Karas: Ukraina Rusijos puolimą paskelbė genocidu, brangus laivas „Moskva“ – nuskendo | Diena.lt

KARAS: UKRAINA RUSIJOS PUOLIMĄ PASKELBĖ GENOCIDU, BRANGUS LAIVAS „MOSKVA“ – NUSKENDO

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasmerkė Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) atsisakymą žudynes Ukrainoje pavadinti genocidu ir tai, kad jis rusus ir ukrainiečius pavadino „broliškomis“ tautomis.

„Tokie dalykai mums labai skaudūs, todėl tikrai padarysiu viską, ką galiu, kad šį klausimą su juo aptartume“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiais Lenkijos ir Baltijos šalių vadovais.

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai trečiadienį atsisakė paantrinti JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), apkaltinusiam Rusiją vykdant „genocidą“ prieš ukrainiečius, ir perspėjo, kad žodinė eskalacija nepadės užbaigti karo.

J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje, sakydamas, kad „darosi vis aiškiau ir aiškiau, jog Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“.

Tokie dalykai mums labai skaudūs, todėl tikrai padarysiu viską, ką galiu, kad šį klausimą su juo aptartume.

Tačiau E. Macronas, kalbėdamas per televiziją „France 2“, artėjant Prancūzijos prezidento rinkimų antrajam turui, kuriame jis susigrums su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen), sakė, kad lyderiai turėtų būti atsargūs kalbėdami.

„Aš pasakyčiau, jog Rusija vienašališkai sukėlė brutaliausią karą, jog dabar nustatyta, kad Rusijos armija įvykdė karo nusikaltimų, jog dabar būtina surasti kaltuosius, kad jie stotų prieš teisingumą“, – kalbėjo E. Macronas.

„Tai, kas vyksta, beprotybė, tai neįtikėtinai brutalu, – sakė jis. – Tačiau tuo pačiu metu žiūriu į faktus ir noriu pasistengti išlaikyti galimybę sustabdyti šį karą ir atkurti taiką. Nesu tikras, kad žodinė eskalacija pasitarnauja šiam reikalui.“

E. Macrono teigimu, esamoje situacijoje geriausia „atsargiai“ vartoti terminus apie genocidą, ypač todėl, kad „ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos“.

A. Duda: Rusijos karas Ukrainoje yra terorizmas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“.

„Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu.

Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo keturi civiliai

Rusijai apšaudžius antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą, trečiadienį žuvo keturi civiliai, pranešė šiaurės rytinio regiono gubernatorius.

„Deja, dieną per apšaudymą žuvo keturi ir buvo sužeista 10 civilių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Kanados premjeras mano, kad Rusijos veiksmus Ukrainoje galima vadinti genocidu

Kanados premjeras Justinas Trudeau mano, kad yra „visiškai teisinga“ Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti genocidu, praneša televizijos kanalas CBC.

„Yra oficialūs procesai, susiję su genocido apibrėžimu, bet aš manau, jog visiškai teisinga, kad vis daugiau žmonių vartoja žodį „genocidas“, kalbėdami apie tai, ką daro Rusija, ką padarė Vladimiras Putinas“, – sakė J. Trudeau per spaudos konferenciją Lavalyje (Kvebeko provincija).

Visa tai yra karo nusikaltimai, už kuriuos atsakingas V. Putinas.

J. Trudeau priminė Rusijos karinius išpuolius prieš civilius, įskaitant medicinos įstaigų ir geležinkelio stočių apšaudymą, taip pat seksualinį smurtą konflikto metu. Pasak jo, Rusija atakuoja „ukrainiečių tapatybę ir kultūrą“.

„Visa tai yra karo nusikaltimai, už kuriuos atsakingas V. Putinas, visa tai yra nusikaltimai žmoniškumui“, – pabrėžė Kanados vyriausybės vadovas.

Anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu pavadino JAV prezidentas Joe Bidenas.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas susilaikė nuo tokio apibrėžimo. „Aš būsiu atsargus su tokiais terminais, nes šios dvi tautos (rusai ir ukrainiečiai) yra broliškos“, – teigė jis.

CNN: į Ukrainą gali atvykti JAV valstybės sekretorius arba Pentagono vadovas

Jungtinėse Valstijose tęsiasi pokalbiai apie aukšto administracijos pareigūno vizitą į Ukrainą, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Tai televizijos kanalui CNN pareiškė šaltinis Baltuosiuose rūmuose.

Pasak jo, JAV prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris artimiausiu metu kažin ar lankysis Kyjive, bet oficialūs asmenys svarstė gynybos sekretoriaus Lloydo Austino arba valstybės sekretoriaus Antony`io Blinkeno kelionės į Ukrainą galimybes.

Praėjusią savaitę netikėtą vizitą į Kyjivą surengė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Po jo Vašingtonas pareiškė, kad J. Bidenas kol kas neplanuoja vykti į Ukrainą.

Rusų žiniasklaida: karo laivas „Moskva“ rimtai apgadintas

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas buvo „rimtai apgadintas“ per amunicijos sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

„Dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo amunicija. Laivas buvo rimtai apgadintas“, – sakoma žiniasklaidos cituojamame Rusijos Gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama ir kad laivo įgula buvo evakuota.

Anksčiau Odesos srities gubernatorius sakė, kad Ukrainos pajėgos smogė laivui „Moskva“ raketomis.

„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė Maksymas Marčenka.

Dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo amunicija. Laivas buvo rimtai apgadintas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad su „Moskva“ „nutiko kažkoks netikėtumas“.

„Jis smarkiai dega. Kaip tik dabar. Kadangi jūra audringa, neaišku, ar jie galės gauti pagalbą“, – sakė jis trečiadienio vakarą per transliaciją platformoje „YouTube“.

„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.

510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.

Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.

„Moskva“ pagarsėjo karo pradžioje, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.

Iš pradžių manyta, kad rusų karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.

Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.

Valstybės departamentas gina J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje

JAV Valstybės departamentas trečiadienį gynė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) poziciją, kad Rusija vykdo genocidą Ukrainoje, pareiškęs, kad rusų pajėgos bando sunaikinti valstybę ir jos civilius gyventojus.

J. Bidenas antradienį pirmą kartą apkaltino Vladimiro Putino pajėgas vykdant Ukrainoje genocidą, tačiau pridūrė, kad teisininkai turės nuspręsti, ar Rusijos elgesys iš tikrųjų kvalifikuotinas kaip genocidas.

„Prognozuoju, kad tai, ką įvardijo prezidentas J. Bidenas, galiausiai tikriausiai nustatysime, kai galėsime surinkti visus įrodymus“, – televizijai CNN sakė trečia pagal rangą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland (Viktorija Nuland).

„Nes tai, kas ten vyksta, nėra atsitiktinumas, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams. – Tai yra iš anksto apgalvotas Rusijos, jos pajėgų sprendimas sunaikinti Ukrainą ir jos civilius gyventojus.“

1948 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį genocidas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Kas tai bebūtų – karo nusikaltimas, žiaurumai ar genocidas – tai nekeičia mūsų strategijos.

Teisininkai atsargiai vartoja šį žodį, o Vakarų lyderiai nesutaria, ar kaltinti Rusiją genocidu. Kremlius J. Bideno pareiškimą apie genocidą Ukrainoje pavadino „nepriimtinu“.

JAV diplomatai stengėsi nesureikšminti prezidento komentarų poveikio, pabrėždami, kad jis iš esmės laikosi „moralinės“, o ne griežtai teisinės pozicijos.

„Prezidentas kalbėjo veikiamas įspūdžio, kurį jam paliko mūsų visų matyta siaubinga filmuota medžiaga iš tokių vietovių kaip Buča, Mariupolis, Charkivas“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas), paminėdamas Ukrainos miestus, kur rusų pajėgos kaltinamos įvykdžiusios brutalių nusikaltimų prieš prieš civilius gyventojus.

„Svarbu ne tai, kaip tai pavadinsi, o tai, kaip į tai reaguosi, ir mes į tai reaguojame ryžtingai, suteikdami savo partneriams Ukrainoje būtent tai, ko jiems reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė N. Price'as.

„Kas tai bebūtų – karo nusikaltimas, žiaurumai ar genocidas – tai nekeičia mūsų strategijos“, – pridūrė jis.

V. Kličko: du trečdaliai dėl karo išvažiavusių Kyjivo gyventojų jau grįžo į namus

Du trečdaliai Kyjivo gyventojų, išvažiavusių prasidėjus Rusijos agresijai, jau grįžo į miestą. Tai pareiškė Ukrainos sostinės vadovas Vitalijus Kličko, praneša UNIAN.

„Du trečdaliai kyjiviečių jau grįžo. Grįžta kasdien, nepaisydami rekomendacijų. Bet mes negalime uždrausti, mes galime tik rekomenduoti“, – sakė Ukrainos sostinės meras. Jis pridūrė, jog kol kas neverta grįžti į Kyjivą, kadangi visas visuomeninis transportas nedirba, o kontrolės postuose atliekamos patikros.

Pasak V. Kličko, miesto valdžia vadovaujasi tik kariškių rekomendacijomis, o šie įspėja, kad miestui gresia raketų smūgių pavojus.

„Dar viena grėsmė – minos. Deja, Kyjivo apylinkėse per jų sprogimus žuvo keli žmonės“, – sakė Ukrainos sostinės vadovas.

Rusijos gynybos ministerija grasina apšaudysianti vyriausybinius pastatus Kyjive. Tai esą bus atsakymas į „Ukrainos diversijas ir smūgius“ objektams Rusijos teritorijoje.

Komentuodami šiuos grasinimus, Ukrainos prezidento biuro atstovai pareiškė, kad yra pasirengę bet kokiems Rusijos veiksmų scenarijams.

V. Zelenskis: Berlynas nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimo F. W. Steinmeierio vizito

Paaiškėjus, kad Ukraina galimai atmetė Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje, V. Zelenskis pareiškė, kad Berlynas niekuomet nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimos kelionės.

„Nei aš, kaip prezidentas, nei mano biuras nėra gavęs oficialios Federalinio prezidento ir Federalinės prezidentūros užklausos dėl vizito į Ukrainą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis.

Trečiadienį Kyjive lankėsi Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos prezidentai. Pasak Varšuvos, vizitą bendra iniciatyva organizavo Lenkija. F. W. Steinmeieris norėjo prisijungti prie šių keturių šalių vadovų, tačiau pats vėliau atskleidė, kad „tai Kyjive buvo nepageidaujama“.

F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

„Save the Children“: karas Ukrainoje beveik neabejotinai pražudė daugiau vaikų, nei skelbiama

Nors skelbiama, kad Rusijos Ukrainoje sukeltas karas iki šiol pražudė mažiausiai 153 vaikus, tarptautinė labdaros organizacija „Save the Children“ baiminasi, kad šis skaičius gali būti kur kas didesnis, praneša portalas „Euronews“.

Jungtinės Tautos (JT) iki šiol patvirtino 153 vaikų mirtis. Tačiau „Save the Children“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime teigė, kad šis skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis. „Visi Ukrainos vaikai šiuo metu patiria pavojų, nes atakuojama vis daugiau mokyklų ir ligoninių“, – teigė organizacija.

Naujausiais JT duomenimis, savo namus Ukrainoje iki šiol paliko 4,8 mln. vaikų. Iš jų 2 mln. pasitraukė į kaimynines šalis.

O. Arestovičius: dalis jūrų pėstininkų pateko į nelaisvę

Mariupolį ginančios 36-osios jūrų pėstininkų brigados pajėgų susijungimo su pulku „Azov“, apie kurį buvo pranešta balandžio 13 d., metu dalis jūrų pėstininkų pateko į nelaisvę, patvirtino Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Kaip skelbia Unian, O. Arestovičius paneigė Rusijos propagandistų platinamą informaciją, kad į nelaisvę pateko labai daug jūrų pėstininkų.

„Reikia pasakyti, kad dalis 36-osios jūrų pėstininkų brigados karių pateko į nelaisvę, kai bandė prasiveržti... Tai ne tūkstantis žmonių, gerokai mažiau. Kalbos apie tūkstantį belaisvių – visiškas melas, skaičius keletą kartų padidintas. Bet visgi pateko. Viena brigados dalis bandė susijungti su „Azov“, kita – prasiveržti kitoje vietoje, nes brigados daliniai buvo atskirti vienas nuo kito ir sprendimus priiminėjo atsižvelgdami į situaciją. Ir tas jūrų pėstininkų dalinys, kuris patraukė kita kryptimi, pateko į artilerinę ugnį ir antskrydį, prarado daug žmonių ir mūšio eigoje buvo paimtas į nelaisvę“, – Markui Feiginui duoto interviu metu papasakojo O. Arestovičius.

Jo teigimu, brigados dalis, kuriai pavyko prasiveržti, pasiruošusi kovoti toliau – po atliktų veiksmų Mariupolio gynyba sustiprėjo, padidėjo gynybiniai pajėgumai.

Ukraina sako atnaujinanti civilių evakavimo pastangas

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

„Humanitariniai koridoriai Luhansko regione veiks su sąlyga, kad okupacinės pajėgos nutrauks apšaudymą“, – ketvirtadienį sakė I. Vereščuk.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių gyvybių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

Prezidentas Kyjive: sakiau anksčiau ir pakartosiu dar kartą – Ukraina priklauso Europos Sąjungai

Su Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais Kyjivo priemiestyje Borodiankoje susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą paragino Vakarus imtis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją bei užtikrino Lietuvos paramą Ukrainai tampant Europos Sąjungos (ES) nare. G. Nausėda pabrėžė, kad Kremliaus valdžia privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

„Naftos ir dujų draudimas, sankcijos visiems, pakartoju, visiems Rusijos bankams privalo būti pritaikytos jau dabar. Mes negalime laukti metus ar du, ukrainiečiai kovoja ir miršta kiekvieną dieną, vaikai, moterys, senoliai. Mes turime nustoti finansiškai remti Putino karą“, – kalbėjo šalies vadovas, dalyvavęs bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentais.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva ir toliau aktyviai rems Ukrainos siekį tapti ES nare.

„Sakiau jau anksčiau, pakartosiu dar kartą – Ukraina priklauso Europos Sąjungai. Lietuva ir toliau rems Ukrainos tapimą ES nare iki tol, kol pamatyme ją sėdinčią prie to paties stalo Briuselyje“, – teigė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, Ukrainoje matomus galimus karo nusikaltimus galėjo įvykdyti „tik zombiai, ne žmonės“, todėl Rusija privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

„Šiuos žiaurumus galėjo įvykdyti tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės, kurie taip pat zombiai, įsakymus ir jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Jokiu būdu negalima to paleisti. Rusijos valdžia privalo atsakyti dėl savo nusikaltimų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad G. Nausėda trečiadienį kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais Kyjive susitiko su V. Zelenskiu. Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai su Ukrainos vadovu aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių. Lietuvos prezidentas susitikime pabrėžė, kad karinė parama Ukrainai ypač svarbi šiuo laikotarpiu, nes būtent ji gali nulemti karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Kalbėdamas su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentais Lietuvos vadovas akcentavo, kad tarptautinė bendruomenė turi sparčiau tęsti Rusijos izoliacijos procesą, o sankcijos turi apimti ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, kuri yra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvė. Prezidentas teigė, kad naujajame ES sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti visi Rusijos bankai.

Susitikime taip pat buvo aptartos galimybės Ukrainai sparčiau gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Prezidentai išreiškė paramą Ukrainos europinėms aspiracijoms bei sutarė ir toliau šį klausimą kelti susitikimuose su ES šalimis narėmis.

Australija pritaikė naujas sankcijas Rusijos valstybinėms kompanijoms

Australija pritaikė naujas finansines sankcijas Rusijos valstybinėms kompanijoms, ketvirtadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Marise Payne.

Sankcijų taikinyje – 14 Rusijos kompanijų, turinčių strateginę ir ekonominę reikšmę šaliai, įskaitant sunkvežimių gamybos bendrovę „Kamaz“, laivybos įmones SEVMASH ir „United Shipbuilding“ ir vieną didžiausių pasaulyje transporto kompanijų „Russian Railways“, teigė M. Payne.

„Užkirsdami kelią verslo sandoriams su šiais svarbiais Rusijos vyriausybės pajamų šaltiniais, didiname spaudimą Rusijai ir paveikiame jos galimybes toliau finansuoti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karą“, – pridūrė M. Payne.

Prieš tai Australija jau paskelbė tikslines sankcijas pačiam V. Putinui, jo vyriausybės nariams, Rusijos oligarchams, aukšto rango šalies kariuomenės vadams ir asmenims, kuriuos Australija įvardijo „propagandistais ir dezinformacijos skleidėjais“. Šalis taip pat uždraudė prabangos prekių, aliuminio ir boksito eksportą į Rusiją.

Ukrainoje atnaujinami humanitariniai koridoriai

Ketvirtadienį Ukrainoje atnaujinami humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vicepremjerės pareiškime socialiniuose tinkluose teigiama, kad žmonės galės evakuotis iš viso devyniais koridoriais šalies rytuose ir pietuose. Trečiadienį jų atidarymas buvo neįmanomas, nes maršrutuose vyravo pernelyg pavojingos sąlygos.

Teismas areštavo 154 V. Medvedčuko šeimos turto objektus

Lvivo miesto Lyčakivo rajono teismas areštavo 154 Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus.

Tai pranešė Valstybinio tyrimų biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Balandžio 13 d. Lvivo Lyčakivo rajono teismas Valstybinio tyrimų biuro teikimu areštavo dar 154 Ukrainos liaudies deputato V. Medvedčuko ir jo žmonos O. Marčenko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus“, - sakoma pranešime.

Be kita ko, areštuoti 26 automobiliai, 30 žemės sklypų, 23 namai, 32 butai, jachta.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko beveik 20 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 19,9 tūkst. karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 14-osios Rusija taip pat neteko 753 tankų, 1 968 šarvuočių, 366 artilerijos sistemų, 122 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 64 oro gynybos sistemų, 160 lėktuvų, 144 sraigtasparnių, 1 437 transporto priemonių, 7 laivų, 76 degalų cisternų, 134 dronų ir 25 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

A. Duda: Rusija Ukrainoje vykdo totalinį karą

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po vizito Kyjive apkaltino Rusiją, kad ši Ukrainoje vykdo „totalinį karą“.

A. Duda ketvirtadienį pareiškė niekada nepamiršiąs to, ką matė nuniokotoje Borodiankoje, ir išreiškė viltį, kad jo bendras vizitas Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais pasiųs šalies gynėjams aiškų solidarumo ženklą.

A. Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir Estijos prezidentas Alaras Karisas į Ukrainą atvyko antradienio vakarą.

D. Medvedevas vėl kalba apie galimus Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO padarinius

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai Baltijos regiono nebranduolinį statusą bus galima pamiršti.

„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai Aljanso sausumos sienų su Rusijos Federacija ilgis padidės daugiau kaip dvigubai. Suprantama, šias sienas teks stiprinti. Reikės rimtai sustiprinti sausumos pajėgų grupuotę ir oro gynybą, dislokuoti dideles karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos jūros nebranduolinį statusą jau nebus kalbos – balansas turi būti atkurtas“, – parašė jis ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale.

Pasak D. Medvedevo, „iki šiol Rusija tokių priemonių nesiėmė ir neketino imtis“.

„Tikėsimes, kad mūsų šiaurinių kaimynų protas vis dėlto nugalės“, – rašo jis.

Anot D. Medvedevo, Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO atveju „Rusija turės daugiau oficialiai įregistruotų priešininkų“. „O kiek šalių sudaro NATO – 30 ar 32, mums apskritai ne taip jau ir svarbu“, – pridūrė jis.

D. Medvedevas teigė, jog abiejose šalyse visuomenė stojimo į Aljansą klausimu yra pasidalijusi „maždaug per pusę“. „Niekas iš blaiviai mąstančių žmonių nenori didesnių kainų ir mokesčių, „iskanderų“, hipergarso ir laivų su branduoliniu ginklu prie pat savo namų“, – sakė Rusijos politikas.

Anksčiau britų laikraštis „The Times“ pranešė, kad Suomija ir Švedija svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO.

„Bloomberg“: EK Rusijos reikalavimą už dujas mokėti rubliais laiko sankcijų pažeidimu

Rusijos reikalavimo už jos tiekimas gamtines dujas mokėti rubliais, kitaip nei numatyta galiojančiose sutartyse, preliminarioje teisinėje analizėje Europos Komisija jį pavadino sankcijų Rusijos centriniam bankui ir kitoms jos valstybinėms institucijoms pažeidimu, ketvirtadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Skelbiama, jog EK atliko Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako, pagal kurį vadinamosios „nedraugiškos šalys“ už rusiškas dujas nuo šio mėnesio turės mokėti rubliais, atidarydamos dvi sąskaitas – užsienio ir Rusijos valiuta, teisinę analizę. Priešingu atveju Maskva grasina nutraukti dujų tiekimą.

Tokia schema ne tik pažeistų Rusijai taikomas sankcijas, bet ir, pasak „Bloomberg“, sukurtų „naują teisinę sistemą“, kurioje Rusija visiškai kontroliuotų sandorius: galėtų spręsti, nuo kurio momento jie gali būti laikomi įvykusiais, ir manipuliuoti rublio kursu. Teisinės analizės ataskaitoje akcentuojama, kad tai galiausiai turės įtakos galutinei dujų kainai.

Europos vyriausybės ir privačios kompanijos kol kas tik spėlioja, ką praktiškai reiškia šis Rusijos reikalavimas. EK ne kartą yra pareiškusi, kad Europos Sąjunga jį atmeta kaip pažeidžiantį galiojančias sutartis, kuriose numatyti atsiskaitymai JAV doleriais arba eurais. Tačiau galutinai apsispręsti teks privačioms importuotojoms, kurios, kaip pažymi agentūra, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes privalo laikytis visų nustatytų sankcijų reikalavimų.

Britų karinis jūrų laivynas dėl migrantų patruliuos Lamanšo sąsiauryje

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį sakė, jog šalies karinis jūrų laivynas perims patruliavimą Lamanšo sąsiauryje, kad į šalį nepastebėti nepatektų jokie iš Prancūzijos plaukiantys migrantai.

„Nuo šiandien Karališkasis jūrų laivynas perims iš sienos apsaugos pajėgų operatyvinį vadovavimą sąsiauryje, kad nė vienas laivelis nepatektų į JK nepastebėtas“, – sakė B. Johnsonas, paskelbdamas planą siųsti Lamanšą perplaukusius migrantus į Ruandą.

B. Johnsonas paskelbė apie papildomas lėšas laivams, lėktuvams ir sekimo įrangai, kad būtų galima efektyviau patruliuoti Lamanšo sąsiauryje ir sulaikyti prekeivius žmonėmis.

„Tai pasiųs aiškią žinią tiems, kas valdo šiuos laivus. Jei rizikuojate kitų žmonių gyvybėmis sąsiauryje, rizikuojate savo gyvenimą praleisti kalėjime“, – sakė jis.

Ruanda pasirašė milijonų dolerių vertės susitarimą su JK dėl Didžiojoje Britanijoje esančių prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo, ketvirtadienį pranešė ši Rytų Afrikos valstybė.

Šis susitarimas yra dalis Britanijos vyriausybės pastangų kovoti su nelegalia migracija.

Kyjivas: Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje

Rusijos kariai buvo apsikasę „daugelyje vietų“ Černobylyje, kur pareigūnams vis dar nepavyksta atkurti radiacijos stebėjimo sistemos, Ukrainai susigrąžinus nebeeksploatuojamos atominės elektrinės kontrolę, trečiadienį pranešė jėgainės teritoriją prižiūrinti valstybinė agentūra.

„Okupantai buvo apsikasę daugelyje vietų. Jie užkasė sunkiąją įrangą, įrengė slėptuves, net požemines virtuves, palapines, įtvirtinimus“, – sakė agentūros, atsakingos už Černobylio atskirties zonos priežiūrą, vadovas Jevhenas Kramarenka.

„Vienas iš tokių įtvirtinimų buvo netoli laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietos“, esančios vadinamajame Raudonajame miške, kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

„Radiacijos stebėjimo sistema atskirties zonoje vis dar neveikia“, – nurodė J. Kramarenka ir pridūrė, kad „serveriai, kurie apdorodavo šią informaciją, dingo“.

„Šiuo metu negalime pasakyti, ar visiškai saugu“, – sakė agentūros vadovas.

Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų.

„Kol nebus elektros ir kol darbuotojai negaus ginkluotųjų pajėgų leidimo lankytis radiacijos stebėsenos punktuose, nežinosime, kiek padaryta žalos“, – pabrėžė J. Kramarenka.

Pasak jo, Rusijos kariai „labai greitai“ pajus radioaktyviosios apšvitos poveikį dėl kasinėjimo ir sunkiosios technikos sukeltų dulkių debesų.

„Kai kurie galbūt po mėnesio, kai kurie – po kelerių metų“, – sakė J. Kramarenka.

Jo duomenimis, šioje teritorijoje kelias savaites buvo dislokuota apie 1 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 50 šarvuočių.

Černobylio elektrinėje 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Mariupolio meras teigia, kad miestas toliau kausis

Apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio meras Vadymas Boičenka ketvirtadienio rytą sakė Vokietijos transliuotojui ARD, kad „Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas“.

V. Boičenka melagienomis pavadino Rusijos pranešimus, neva jos kariai užėmė Mariupolio jūrų prekybos uostą ir kad čia pasidavė daugiau kaip 1 tūkst. Ukrainos karių. Miestą toliau gina „Azovo“ pulkas ir jūrų pėstininkai, tvirtino V. Boičenka.

Mariupolis apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Iki šiol jau sunaikinta didžioji jo dalis, o vietos gyventojai susiduria su katastrofiškomis humanitarinėmis sąlygomis.

Tuo pat metu Rusijos kariuomenė toliau smūgiuoja kitiems Ukrainos miestams. Naktį į ketvirtadienį rusų kariai tęsė Charkivo, Donecko ir Zaporižės bombardavimą, ketvirtadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Manoma, kad Ukrainos rytuose netrukus gali prasidėti didelio masto Rusijos puolimas.

Į Kyjivą atvyko Čekijos ir Lenkijos parlamentų vadovai

Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas kartu su keliais kolegomis atvyko į Kyjivą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kvietimu. Tai ketvirtadienį pranešė Čekijos portalas „Novinky“.

Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“ žiniomis, tuo pačiu traukiniu kartu su M. Vystrčilu atvyko keli Lenkijos parlamentarai su Senato pirmininku Tomaszu Grodzkiu priešakyje.

„Mes pasirengę kalbėti Ukrainos parlamente. Manau, kad mes taip pat apsilankysime gyvenvietėse prie Kyjivo, kurias sugriovė agresoriai rusai, vykdę ten genocidą“, – sakė žurnalistams Čekijos Senato pirmininkas.

Jis nekomentavo kelionės į Ukrainą detalių dėl saugumo.

Ketvirtadienio rytą M. Vystrčilas paskelbė tviteryje bendrą delegacijos narių nuotrauką su prierašu: „Būna kvietimų, kurių negalima atsisakyti“.

Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas

O. Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas.

„Kur yra „Moskva“? Ji nuskandinta“, – tviteryje parašė O. Arestovyčius. Nors Ukrainos vadovybė to oficialiai dar nepatvirtino, O. Arestovyčiaus įrašu tviteryje pasidalino šalies nacionalinė televizija.

Rusija savo ruožtu prieš tai skelbė, kad jai priklausantis laivas buvo tik apgadintas.

Remiantis Kyjivo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė kreiseriui „Moskva“ dviem „Neptun“ raketomis. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad laivas buvo apgadintas, o jo įgula evakuota, ji pareiškė, esą ten būta tik gaisro.

Skelbiami įvairūs pranešimai apie tai, kur tiksliai smogta laivui – vienur teigiama, kad incidentas įvyko prie Gyvačių salos krantų, o kitur tvirtinama, kad laivas plaukiojo Sevastopolio įlankoje, kai į jį pataikė raketos.

Daugiau kaip 180 metrų ilgio kreiserį „Moskva“ pradėta eksploatuoti 1983-aisiais. Šiemet Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metu iš jo į Ukrainos teritoriją buvo leidžiamos raketos.

Remiantis Ukrainos pranešimais, šis laivas vasarį dalyvavo atakuojant Gyvačių salą. Būtent iš jo rusai ragino saloje buvusius karius pasiduoti, o į tai Ukrainos jūrų pėstininkas Romanas Hrybovas atsakė: „Rusijos karo laive, eik n...“ Ši frazė vėliau tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Rusijos pareigūnai: sprogimo nuniokotas kreiseris „Moskva“ tebeplūduriuoja

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija teigia, kad šio karo laivo pagrindinę ginkluotę sudarančios raketos per incidentą nebuvo pažeistos ir kad įgula, kurią paprastai sudaro apie 500 jūreivių, buvo evakuota į netoliese Juodojoje jūroje netoliese buvusius laivus.

„Imamasi priemonių kreiseriui nutempti į uostą“, – pridūrė ministerija.

Ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad „dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo šaudmenys. Laivas buvo rimtai apgadintas“. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama.

Ukraina: Rusijos atakos Kramatorske aukų padaugėjo iki 59

Rusijos atakos prieš geležinkelio stotį Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste aukų padaugėjo iki 59. Tai praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Kramatorsko miesto taryba.

„Per Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymą žuvusių vaikų padaugėjo iki 7. Ligoninėje mirė dar du vaikai... Tad bendras per Rusijos ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 59“, – teigiama „Telegram“ paskelbtame miesto tarybos pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, balandžio 8 dieną Rusijos karinės pajėgos surengė raketų ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį. Atakos metu stotyje buvo tūkstančiai į saugesnius Ukrainos regionus norėjusių išvykti žmonių. Pasak V. Zelenskio, rusai smūgiavo stočiai „Točka-U“ raketomis.

Maskva: Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO šalia jų atsirastų Rusijos branduolinių ginklų

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

D. Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, 2008–2012 metais dirbęs prezidento poste, per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ sakė, kad jei šios šalys įstotų į NATO, Rusijos sausumos siena su Aljanso šalimis pailgėtų daugiau kaip dvigubai.

„Savaime suprantama, turėsime pastiprinti šias sienas, – sakė jis. – Šiuo atveju būtų nebeįmanoma kalbėti apie nebranduolinį Baltijos statusą. Pusiausvyra turi būti atkurta.“

Šiuo atveju būtų nebeįmanoma kalbėti apie nebranduolinį Baltijos statusą.

Tuo D. Medvedevas užsiminė, kad Rusija įgytų teisę dislokuoti regione branduolinių ginklų.

Jis sakė, kad Rusija „rimtai pastiprintų savo sausomos pajėgas, oro gynybą ir dislokuotų reikšmingas karinio jūrų laivyno pajėgas Suomijos įlankoje“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas apie šiuos komentarus, sakė, kad „apie tai kalbėta daug kartų“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra išleidęs įsakymą „pastiprinti mūsų vakarinį sparną“ dėl NATO augančio karinio potencialo.

Paklaustas, ar šis pastiprinimas apims branduolinius ginklus, D. Peskovas atsakė: „Negaliu pasakyti... Bus visas priemonių, būtinų žingsnių sąrašas. Apie tai bus kalbama atskirame prezidento susitikime.“

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.

Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.

Kinija gina savo poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje

Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis.

Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.

Tai kelia nesutarimų tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų bei jų partnerių, kurios griežtai reagavo į septynias savaites trunkantį konfliktą ir ėmėsi sankcijų prieš Rusijos finansų sistemą bei kitus ekonomikos sektorius, siekdamos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) ketvirtadienį tvirtino, kad Kinijos pozicija yra „objektyvi ir nešališka“. Anot jo, „reikia gerbti teisėtą Rusijos nerimą dėl jos saugumo“.

Prieš dieną JAV iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) perspėjo, kad Kinija gali sulaukti ekonominių pasekmių, jeigu nepalaikys Vakarų šalių sankcijų Rusijai.

J. Yellen paragino Kiniją „padėti užbaigti šį karą“ ir pridūrė, kad ši Azijos milžinė gali pajusti pasikeitusį „ pasaulio požiūrį į Kiniją ir noro tęsti ekonominę integraciją“ sumažėjimą, jei Pekinas greitai nesiims veiksmų.

Kinijos URM atstovas J. Jellen perspėjimus pavadino „nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais“.

„Laikas įrodys, kad Kinija užėmė poziciją teisingoje istorijos pusėje“, – spaudos konferencijoje sakė Zhao Lijianas.

Vašingtonas nuogąstauja, kad Kinija gali siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai arba padėti jai apeiti griežtas sankcijas, slegiančias jos ekonomiką.

Nors anksčiau šį mėnesį Pekinas patikino, kad „apgalvotai nedaro nieko, kad apeitų amerikiečių ir europiečių taikomas sankcijas Rusijai“.

Rusijos srities vadovas apkaltino Ukrainą smogus pasienio miestui

Rusijos pietvakarinės Briansko srities gubernatorius ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius vieną Rusijos miestą, esantį maždaug už 10 km nuo bendros sienos, ir pridūrė, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

Kyjivas: Ukraina susigrąžino du karo pilotus, laikytus nelaisvėje Rusijoje

Ukrainos valdžia ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų sulaikyti ir Rusijoje laikyti du karo pilotai buvo paleisti, bet nepateikė informacijos apie jų sugrįžimą.

„Du ukrainiečių pilotai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, buvo paleisti“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Pareiškime šie asmenys identifikuojami kaip Ivanas Pepeliaškas ir Oleksijus Čyžas. Ministerijos duomenimis, jiedu buvo paimti į nelaisvę kovo pradžioje Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje esančiame kaime.

Remiantis pareiškimu, lakūnai buvo laikomi keliose vietovėse, o paskui nugabenti į Rusijos Kursko sritį, kur jie buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais.

Lieka neaišku, koks yra likusių aštuonių ukrainiečių karo belaisvių statusas.

Ministerija citavo O. Čyžą, teigusį, kad nelaisvėje jie buvo priešiškai tardomi ir kad jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

„Buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakytume, jie grasintų nebetvarstyti mūsų draugų žaizdų“, – pareiškime cituojami O. Čyžo žodžiai.

Pasak ministerijos, grįžę į Ukrainą, vyrai susitiko su gynybos žvalgybos vadovu Kyrylu Budanovu.

Nuo vasario pabaigos, kai Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę valstybę, Rusija ir Ukraina kelis kartus apsikeitė belaisviais.

V. Zelenskis šią savaitę pasiūlė į Rusijos suimtus ukrainiečius iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė jam pabėgus iš namų arešto.

Lenkijos pasieniečiai iki šiol suskaičiavo per 2,7 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko 2,73 mln. žmonių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.

Vien tik trečiadienį atvyko 24 700 pabėgėlių. Tai yra padidėjimas 3 proc., lyginant su ankstesne diena.

Ukrainos kryptimi trečiadienį sieną kirto 20 tūkst. žmonių. Nuo karo pradžios vasario 24-ąją į Ukrainą įvažiavo 629 tūkst. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie daugiausiai vyko į teritorijas, kurias atsikovojo ukrainiečių kariuomenė.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių.

Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

Po apsikeitimo belaisviais su Rusija namo grįžta 30 Ukrainos piliečių

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu į šalį grąžinama 30 karo belaisvių, kuriais buvo apsikeista su Rusija.

„Buvo sugrąžinti penki karininkai ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti aštuoni civiliai, tarp jų viena moteris. Iš viso šiandien namo grįžta 30 mūsų piliečių“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Rusija apkaltino Ukrainą surengus aviacijos smūgį prieš pasienio miestelį

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę pasiuntus sraigtasparnius smogti vienam Rusijos miesteliui, esančiam pietvakarinėje Briansko srityje maždaug už 10 km nuo bendros sienos, taip pat pasirodė pranešimų, kad per šį incidentą nukentėjo civilių.

„Du kariniai sraigtasparniai... įvykdė mažiausiai šešis smūgius iš oro gyvenamiesiems pastatams Klimovo gyvenvietėje“, – sakoma Rusijos tyrimš komiteto pranešime, bet nepateikiama jokių priežasčių, kodėl Kyjivo pajėgos galėjo smogti šiam miesteliui.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Per apšaudymą buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai ir buvo sužeista gyventojų“, – anksčiau ketvirtadienį per platformą „Telegram“ parašė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, o gyventojams teikiama medicininė pagalba.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad per numanomą Ukrainos pajėgų ataką buvo sužeisti septyni žmonės.

„Per incidentą Briansko srityje buvo sužeisti septyni žmonės. Visi nukentėjusieji yra ligoninėje“, – nurodė sveikatos apsaugos ministro padėjėjas Aleksejus Kuznecovas ir pridūrė, kad dviejų pacientų būklė yra sunki ir kad jiems reikalinga operacija.

Šie kaltinimai nuskambėjo jau 50-ą dieną tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kurią Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota.

Ketvirtadienį Rusijos saugumo tarnyba FSB naujienų agentūrai TASS taip pat pranešė, kad Ukraina apšaudė pasienio kontrolės postą, kur buvo daugiau kaip 30 ukrainiečių pabėgėlių, norėjusių kirsti Rusijos sieną.

Tarnybos duomenimis, niekas nebuvo sužeistas.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Tuo metu Rusijos pietvakarinės Belgorodo srities, taip pat besiribojančios su Ukraina, gubernatorius teigė, kad dvi gyvenvietės buvo evakuotos – esą po ukrainiečių pajėgų apšaudymų.

Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas per „Telegram“ rašė, kad Spodarjušino gyvenvietė, esanti netoli sienos, „buvo apšaudyta iš Ukrainos pusės“.

Per šį incidentą niekas nenukentėjo, bet valdžia „laikinai išvežė gyventojus“ iš šio kaimo ir kitos gretimos gyvenvietės, kad „užtikrintų saugumą“.

Reaguodama į šiuos pranešimus Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) Kovos su dezinformacija centras pareiškė, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą rengti teroro aktus savo teritorijoje ir dėl jų kaltinti Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu trečiadienį perspėjo, kad Maskvos pajėgos pasiruošusios smogti „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti V. Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

Prezidentas apie Vokietijos ir Prancūzijos poziciją dėl Kremliaus: ES nesutarimai Rusijai yra geroji naujiena

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje Prancūzijai ir Vokietijai sulaukus kritikos dėl esą per švelnios politikos Kremliaus režimo atžvilgiu, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nevieningas požiūris Europos Sąjungoje (ES) yra gera naujiena Rusija. Todėl, pažymi šalies vadovas, Vakarai privalo ieškoti konsensuso.

„Konsensusas yra absoliučiai reikalingas. (...) Tie sprendimai arba tos situacijos, kurios patinka valstybei agresorei, mums negali iš esmės būti priimtinos. Šiuo atveju bet kokie mūsų nesutarimai arba skirtingi pareiškimai, pasigirstantys iš skirtingų vadovų lūpų, Rusijai yra geroji naujiena. Pasistenkime padaryti, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, o turėtų tik blogas naujienas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Tuo tarpu Ukrainos nepasitenkinimą sukėlė tai, kad E. Macronas atsisakė vadinti Kyjivo priemiestyje Bučoje rusų karių įvykdytas civilių žudynes genocidu. E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.

V. Putinas: Rusija energijos išteklių eksportą iš Europos nukreips Azijos kryptimi

V. Putino, ketina savo energijos išteklių eksportą ateityje nukreipti iš Europos Azijos kryptimi. „Mes turime diversifikuoti savo eksportą“, – sakė jis ketvirtadienį per televiziją transliuotame kabineto posėdyje.

Tiekimas Vakarų kryptimi „mažės“, o vietoj to „žingsnis po žingsnio bus aptarnaujamos smarkiai augančios rinkos Pietuose ir Rytuose“, – sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas kritikavo Europos šalių sprendimą riboti ar sustabdyti rusiškos energijos naudojimą. Taip esą dar labiau „destabilizuojama“ energetikos rinka ir didinamos kainos.

Moldova: Rusija mėgina verbuoti mūsų piliečius

Rusijos kariuomenė, Moldovos duomenimis, mėgina verbuoti jos piliečius. Tai vyksta separatistiniame Padniestrės regione, sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Tokios akcijos neskatina taikos mums visiems, mūsų bendrapiliečiams, mūsų šeimoms. Tokie dalykai labai pavojingi ir privalo liautis“, - pažymėjo ministras. Daugiau detalių jis nepateikė.

Rusijos užsienio reikalų ministerija šios informacijos kol kas nekomentavo.

Padniestrė yra siauras sausumos ruožas Moldovos rytuose, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai ir kuris yra maždaug už 40 km nuo Ukrainos Odesos uostamiesčio.

V. Putinas kaltina Vakarų bankus nepervedant mokėjimų už dujas

V. Putinas ketvirtadienį apkaltino Vakarų bankus nevykdant mokėjimų už rusiškas dujas, praėjus vos dviem savaitėms po to, kai pareikalavo, kad tokie mokėjimai būtų atliekami rubliais.

„Yra neatsiskaitymų už Rusijos energijos išteklių eksportą“, – sakė V. Putinas per posėdį dėl Rusijos energetikos sektoriaus plėtros, kurio dalį transliavo valstybinė televizija.

„Šių itin nedraugiškų valstybių bankai stabdo mokėjimų pervedimą“, – sakė jis.

Kovo pabaigoje V. Putinas pareikalavo, kad ES šalys ateityje už tiekiamas rusiškas dujas mokėtų rubliais, nes Rusija siekia sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį savo ekonomikai.

Rusijos dujų pirkėjai gali atsidaryti sąskaitą banke „Gazprombank“ ir į ją įnešti pinigus doleriais ir eurais, kaip ir anksčiau. Bankas konvertuoja pinigus į rublius ir perveda juos „Gazprom“.

Vakarų lyderiams ieškant tolesnių būdų, kaip sustabdyti Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą, V. Putinas perspėjo netaikyti jokio embargo rusiškoms dujoms ir naftai – šio žingsnio ragino imtis Kijevas.

„Tokio žingsnio pasekmės gali būti labai skaudžios – ypač tokios politikos iniciatoriams“, – sakė V. Putinas. Jis taip pat pakartojo, kad Rusija ateityje nori daugiau savo žaliavų parduoti kitiems pasaulio regionams.

Kyjivas atmeta Maskvos kaltinimus dėl atakų Rusijos pasienio rajonuose

Kijevas ketvirtadienį atmetė Maskvos teiginius, kad Ukrainos pajėgos vykdė išpuolius abiejų šalių pasienyje, įskaitant smūgį, per kurį, Rusijos teigimu, buvo sužeisti septyni žmonės.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime savo ruožtu apkaltino Rusiją rengiant „teroro atakas“ savo teritorijoje, kad šalyje sukeltų „antiukrainietišką isteriją“.

„Rusijos pasienyje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai, dėl kurių Rusijos vadovybė kaltina Ukrainos diversines ir žvalgybines grupuotes“, – priduriama pranešime.

Anksčiau Rusija apkaltino Ukrainą, kad ji pasiuntė sraigtasparnius bombarduoti miestelio pietinėje Briansko srityje, pranešusi, kad per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni žmonės.

 

Ukrainos parlamentas Rusijos puolimą paskelbė genocidu

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.

Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Rusija nori ne vien užgrobti mūsų teritoriją arba sutriuškinti kariuomenę. Jos tikslas – sunaikinti mūsų valstybę ir tautą. Rusijos veiksmai Mariupolyje, Bučoje, Borodiankoje ir daugelyje kitų vietų atitinka genocido nusikaltimo apibrėžimą“, – sakoma V. Viatrovyčiaus žinutėje.

Pasak deputato, naujasis nutarimas taps pagrindu Rusijos ir jos kariuomenės veiksmų tarptautiniam įvertinimui.

Per invaziją, pradėtą vasario 24 dieną, Rusijos pajėgų įvykdytus žiaurumus genocidu jau yra pavadinęs JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

V. Putinas: Rusija turi diversifikuoti energijos išteklių eksportą į Aziją

V. Putinas ketvirtadienį paragino diversifikuoti energijos eksportą į Aziją ir apkaltino Europos šalis destabilizuojant rinką savo pastangomis atsisakyti Rusijos energijos išteklių.

„Turime diversifikuoti eksportą“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje energetikos klausimais.

„Turime veikti remdamiesi tuo, kad artimiausioje ateityje energijos tiekimas į Vakarus bus sumažintas“, – pripažino jis, Vakarų šalims dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje paskelbus apie priemones, skirtas uždrausti arba sumažinti rusiškų naftos, dujų ir anglių vartojimą.

Pasak prezidento, Rusija turėtų tęsti pastaraisiais metais pasirinktą kryptį ir „žingsnis po žingsnio keisti mūsų eksporto kryptį į sparčiai augančias Pietų ir Rytų rinkas“.

Jis kritikavo Europos šalis dėl siekio atsisakyti Rusijos energijos išteklių ir pareiškė, kad šios valstybės „nuolat kalba apie tai, kad liausis vartoti Rusijos tiekiamą energiją, taip dar labiau destabilizuodamos rinką ir savo veiksmais didindamos kainas, visų pirma savo piliečiams“.

„Vakarų šalių bandymai išstumti Rusijos tiekėjus, pakeisti mūsų energijos išteklius alternatyviais tiekimais neišvengiamai paveiks viso pasaulio ekonomiką“, – pareiškė V. Putinas.

E. Macronas: Rusijos kaltinimas genocidu gali dar išplėsti karą

E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino.

„Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje.

„Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę. Ar to nori žmonės? Nemanau“, – paaiškino jis.

Pasak jo, tai reikštų tapimą „viena iš kariaujančių šalių“, potencialiai įtraukiant į konfliktą NATO karinio aljanso šalis.

„Visi turi jausti ribas. Tai nepadeda Ukrainai... kai veliamasi į žodines eskalacijas nepadarius visų išvadų“, – pridūrė jis.

E. Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris žadėjo aptarti genocido termino vartojimą su E. Macronu.

Trečiadienį V. Zelenskis nepritarė su E. Macrono atsisakymui vartoti žodį „genocidas“ ir Prancūzijos lyderio pareiškimui, kad ukrainiečiai ir rusai yra „broliškos tautos“.

„Tokie dalykai mums yra labai skaudūs“, – pareiškė V. Zelenskis.

Vėliau ketvirtadienį numatytas dar vienas jų pokalbis, pridūrė E. Macronas.

V. Zelenskis Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ne kartą vadino „genocidu“. Šį terminą  praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje pasiūlė lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas (Rafaelis Lemkinas).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) taip pat yra pavartoję šį terminą rusų veiksmams apibūdinti, tačiau kiti – tokie kaip E. Macronas ar Vokietijos lyderis Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) – jo vengia.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterrresas (Antoniju Guterišas) yra tarp tų, kurie atsisako vartoti žodį „genocidas“ įvykių Ukrainoje kontekste.

„Genocidą tiksliai apibrėžia tarptautinė teisė. O Jungtinėse Tautose mes remiamės atitinkamų teisminių institucijų galutiniu teisiniu apibrėžimu“, – ketvirtadienį sakė jis.

1948 metų  JT Genocido konvencijoje genocidas yra apibrėžiamas kaip veiksmai, atliekami „siekiant visiškai arba iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“.

Šį terminą „politikai turėtų vartoti labai apdairiai ir atsargiai, pageidautina, remdamiesi nepriklausomos faktų nustatymo institucijos [išvadomis]“, – naujienų agentūrai AFP sakė Cecily Rose (Sisili Rouz), tarptautinės viešosios teisės profesorė iš Leideno universiteto Nyderlanduose.

Tuo metu Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį oficialiai pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu.

450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą.

J. Sullivanas: JAV susitelks į pastangų apeiti sankcijas Rusijai užkardymą

JAV susitelks į pastangas nubausti veikėjus, mėginančius apeiti „pagrindines“ sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Vašingtono nacionalinio saugumo patarėjas.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai įtūžo dėl vasario 24-ąją pradėto Maskvos puolimo prieš provakarietišką kaimynę ir paskelbė virtinę griežtų sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos finansų sistemą, aviacijos sektorių ir kitas svarbias ekonomikos sritis, nors Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas savo kurso dėl to iki šiol nepakeitė.

„Mums atrodo, kad jau ėmėmės pagrindinių priemonių, bet ateinančiomis dienomis mūsų dėmesys bus sutelktas į apeidinėjimą“, – per vieną simpoziumą sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Per ateinančią savaitę ar dvi paskelbsime pranešimų, kuriais įvardysime taikinius, besistengiančius skatinti šį [sankcijų] apeidinėjimą tiek Rusijoje, tiek už jos ribų“, – pridūrė jis.

Praeitą mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė atsisakančios rusiškos naftos, dujų ir anglių eksporto.

Tuo metu Europos Sąjungos šalys dar nėra priėjusios vieningos pozicijos dėl energijos išteklių importo iš Rusijos potencialaus uždraudimo.

Kai kurios bloko narės, ypač Vokietija, vengia pritarti siūlymams nebepirkti iš Rusijos bet kokių energijos išteklių, nes tai galėtų pakenkti jų pačių ekonomikoms..

„Žinoma, yra šis energijos klausimas Europoje, ir šis pokalbis tebevyksta“, – sakė J. Sullivanas.

Jis taip pat paminėjo klausimus, susijusius su Rusijos oligarchų turtu, įšaldytu sankcijomis. Patarėjas teigė, kad kalbant apie jachtas ir kitokį turtą, mūsų tikslas jų nebeatiduoti“.

„Kai kurių įgaliojimų jau turime, ir galime išplėtoti tolesnių įgaliojimų – mes tai aktyviai nagrinėjame“, – sakė J. Sullivanas.

Kai kurie JAV Kongreso nariai jau ragino parduoti arba kitaip likviduoti Rusijos aktyvus, areštuotus dėl sankcijų, o už juos gautas lėšas panaudoti Ukrainos atkūrimui po karo.

Kyjivas atmeta Maskvos kaltinimus dėl atakų Rusijos pasienio rajonuose

Kijevas ketvirtadienį atmetė Maskvos teiginius, kad Ukrainos pajėgos vykdė išpuolius abiejų šalių pasienyje, įskaitant smūgį, per kurį, Rusijos teigimu, buvo sužeisti septyni žmonės.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime savo ruožtu apkaltino Rusiją rengiant „teroro atakas“ savo teritorijoje, kad šalyje sukeltų „antiukrainietišką isteriją“.

„Rusijos pasienyje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai, dėl kurių Rusijos vadovybė kaltina Ukrainos diversines ir žvalgybines grupuotes“, – priduriama pranešime.

Anksčiau Rusija apkaltino Ukrainą, kad ji pasiuntė sraigtasparnius bombarduoti miestelio pietinėje Briansko srityje, pranešusi, kad per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni žmonės.

JK įšaldė dar dviejų rusų oligarchų turtą

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė įšaldanti dar dviejų Rusijos oligarchų, kurie yra ilgamečiai futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus verslo partneriai, turtą už maždaug 10 mlrd. svarų sterlingų (12 mlrd. eurų).

Dėl sankcijų „Chelsea“ direktoriui Jevgenijui Tenenbaumui ir Davidui Davidovičiui bendras oligarchų, jų šeimos narių ir su jais susijusių asmenų, atsidūrusių Londono „juodajame“ sąraše dėl vasarį prasidėjusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, padaugėjo iki 106.

Pasak Londono, šis turto įšaldymas – didžiausias JK istorijoje – sumažins pagrindinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo mašinos“ pajamų šaltinius.

„Didiname spaudimą V. Putino karo mašinai ir taikomės į Kremliui artimiausią aplinką“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Sankcijas taikysime tol, kol V. Putinas patirs fiasko Ukrainoje. Šiuo atveju nėra nesvarstytinų priemonių“, – perspėjo ji.

V. Zelenskis griežtai kritikuoja Vokietiją dėl rusiškos naftos pirkimo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai sukritikavo Vokietiją dėl tolesnio rusiškos naftos pirkimo. Vokietija ir Vengrija blokavo embargą, sakė jis interviu stočiai BBC, kuris parodytas ketvirtadienį. „Mes nesuprantame, kaip galima duoti uždirbti pinigus, aplaistytus kitų žmonių krauju. Deja, kai kurios šalys tai daro“, - kalbėjo prezidentas.

Su šiomis šalimis, anot jo, reikia kalbėti, kad jos pakeistų savo poziciją. „Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai jau nėra verslo ir pinigų klausimas. Kad tai išlikimo klausimas“, - pabrėžė V. Zelenskis. Ji gyrė JAV, Didžiąją Britaniją ir kelias kitas Europos šalis už ginklų tiekimą. „Tačiau mums jų vis tiek reikia anksčiau, anksčiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, - tęsė V. Zelenskis.

Pasak prezidento, jam susirūpinimą kelia laukiamas naujas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje. „Tačiau ten sukoncentruoti mūsų stipriausi daliniai“, - patikino jis. V. Zelenskis neatmetė, kad šie bus visiškai sunaikinti. „Jie gali mus nužudyti, tačiau mirs ir jie“, - pabrėžė jis.

V. Zelenskis teigė vis tiek iki šiol nesuprantąs, kodėl rusai užpuolė jo šalį. „Aš negaliu suprati, už ką? Aš negaliu suprasti, kodėl jie atėjo“, - kalbėjo Ukrainos vadovas.

V. Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją sunkiais karo nusikaltimais. Žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Bordiankoje dar labiau apribojo taikos derybų su Rusija galimybę. Lankydamasis Bučoje, jis „išgyvenęs visą spektrą emocijų“, tačiau dieną užbaigęs „vien jausdamas neapykantą rusų kariams“.

Rusijos gynybos ministerija: Moskva“ nuskendo

Rusijos raketinis kreiseris „Moskva“ vis dėlto nuskendo. Tai pripažino Rusijos gynybos ministerija, praneša life.ru.

„Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad traukiant kreiserį „Moskva“ į paskyrimo uostą, dėl korpuso pažeidimų, atsiradusių per gaisrą, kuris kilo detonavus amunicijai, laivas prarado stabilumą. Esant audringai jūrai ir didelėms bangoms laivas nuskendo“, - life.ru cituoja Rusijos gynybos ministerijos pranešimą.

Anksčiau Ukraina yra paskelbusi, kad į laivą „Moskva“ pataikė dvi ukrainiečių raketos.

Penkiasdešimtoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

GALERIJA

  • Karas: Ukraina Rusijos puolimą paskelbė genocidu, brangus laivas „Moskva“ – nuskendo
  •  Volodymyras Zelenskis
Gairės: Volodymyras Zelenskis, karas, karas Ukrainoje, rusai, Emmanuelis Macronas
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS