarado. Ji, kaip ir valdančiąją koaliciją sudarantys socialdemokratai, į Briuselį siųs po vieną savo atstovą. Likusios trys Estijai tenkančios vietos iš septynių atiteko trims opozicinėms partijoms.

Estijoje rinkėjų aktyvumas siekė 37,7 proc.

Ispanija

Ispanijos dešinioji Liaudies partija (PP) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, nežymiai aplenkusi ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistus, rodo oficialūs rezultatai.

Suskaičiavus 99 proc. balsalapių, pergalė atiteko opozicinei PP, kuri, surinkusi 34,2 proc. balsų, turėtų gauti 22 mandatus. Socialistai su 30,2 proc. balsų turėtų turėti 20 mandatų, o kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ liko trečia su 9,6 proc. balsų ir šešiais mandatais.

Per ankstesnius 2019 metų Europos Parlamento rinkimus Ispanijos socialistai užėmė pirmąją vietą su didele persvara ir gavo 21 vietą, o PP turėjo 13 mandatų.

Nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija „Se Acabo la Fiesta“ („Vakarėlis baigėsi“), kurią įkūrė prieštaringai vertinamas „YouTube“ turinio kūrėjas, debiutavo tvirtai – surinko apie 4,6 proc. balsų ir pateks į Europos Parlamentą su trimis vietomis.

Sekmadienio balsavimas įvyko praėjus beveik metams po to, kai Ispanijoje įvyko aiškaus nugalėtojo neišaiškinę rinkimai.

Nors PP juose užėmė pirmąją vietą, ji neužsitikrino parlamentinės paramos vyriausybei suformuoti, todėl P. Sanchesui liko atviras kelias į valdžią. Jis užsitikrino daugumą, remiamas kraštutinių kairiųjų ir regioninių partijų, įskaitant Katalonijos separatistus.

Kampaniją prieš Europos Parlamento rinkimus aptemdė kaltinimai P. Sancheso žmonai. Teismas pradėjo preliminarų tyrimą dėl kyšininkavimo, o praėjusią savaitę pranešė, kad kito mėnesio pradžioje iškvies ją liudyti.

Dešinioji opozicija pareikalavo, kad ministras pirmininkas atsistatydintų, tačiau jis pats tvirtino, kad tyrimas nepagrįstas ir yra tik politinis bandymas jį nušalinti.

Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kurį pateikė su kraštutiniais dešiniaisiais susijusi grupė.

Nyderlandai

Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus. Prieš penkerius metus PVV vietų neiškovojo, tačiau gavo vieną mandatą, kai po „Brexito“ buvo perskirstomi britų mandatai.

Nyderlanduose rinkimai vyko ketvirtadienį. Dabar paskelbti rezultatai atitinka rinkimų vakaro prognozes. Kadenciją baigiančio premjero Marko Ruttės dešiniųjų liberalų partija VVD patyrė nedidelių nuostolių ir turės keturias vietas.

Prieš rinkimus apklausos rodė, kad G. Wilderso partija laimės EP rinkimus. Kraštutinis dešinysis su savo antiislamiška partija lapkritį netikėtai šventė pergalę nacionaliniuose parlamento rinkimuose ir dabar valdys su dar trimis dešiniosiomis partijomis. Tačiau, kad būtų suburta ši koalicija, jis turėjo atsisakyti premjero pareigų. G. Wildersas įšaldė ir savo reikalavimą dėl Nyderlandų išstojimo iš ES.

Italija

Italijoje Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutinių dešiniųjų partija pelnė užtikrintą pergalę Europos Parlamento rinkimuose ir italų premjerė tapo viena iš nedaugelio ES lyderių, kurių pozicijos po balsavimo sustiprėjo, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai.

Pirmadienį, suskaičiavus 97 proc. visų balsų, paaiškėjo, kad G. Meloni postfašistinė partija „Italijos broliai“ gavo 28,82 proc. balsų. Tai daugiau nei 26 proc. balsų, gautų per nacionalinius rinkimus 2022-ųjų rugsėjį.

G. Meloni džiaugėsi visos savo vyriausybės sėkme per balsavimą, tačiau parama jos jaunesniajai koalicijos partnerei,  Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų antiimigracinei „Lygai“, ženkliai smuko.

2019 metų Europos Parlamento rinkimuose M. Salvini triumfavo surinkęs 34 proc. balsų, tačiau vėliau jį nustelbė G. Meloni ir, kaip rodo neoficialūs pirmadienio rezultatai, jo partija gavo tik 9,12 proc. balsų.

Taip pat paaiškėjo, kad „Lygos“ lyderį aplenkė ir dešinioji partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), kurią įkūrė buvęs premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis). Ši partija gavo 9,72 proc. balsų.

Rinkimų naktis buvo palanki pagrindinei G. Meloni opozicinei centro kairės Demokratų partijai. Ji, remiantis preliminariais rezultatais, surinko daugiau nei 25 proc. balsų – daugiau nei prognozuota.

Palaikymas buvusio premjero Giuseppe Conte (Džiuzepės Kontės) Penkių žvaigždučių judėjimui (it. Movimento Cinque Stelle, M5S) nesiekia 10 procentų.

G. Meloni pati dalyvavo rinkimuose, bet į Briuselį nevyks, nes EP nario mandatas nesuderinamas su nacionalinėmis politinėmis pareigomis.

Italijoje rinkėjų aktyvumas buvo 49,69 proc. – mažiausias per visą šalies istoriją.

G. Meloni. Scanpix nuotr.