FREDERIKAS X, KARALIUS SU RYKLIO TATUIRUOTE

Kai kitą sekmadienį Danijos, Farerų salų ir Grenlandijos sostą perims karalius Frederikas X, tauta galės švęsti – skirtingai nei pastarąjį kartą keičiantis valdovui. 1972 m. sausio 14 d., kai šalies vairą perėmė Margrethe Alexandrine Þórhildur Ingrid – karalienė Margarita II, tiek monarchė, tiek jos tauta dar gedėjo neseniai mirusio karaliaus Frederiko IX.

Širdyje – dailininkė

Į sostą įžengusi būdama 31 metų, karalienė Margarita II kiek daugiau nei pusę amžiaus vienijo tautą, pelnė jos simpatijas dėl savo demonstruojamo optimizmo, kiek tiesmukiškesnėmis nei įprasta monarchams, kalbomis, neapsimestiniu domėjimusi aktualiais politiniais klausimais.

Naujametėje kalboje, kurioje pranešė apie atsistatydinimą, 83-ejų monarchė taip pat nesislėpė už patetiškų frazių: prisipažino, kad atsakingai dirbti nebeleidžia sveikata, stuburo operacijos padariniai.

„Karalienė Margarita yra Danijos įkūnijimas“, – sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, atiduodama pagarbą regentei, kuri, pernai mirus Elžbietai II, tapo ilgiausiai pasaulyje valdančia monarche. Didžiausio Danijos laikraščio „Jyllands-Posten“ vyriausioji redaktorė rašė, kad niekada negirdėjo gražesnės kalbos ir kad ji ją sujaudino iki ašarų.

Iš tiesų Daisy, kaip tauta vadina karalienę, buvo ir tebėra mylima ir gerbiama. Margarita II mokėjo išvengti didelių skandalų, nors jie neaplenkė jos vyro ir jaunesniojo sūnaus.

Jei Danija būtų buvusi respublika, Margarita II tikriausiai kelis kartus būtų buvusi išrinkta prezidente: jos populiarumo reitingai visada viršija 80 proc., apie tai paprasti politikai gali tik pasvajoti. Žinant priežastis, dėl ko kildavo skandalų kitose monarchijose, Margaritos prasižengimai negali nekelti šypsenos. Monarchė viešą pasipiktinimą sukėlė dėl rūkymo, kai vieną cigaretę po kitos traukė būdama ligoninėje ar šalia anūkų.

Tačiau kitos savybės – paprastumas bendraujant su žmonėmis, atvirai demonstruojamos emocijos, talentai – danams yra svarbiau. Ne kiekviena tauta gali džiaugtis savo monarche, kuri, be valstybės reikalų, yra nuoširdi meno mylėtoja: ne tik aktyviai juo domisi, bet ir pati kuria. 1977 m. karalienė iliustravo daniškąjį „Žiedų valdovo“ leidimą Ingahildos Grathmer slapyvardžiu, yra sukūrusi kostiumų kino filmams ir teatro spektakliams. Ką jau kalbėti apie poelgį, kuriuo nustebino visą Europą: pernai auksinio jubiliejaus proga ji išpildė vaikystės norą – pasivažinėjo traukinuku Kopenhagos Tivoli parke.

Ryšys: ka­ra­lie­nė su prin­cu jo 50-me­čio šven­tė­je 2018 m. ge­gu­žę. / H. Bag­ger / „Rit­zau Scan­pix“ / „Reu­ters“ / „Scan­pix“ nuo­tr.

Nuosaikusis maištininkas

Dabar Margarita II užleidžia eilę naujajai kartai – kronprincui Frederikui Andre Henrikui Kristianui, Danijos princui, Monpezato grafui, kuris taps Frederiku X – savo senelio Frederiko IX, kuris 1953 m. pasiekė, kad Danijos konstitucija būtų pakeista ir sostą galėtų paveldėti moteris, garbei.

Kronprincesė Marija bus vadinama karaliene Marija, tačiau karalienės titulą išsaugos ir pati Margarita II. Naujuoju kronprincu karalienė paskyrė anūką Kristianą.

Būsimasis karalius – tuometės kronprincesės Margretės ir jos sutuoktinio Henriko sūnus. 1968 m. gimęs princas studijavo politikos mokslus Orhuse ir Harvarde, dirbo diplomatu Danijos misijoje prie Jungtinių Tautų ir ambasadoje Paryžiuje.

Nelaukdami naujojo karaliaus darbų, publicistai spėja, kad Frederikas X daugiausia dėmesio skirs aplinkosaugai.

Be to, Frederikas baigė karinę karjerą, kurios ryškiu etapu tapo tarnyba elitiniame karinio jūrų laivyno padalinyje. Šį laikotarpį mena ryklio tatuiruotė ant blauzdos ir pravardė Pingvinas, prilipusi dėl žavųjį gyvūną primenančios eisenos, kuriai savitumo suteikė vandens prisipildęs naro kostiumas. Beje, kartu su vardu tatuiruotė būsimąjį karalių sieja ir su 1947–1972 m. valdžiusiu jo seneliu, kurio kūną puošė drakonų ir paukščių tatuiruotės.

Su būsimąja žmona, škotų kilmės australe Mary Donaldson, princas susipažino 2000 m. per Sidnėjaus olimpines žaidynes. Kaip byloja oficiali versija, teisininkė Mary tuomet net nežinojo, kad bare prie jos priėjęs ir Frederiku iš Danijos prisistatęs išvaizdus vyras – būsimasis karalius. Juodu susituokė 2004 m. Kopenhagoje ir susilaukė keturių vaikų: 2005 m. gimė būsimasis karalius princas Kristianas, princesė Izabelė ir dvyniai princas Vincentas ir Žosefina.

Danijos bulvarinė spauda rašo, kad vaikystėje Frederikas nenorėjo būti karaliumi, todėl kartais slėpdavosi palėpėje, o jaunystės metais šiek tiek maištaudavo – mėgo pankroką, turėjo trumpalaikių meilės romanų, viešai kritikavo patriarchalines tėvo pažiūras.

„Rit­zau Scan­pix“ / Keld Navn­toft / „Reu­ters“ / „Scan­nooix“, „Wi­ki­pe­dia“ nuo­tr.

Lydės motinos šlovė

Nuo paauglystės įvairių valstybinių pareigų neišvengiantis princas turėjo pakankamai laiko pasirengti būsimam darbui, jis, be abejo, ilgai bus lyginamas su motina.

Nors užsienyje ir nėra tokia garsi kaip kad britų karalystė, Danijos monarchija – ne tik seniausia Europoje, bet ir, be kita ko, karalienės Margaritos II dėka – viena stabiliausių. Tai dar viena sritis, į kurią teks lygiuotis, taip pat kaip motina oficialumo bendraujant su žmonėmis nemėgstančiam, populiarumu nenusileidžiančiam, bet skirtingai nei ji, iškalba neapdovanotam karaliui. Neseniai Danijos radijo atliktoje apklausoje apie 70 proc. apklaustųjų teigė, kad monarchija turėtų būti išsaugota, o kronprincą Frederiką teigiamai vertino apie 85 proc. apklaustųjų.

Nelaukdami naujojo karaliaus darbų, publicistai spėja, kad Frederikas X daugiausia dėmesio skirs aplinkosaugai. Apie tai, kad svarbu rūpintis klimato kaitos padariniais, karalienė Margarita II su jais būdingu tiesmukišku stiliumi pasakė lemtingoje naujametėje kalboje, kurioje pranešė apie atsistatydinimą. Kad nėra abejingas aplinkosaugai, pademonstravo ir pats Frederikas, dalyvavęs keturis mėnesius trukusioje poliarinėje ekspedicijoje, kurios metu su šunų kinkiniais nuvažiavo 2 800 km.

Oficialios Frederiko X karūnacijos ceremonijos nebus. Kronprincas  bus paskelbtas karaliumi per neeilinį vyriausybės posėdį, kai jo motina oficialiai atsisakys sosto, o premjerė M. Frederiksen tautai pristatys naująjį monarchą.

„Rit­zau Scan­pix“ / Keld Navn­toft / „Reu­ters“ / „Scan­nooix“, „Wi­ki­pe­dia“ nuo­tr.

Ar paseks pavyzdžiu?

Danijos istorikams teko gerokai pasirausti praeityje, kad rastų kitą monarchą, kuris nelaukdamas savo mirties atsisakė sosto. XV a. taip pasielgė Erikas VII Pamarėnas, tačiau sprendimą priėmė anaitol ne savo noru. Kad perleis karalystę sūnui, iki šiol nesakė ir Margrita II. Atvirkščiai – ne kartą žadėjo likti soste, „kol nukris“.

Danijos karalienės sprendimas ėjimas, spėjama, gali sukelti grandininę reakciją ir kitose Šiaurės Europos monarchijose, kur karaliai, laikydamiesi tradicijų, valdydavo iki savo mirties.

Publicistai spėja, kad Margaritos II pavyzdžiu gali pasekti giminystės ryšiais su Danijos monarchais susijusi Švedijos karališkoji šeima. Ne tokiam populiariam karaliui Karlui XVI Gustavui – jau 77-eri, Norvegijos karaliui Haraldui V – 86 metai. Abiejų įpėdiniai – Švedijos kronprincesė Viktorija ir Norvegijos kronprincas Hakonas – visiškai subrandę, patirties įgiję ir, svarbiausia, labai populiarūs.