JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE – MIESTŲ BANKROTO KARŠTINĖ

Birmingamas, antrasis pagal gyventojų skaičių Jungtinės Karalystės miestas, atsidūrė ties bankroto slenksčiu. Šią savaitę miestas sustabdė visus mokėjimus ir išlaidas, išskyrus būtiniausių paslaugų finansavimą. Tai ne pavienis atvejis, bet bauginanti tendencija.

Kodėl pristigo pinigų?

Birmingamo finansinių problemų priežastis – ieškinys dėl nesąžiningo darbo užmokesčio, nenumatytos išlaidos diegiant IT sistemą ir valstybės subsidijų mažinimas.

2010 m. 174 daugiausia pagalbinį darbą atliekančios moterys ir valytojos laimėjo bylą teisme, kuriame reikalavo gauti analogiškus priedus, kokie mokami panašų, tačiau tradiciškai daugiausia vyrų atliekamą darbą atliekantiems gatvių valytojams ir šiukšlių surinkėjams. Miestui teko mokėti kompensacijas.

Birmingamas nukentėjusiosioms jau išmokėjo 1,1 mlrd. svarų sterlingų (1,28 mlrd. eurų). Tačiau birželį buvo konstatuota: sumokėti reikia dar 750 mln. svarų (874 mln. eurų), kurių, nepaisant griežto taupymo, nepavyksią rasti biudžete. Naujausiais skaičiavimais, Birmingamo biudžeto deficitas – 87 mln. svarų sterlingų (101,94 mln. eurų), o kitais metais jis išaugtų dukart.

Kita bankroto priežastis – finansiniai sunkumai, kilę dėl „Oracle“ IT sistemos diegimo problemų. Buvo tikimasi, kad pavyzdinė sistema, skirta tarybos mokėjimų ir žmogiškųjų išteklių sistemoms optimizuoti, kainuos 19 mln. svarų sterlingų, tačiau po trejus metus trukusio vėlavimo ją įdiegti kaina išaugo daugiau kaip penkis kartus.

Britų žiniasklaida primena ir tai, kad Birmingamas 2019 m. atsidūrė tarp 50 pasaulio miestų, kuriuose geriausia gyvenimo kokybė. Tuomet buvo kalbama apie ambicingus tikslus 2026-aisiais atsidurti šio reitingo 20-uke. Dabar miestas nebežino, kaip pasiruošti 2026 m. čia turinčiam vykti Europos lengvosios atletikos čempionatui – nesubalansavus biudžeto dabar, grėsmė kiltų ir šiam renginiui.

Žingsnis iki bankroto

Formaliai žiūrint, Didžiosios Britanijos vietos valdžios institucijos negali bankrutuoti. Nuo 1980-ųjų vadinamosioms šalies taryboms neleidžiama įklimpti į deficitą. Jos turi tvarkytis su lėšomis, kurias, be kita ko, gauna iš pasirinktų mokestinių pajamų, pvz., verslo mokesčių, automobilių stovėjimo aikštelių, arba vyriausybės.

Pasiekus pavojingą finansų nepritekliaus ribą, taryba skelbia vadinamąją 114-ojo skirsnio procedūrą, kuri reiškia, kad dėl finansinės padėties nebeįmanoma subalansuoti biudžeto. Tada įsigalioja specialiosios priemonės, išlaidos įšaldomos, nors nacionaliniais įstatymais garantuojamos paslaugos, pvz., pagalba nepasiturintiems, ir toliau teikiamos.

Paskui paprastai vyksta nenumatytų atvejų planavimas ir smarkiai mažinama savivaldybės paslaugų apimtis. Per tris savaites savivaldybė turi pateikti naują biudžetą, kuriame būtų numatytos mažesnės išlaidos.

Birmingamo taryba skelbia, kad ir toliau bus teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, finansuojamas švietimas, šiukšlių išvežimas, gatvių priežiūra ir bibliotekos. Tačiau bus stabdomos visos nepagrindinės išlaidos, pvz., parkams, keliams, kultūros projektams. Rugpjūčio pabaigoje taryba abipusiu susitarimu atleido visus 10 600 darbuotojų.

Be to, savivaldybė greičiausiai kreipsis į centrinę valdžią, kad suteiktų finansinę pagalbą ir laikinai padidintų vietinius mokesčius virš įstatyme numatyto maksimalaus 5 proc. tarifo. Papildomų pajamų gali būti bandoma gauti ir parduodant kai kuriuos nekilnojamojo turto objektus.

Įsigalioja specialiosios priemonės, išlaidos įšaldomos, nors nacionaliniais įstatymais garantuojamos paslaugos, pvz., pagalba nepasiturintiems, ir toliau teikiamos.

 

Taupymo šalutinis poveikis

Londono ekonomikos mokyklos profesorius, regioninių administracinių klausimų ekspertas Tony Traversas BBC sakė, kad ši krizė svarbi ne tik miestui ir regionui, bet ir šaliai.

Pastaraisiais metais Birmingamas įgyvendino didelį regeneracijos projektą, finansuojamą valstybės ir privačiomis lėšomis. Buvo užstatytos senos nenaudojamos teritorijos, iškilo nauji kvartalai ir gerokai išplėsta transporto paslaugų pasiūla.

Tai, be kita ko, padėjo miestui sukurti sparčiai augantį technologijų sektorių. Pasak T. Traverso, jei dabar būtų sumažinta paslaugų apimtis, tai turėtų padarinių ne tik gyvenimui mieste, bet ir jo reputacijai ir patrauklumui.

Perspektyvos kelia nerimą

Leiboristų valdomo Birmingamo situacija sulaukė konservatorių kritikos, į kurią leiboristai atsakė, kad konservatorių vyriausybės dešimtmetis nusekino regionus. Tačiau finansinius sunkumus patiria skirtingų partijų valdomi miestai.

Nuo 2020 m. jau septyni rajonai nuo Nortumberlando iki Londono priemiesčio Kroidono pasiskelbė esą nemokūs. Iki 2010 m. ties bankroto riba buvo atsidūrusi tik viena Jungtinės Karalystės savivaldybė.

47 miestų tarybas vienijanti Specialioji savivaldybių institucijų interesų grupė skelbia, kad per artimiausius dvejus metus bankrotas gresia mažiausiai 26 taryboms, įsikūrusioms skurdžiausiose Didžiosios Britanijos vietovėse. Vietos savivaldos asociacijos apklausos duomenimis, tik 14 proc. visų savivaldybių savo finansinę padėtį apibūdina kaip tvarią.

Sisteminės problemos

Per pastaruosius dvejus metus Kroidono, Slau, Taroko ir Vokingo tarybos taip pat turėjo skelbti bankrotą. Be to, kiekvienu atveju susiduriama ne tik su vietinėmis problemomis, pernelyg ambicingais projektais (pvz., Taroko atveju – investavimu į saulės elektrines, kurios biudžetui atsiėjo per 1 mlrd. svarų), bet ir su griežta finansavimo sistema.

Stebėtojai baiminasi, kad artimiausiais mėnesiais nemažai kitų savivaldybių ir regionų bus priversti sekti Birmingamo pavyzdžiu ir iš esmės įšaldyti savo išlaidas.

Kai kuriais atvejais priežastis yra netinkamas valdymas – kaip Vokinge, kur vietos taryba spekuliavo nekilnojamojo turto sandoriais, dėl to susidarė keliasdešimt kartų už metinį biudžetą didesnė skola. Tačiau yra ir struktūrinių priežasčių.

Senstanti visuomenė naudojasi vis daugiau rūpybos paslaugų, po pandemijos pašokusi infliacija ir dramatiškai išaugusios pragyvenimo išlaidos verčia vis daugiau miestiečių kreiptis socialinės pagalbos. Todėl savivaldybių išlaidos didėja, o centralizuotoje Didžiosios Britanijos valstybinėje sistemoje yra ribotos galimybės mažinti paslaugų apimtį arba gauti naujų pajamų.

Vietos valdžia gali ribotai rinkti komunalinius mokesčius, kiti finansavimo šaltiniai yra mokesčiai, pavyzdžiui, už automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimą. Tačiau didžioji dalis savivaldybių biudžetų gaunama tiesiogiai iš nacionalinės vyriausybės biudžeto, kuri po finansų krizės sumažino finansavimą savivaldybių administracijoms.

Laikraštis „The Guardian“ citavo premjero spaudos tarnybą, kad Vyriausybė 2023–2024 m. taryboms papildomai skiria 5,1 mlrd. svarų, o tai Birmingamo atveju yra daugiau nei 9 proc. didesnė suma. Tačiau akcentuojama, kad vietos tarybos pačios turi valdyti savo biudžetus, todėl vyriausybė paprašė tarybos vadovo garantijų, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus tinkamai panaudoti. Be to, būsiantis atliktas nepriklausomas valdymo auditas.