Europos Sąjungos (ES) valstybėms ieškant alternatyvų, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių,Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto ketvirtadienį išvyko į Rusiją derėtis dėl didesnio dujų tiekimo savo šaliai. Budapešto pozicija išsiskyrė ir praėjusią savaitę, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad įvestos sankcijos Kremliui – „Europos šūvis sau į plaučius“.

Tokia Budapešto pozicija, politologų vertinimu, nekelia nuostabos, nes dar nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Vengrija užėmė priešingą Vakarų valstybėms poziciją. Mat, pažymi jie, karo pradžioje Vengrija per savo teritoriją pareiškė nepraleisianti Ukrainai siunčiamos karinės pagalbos bei išreiškė nenorą veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams.

Nors, VDU docento, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, Vengrijos lyderiai dar kartą patvirtino, kad Budapeštui Rusijos atžvilgiu ne pakeliui su ES narėmis, vis dėlto jis abejoja, kad ES institucijos imsis priemonių siekiant nubausti šalį. Analogiškos nuomonės laikosi ir Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. Pasak jos, kol kas teisinio pagrindo ES imtis priemonių dėl Vengrijos užimtos pozicijos nėra. Todėl, pažymi ji, nepriklausomybės neužtikrinimas nuo Rusijos energetinių išteklių suteikia galimybė Kremliui savo rankose išlaikyti šantažo įrankį, o tai, anot M. Šešelgytės, rudenį gali tapti dar didesne problema.

A. Pukšto: instrumentų, kaip sustabdyti Vengriją, nelabai yra

Nors, A. Pukštos teigimu, Vengrija nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje palaiko Vakarų taikomas sankcijas Kremliui, vis dėlto, pažymi jis, pastarųjų dienų Vengrijos lyderių veiksmai dar kartą parodė, kad šalis užima skirtingą poziciją.

„Nors Vengrija, reikia pripažinti, palaiko sankcijas, tačiau tai, kad šalis yra pasiruošusi pirkti energetinius išteklius iš Rusijos, be to, Vengrija yra deklaravusi, kad nepraleis ginkluotės į Ukrainą per savo teritoriją, tai, ko gero, šįkart Vengrija ir jos lyderis Viktoras Orbanas dar kartą patvirtino, kad jai ne pakeliui su Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu. Pagalba Ukrainai ir energetinė politika, deja, parodo, kad Vengrija užima visiškai skirtingą poziciją“, – Eltai komentavo A. Pukšto.

Politologas Andžejus Pukšto. G. Savickio/ELTOS nuotr.

Politologo vertinimu, besitęsiant Vengrijos nuosaikumui Kremliui, ES institucijos galėtų imtis priemonių siekiant nubausti šalį. Vis dėlto, pažymi jis, dabartiniame krizių kontekste tikėtis, kad Europos Komisija (EK) imsis priemonių, sunku.

„Dabar Europos Komisija gali imtis tokių priemonių kaip išmokų ir dotacijų iš Europos Sąjungos biudžeto apribojimų, bet dabar, kai yra visgi tam tikra krizė ir dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, ir su tuo susijusi ekonominė krizė, ir dar iki galo nėra aišku, kaip pasisuks pandemijos reikalai, tai nemanau, kad ES institucijos imsis veiksmų“, – kalbėjo A. Pukšto.

Taip pat politologas atkreipia dėmesį, kad Vengrija vis dar yra priklausoma nuo ES teikiamų finansų, tačiau sunku pasakyti, kiek finansinis spaudimas būtų veiksmingas.

Priemonės yra Europos Komisijos rankose. Tai yra priemonės, kurios susietos su tiesioginėmis išmokomis iš ES biudžeto.

„Priemonės yra Europos Komisijos rankose. Tai yra priemonės, kurios susietos su tiesioginėmis išmokomis iš ES biudžeto. (...) Vengrija daugiau paima iš ES negu įmoka, tai, ko gero, šitoje vietoje EK turi galimybę kažkiek paspausti. Bet sunku pasakyti, kiek tai būtų veiksminga“, – kalbėjo A. Pukšto.

„Tai iš vienos pusės, kaip ir visi supranta tą, ką daro Vengrija, bet nelabai yra instrumentų kaip Vengriją sustabdyti. Iš kitos pusės, tai Vengrija neatlieka labai didelio vaidmens ES“, – pridūrė jis.

M. Šešelgytė: Vengrija siekia užsitikrinti dujų tiekimą rudeniui, o tai – pavojingas signalas

M. Šešelgytė taip pat nesistebi pastarosiomis dienomis užimta Vengrijos pozicija, mat, pažymi ji, Budapeštas jau kurį laiką nebijo priimti sprendimus, prieštaraujančius Briuselio pozicijai.

„Vengrija labai dažnai žaidžia šį žaidimą – įvaro Briuselį į kampą ir Briuseliui tenka nusileisti. Ir šįkart derantis dėl naftos sankcijų Vengrijai irgi buvo padaryta išimtis. Tai tokios situacijos tikrai nestebina“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Politologės nuomonės, Vengrija, išlaikydama glaudžius santykius su Rusija, siekia užsitikrinti dujų tiekimą rudeniui, o tai, anot M. Šešelgytės, yra pavojingas signalas.

VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė. D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Ką mes galime pamatyti dar giliau, kad artėja ruduo, ir panašu, kad dujos taps tuo resursu, dėl kurio bus labai daug kaunamasi. Tai vėlgi Vengrija bando apžaisti kitas valstybes, nebijodama pasirodyti išsišokėle, nedraugiška ir turinčia per daug glaudžius santykius su Rusija, taip užsitikrindama dujų tiekimą rudeniui. (...) Čia eina pavojingi signalai. Tai, nors Europoje vienybė išlieka, ir Vokietija, kuri yra priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, ir Italija bando ieškoti kažkokių alternatyvių sprendimų, taip pat EK siūlo pavojingiausių scenarijų suvaldymą, vis dėlto, ko gero, šimtu procentu užtikrinti nuo Rusijos nepriklausomybę bent jau dujų sektoriuje neišeis. Tai reiškia, kad Rusija visą laiką išlaiko savo rankose šantažo įrankį, kuris gali būti bet kada panaudotas“, – svarstė politologė.

Vis dėlto M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, jog kol kas teisinio pagrindo priversti Vengriją nepirkti rusiškų dujų nėra.

„Yra tik galimos rekomendacijos ir Vengrija gali jų nesilaikyti. Ji yra įrodžiusi, kad nesilaiko ir Briuselio įpareigojimų, kurie turi teisinę formą. Tai dėl teisės viršenybės ir kitų klausimų, man atrodo, galimybės nubausti, išskyrus gėdinimą, nėra labai didelės. O gėdinimas, kaip mes matome, aiškiai neveikia“, – sakė ji.

Nors politologė neatmeta galimybės kelti klausimą, ar Vengrija vis dar atitinka ES kriterijus, vis dėlto ji teigia abejojanti, ar šalims narėms užtektų politinės valios imtis tokių priemonių.

„Galima kelti šį klausimą, bet klausimas, ar bus politinė valia rimtai Vengriją nubausti, kaip, pavyzdžiui, Lenkijai buvo pagrasinta dėl teismų kolegijos, kuri neatitiko demokratijos standartų, kad Lenkija negaus europietiškų pinigų, tai tą patį galima daryti su Vengrija. Bet čia labai svarbu, kiek užtektų ES valstybėms politinės valios nubausti Vengriją, nes šalių, panašiai manančių, kad sankcijos Rusijai tokiame jautriame sektoriuje kaip energetika, yra daugiau. Yra valstybių, kurios vis dar priklausomos nuo rusiškos energetikos išteklių, todėl joms Vengrijos pozicija nėra visiškai nepatogi“, – komentavo politologė.

Yra valstybių, kurios vis dar priklausomos nuo rusiškos energetikos išteklių, todėl joms Vengrijos pozicija nėra visiškai nepatogi.

ELTA primena, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto ketvirtadienį išvyko į Rusiją derėtis dėl didesnio dujų tiekimo savo šaliai. Valdančiosios partijos „Fidesz“ teigimu, siekdama užtikrinti Vengrijos energijos išteklių tiekimo saugumą, Vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiške, kad Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą.

Taip pat praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad, įvesdama sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, Europa „šovė sau į plaučius“.

Birželį Europos Sąjunga (ES) oficialiai uždraudė beveik visą rusiškos naftos importą į bloką, tačiau galiausiai pasidavė Vengrijos spaudimui ir pritaikė išimtį vamzdynais tiekiamai naftai. Trečiadienį Europos Komisija (EK) paragino ES šalis ateinančiais mėnesiais 15 proc. susimažinti gamtinių dujų paklausą, kad būtų galima užtikrinti didesnes atsargas žiemai ir įveikti Rusijos „šantažą“.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausoma Vengrija dėl dabartinės energetikos krizės įsivedė „pavojingą padėtį“. Šalis šiuo metu iš Rusijos importuoja 65 proc. visos suvartojamos naftos ir 80 proc. dujų.

Dar Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžioje Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams. Taip pat Vengrija per savo teritoriją nuo karo pradžios nepraleidžia Ukrainai siunčiamos karinės pagalbos.