Dešiniųjų pažiūrų Rumunijos parlamentaro Gheorghe Piperea inicijuotame balsavime dėl nepasitikėjimo EK buvo kaltinama nepakankamu skaidrumu ir netinkamu valdymu. EK vadovei prikišama, kad COVID-19 krizės metu bendraudama su „Pfizer“ atstovais SMS žinutėmis užsakė galimai per brangiai 1,8 mlrd. šios kompanijos vakcinų dozių.

U. von der Leyen reputaciją temdo vadinamoji Kataro byla. Žinoma, kad 2015–2021 m. aukšto rango EK pareigūnas nemokamai keliavo „Qatar Airways“ verslo klase, kol jo skyrius derėjosi dėl aviacijos susitarimo su Kataru. Be to, išsiaiškinta, kad EK finansavo aplinkosaugos organizacijas, kad šios vykdytų lobistinę veiklą prieš iškastinį kurą ir „Mercosur“ prekybos susitarimą.

Kritikai teigia, kad von der Leyen kontroliuoja viską, bet pati išvengia kontrolės, stiprindama ES demokratijos deficitą.

Pirmadienį kalbėdama EP U. von der Leyen nepasitikėjimo iniciatoriaus kaltinimus atmetė ir apkaltino savo oponentus, kad šie neturi atsakymų į politines problemas ir kursto sąmokslo teorijas.

Už pasiūlymą pareikšti nepasitikėjimą EK vadove balsavo vos 175 EP nariai, 360 balsavo prieš, aštuoniolika susilaikė. Kad balsavimas būtų sėkmingas, o tai būtų privertę U. von der Leyen ir jos 26 komisarų komandą atsistatydinti, reikėjo dvigubos daugumos, t. y. dviejų trečdalių balsų ir daugumos iš 720 EP narių.

Nepaisant menkos sėkmės tikimybės, šis balsavimas buvo tarsi atsparumo testas U. von der Leyen ir jos konservatyviajai politinei frakcijai.

Nuo praėjusių metų, kai EP patvirtino ją antrai kadencijai, U. von der Leyen sulaukė socialdemokratų ir žaliųjų kritikos dėl klimato ir aplinkos apsaugos reglamentų atšaukimo. Dvi centro kairės politinės frakcijos kartu su liberalais ne kartą kaltino konservatorius, esą šie balsavimuose remiasi kraštutinių dešiniųjų parama, taip susilpnindami tradicinį neformalų EP nuosaikiųjų jėgų aljansą.

Tačiau susiklostė absurdiška situacija. Nors daug socialistų ir žaliųjų, o iš dalies ir liberalų, norėjo pareikšti nepasitikėjimą EK arba bent jau susilaikyti balsuojant, jie to nepadarė. Priežastis – pareiškimą inicijavo dešinieji populistai.

EK pirmininkė ketvirtadienio balsavimo metu nebuvo EP, nes dalyvavo konferencijoje Romoje, skirtoje Ukrainos atstatymui.

Prieš EK nukreipti balsavimai dėl nepasitikėjimo vyksta retai. Pagal EP tyrimų tarnybos duomenis, nuo pirmųjų tiesioginių EP rinkimų 1979 m. buvo surengti devyni balsavimai dėl nepasitikėjimo.

Pastarąjį kartą jis vyko 2014 m. dėl U. von der Leyen pirmtako Jeano-Claude’o Junckerio. Siūlymas buvo atmestas didele balsų persvara. Už balsavo vos 101 EP narys, daugiausia euroskeptikai, 461 balsavo prieš, 88 susilaikė. Balsavimas tuomet surengtas, kai buvo atskleistos mokesčių lengvatos didelėms tarptautinėms korporacijoms Liuksemburge.

1999 m., siekdama išvengti balsavimo dėl nepasitikėjimo, atsistatydino Jacques’o Santero vadovaujama EK. Manoma, kad šį balsavimą, siūlytą vykdyti dėl kaltinimų sukčiavimu, netinkamu valdymu ir nepotizmu, J. Santeras būtų pralaimėjęs.