Ugnis į civilių lėktuvą
Azerbaidžano oro linijų AZAL lėktuvo „Embraer 190AR“ gruodžio 25-osios skrydis iš Baku į Grozną neturėjo būti kuo nors išskirtinis, tačiau tapo istorinis. Tądien ne tik nutrūko 38 iš 67 juo skridusių žmonių gyvybės, bet ir ėmė vertis dramatiška takoskyra Rusijos ir Azerbaidžano santykiuose.
Kad civilinį lainerį pašovė Rusijos priešlėktuvinės gynybos paleista raketa, tapo akivaizdu tuoj po tragedijos. Vietos tinklaraštininko užfiksuotos paskutinės lėktuvo skrydžio akimirkos, lėktuvo fiuzeliažo pažeidimai, gyvų likusių juo skridusių žmonių pasakojimai leido sudėlioti katastrofos kroniką. Buvo likęs tik vienintelis nežinomasis – kodėl Rusijos kariškiai atakavo draugiškos šalies civilį lėktuvą? Šiomis dienomis paviešinti dokumentai atskleidžia sunkiai paneigiamą faktą: būta ne klaidos, bet tyčinio veiksmo.
Azerbaidžano žiniasklaida paskelbė Rusijos priešlėktuvinės gynybos kapitono Dmitrijaus Paladičuko pasiaiškinimą, kuriame jis detaliai aprašė gruodžio 25 d. įvykius: 8.13 val. gavęs nedviprasmišką įsakymą „taikinį sunaikinti“. Objekto parametrai – greitis 432 km/val. ir aukštis 8 km – aiškiai rodė, kad Grozno kryptimi skrieja ne dronas, bet keleivinis lėktuvas.
„8 val. 13 min. 30 sek. daviau komandą operatoriui. 8 val. 13 min. 33 sek. raketa atsiplėšė nuo kreipiančiosios. 8 val. 13 min. 47 sek. sistema pranešė, kad taikinys paleistas. 8 val. 13 min. 48 sek. daviau komandą kartotiniam apšaudymui“, – portalo minval.az paskelbtame ranka rašytame laiške pasakoja D. Paladičukas.
Pagal preliminarią katastrofos tyrimo komisijos ataskaitą, pirmasis smūgis buvo užfiksuotas 8 val. 13 min. 31 sek., antrasis – praėjus 25 sek.
Azerbaidžano leidinys pateikė garso įrašo fragmentą, kuriame aprašytą situaciją atpasakoja ir vyriški balsai.
Portalui „The Insider“ pavyko patvirtinti dokumento autentiškumą, tačiau kariškis komentuoti atsisakė.
Kad Baku turima neginčijamų įrodymų, jog rusiška raketa numušė keleivinį lainerį, leido spėti ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo, kurio lėktuvas taip pat gruodžio 25-ąją buvo Rusijos erdvėje, kategoriškas pareiškimas. Tuoj po nelaimės jis apkaltino Rusijos atstovus ir pareikalavo iš Maskvos pripažinti kaltę ir atlyginti patirtą žalą. Vladimiras Putinas tik po trijų dienų atsiprašė dėl tragiško incidento, vengdamas tiesiogiai pripažinti atsakomybę. Buvo akivaizdu: Maskvos atsiprašymas formalus, todėl Baku jis nebuvo priimtinas.
Gruodžio tragedija tapo pirmąja sniego gniūžte, šiandien virtusia nesantaikos kamuoliu.
Smūgis šnipų irštvai
Tuoj po katastrofos Baku paskelbė griežtinantis migracijos taisykles – rusai, į Azerbaidžaną persikėlę tiek bėgdami nuo mobilizacijos, tiek turizmo tikslais, sužinojo nuo šių metų pradžios galės likti šioje šalyje ne daugiau kaip 90 dienų per metus – prarasta galimybė išbuvus 90 dienų trumpam išvykti iš šalies, vėl sugrįžti ir skaičiuoti naują legalų laikotarpį.
Įkandin šio eiliniams rusams, o ne politinei valdžiai skausmingo sprendimo vienas po kito sekė vis drąsesni Azerbaidžano žingsniai.
Vasarį Azerbaidžanas pranešė Rusijai uždraudžiantis Rusijos organizacijos, formaliai skatinančios kultūros mainus, neoficialiai laikomos šnipų irštva, „Rossotrudničestvo“ veiklą. Oficialus pagrindas – registracijos trūkumas, o apie neoficialų be užuolankų leido suprasti valdžiai artima žiniasklaida: sprendimo išvakarėse televizija Baku.tv parodė reportažą, kuriame šios Rusijos institucijos darbuotojai buvo apkaltinti nedraugiška veikla ir šnipinėjimu.
„Rossotrudničestvo“ vadovas Jevgenijus Primakovas tąkart tvirtino, kad centras užsiima išimtinai švietimo, kultūros ir mokslo veikla, o registracijos klausimą visus tuos metus bandė spręsti su Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, bet kreipimaisi likdavo be atsakymo.
Tuo pačiu metu šalis pradėjo energingą propagandos kampaniją. Valstybinis televizijos kanalas AZTV priminė Rusijos (tuomet – SSRS) kaltę dėl 1990 m. demonstrantų šaudymo Baku ir 1992 m. Chodžaly žudynių Karabache. Rusijos taikdarių misija Karabache 2020–2024 m. buvo pavadinta išdavikų misija.
Be to, prabilta apie Rusijoje gyvenančių azerbaidžaniečių – 2021 m. duomenimis, jų yra apie 0,5 mln., neoficialiais vertinimais – apie 2 mln., – įtaką tenykščiam verslui. Simboliška, kad „Forbes“ sudaromame Rusijos milijardierių sąraše pirmoje vietoje – azerbaidžanietis Vagitas Alekperovas, buvęs naftos kompanijos „Lukoil“ vadovas.
Trečiasis žaidėjas
Naują įtampos etapą abiejų šalių santykiai pasiekė gegužę, kai I. Alijevas vožtelėjo V. Putinui diplomatinį antausį: atsisakė dalyvauti šiam labai svarbiose jubiliejinėse gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje.
Vietoj to Baku žvilgsnį nukreipė Rusijos priešų link. Gegužę Azerbaidžaną aplankė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Šis simbolinis gestas parodė aiškią pozicijos kaitą: nors 2022 m. vasario 22 d., likus dviem dienoms iki plataus masto invazijos į Ukrainą, V. Putinas ir I. Alijevas pasirašė sąjunginės sąveikos deklaraciją, skatinančią bendradarbiavimą visose srityse nuo humanitarinių ir ekonominių ryšių iki koordinavimo saugumo klausimais, nors realiomis sąjungininkėmis šalys taip ir netapo.
Azerbaidžanas užėmė aiškią poziciją Ukrainos atžvilgiu: vadina Rusijos okupuotas teritorijas okupuotomis ir teikia Kyjivui humanitarinę pagalbą. Iki 2024 m. pabaigos ši parama siekė apie 40 mln. dolerių. 2024 m. pabaigoje I. Alijevas pasirašė dekretą dėl dar 1 mln. dolerių humanitarinės pagalbos.
Nesantaika tarp Maskvos ir Baku sumaniai pasinaudojo Kyjivas. Ukrainos prezidentas asmeniniu skambučiu I. Alijevui išreiškė užuojautą ir palaikymo žodžius „situacijoje, kai Rusija terorizuoja Azerbaidžano piliečius ir grasina Azerbaidžano Respublikai“. Skambutis neliko nepastebėtas Maskvoje.
Naujas eskalacijos etapas
Praėjus pusei metų nuo pirmosios tragedijos, abiejų šalių santykius vėl aptaškė kraujas. Birželio 27 d. Jekaterinburge, ketvirtame pagal dydį Rusijos mieste, įvyko operacija, tapusi tikruoju dviejų šalių santykių sprogimo tašku. Rusijos tyrimo komitetas, vidaus reikalų ministerija ir „Rosgvardija“ surengė reidus prieš azerbaidžaniečių kilmės asmenis. Oficiali dingstis – 2001–2011 m. įvykdytų nusikaltimų tyrimas.
Operacijos metu sulaikyta per 50 žmonių, du jų – pusamžiai broliai Ziyadinas ir Husejinas Safarovai, mirė. Azerbaidžane atliktas skrodimas paneigė akiplėšišką Rusijos tyrimo komiteto versiją, esą vienas brolių mirė nuo širdies nepakankamumo. Daugybė kraujoruvų, lūžių liudijo, kad Safarovai tapo žiauraus susidorojimo aukomis.
Azerbaidžano generalinės prokuratūros atstovė Samira Nadžafzadė apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę, Rusijos diplomatams buvo perduota griežta protesto nota, šalies parlamentarai atsisakė dalyvauti bendrame posėdyje su Rusijos kolegomis, o Azerbaidžano kultūros ministerija atšaukė visus šiemet turėjusius vykti kultūros renginius su Rusijos dalyvavimu, vadindama sprendimą atsaku į „tyčinius nužudymus ir smurto aktus pagal etninio priklausomybę požymį“. Azerbaidžano žiniasklaida pratrūko seniai sukaupta kritika dėl Rusijos demonstruojamų imperinių ambicijų buvusių SSRS tautų atžvilgiu.
Gruodžio tragedija tapo pirmąja sniego gniūžte, šiandien virtusia nesantaikos kamuoliu.
Birželio 30 d. Baku policija surengė reidą „Sputnik Azerbaidžan“ – propagandinę funkciją atliekančios, oficialiai uždarytos, tačiau faktiškai toliau veikusios Rusijos valstybinės žiniasklaidos agentūros, – biure. Reido metu buvo sulaikyti septyni darbuotojai, įskaitant direktorių Igorį Kartavychą ir vyriausiąjį redaktorių Jevgenijų Belousovą. Vietiniai žiniasklaidos šaltiniai juos vadino su priedanga dirbusiais FSB agentais, oficialiai jiems pateikti kaltinimai pinigų plovimu ir neteisėta verslo veikla.
Smūgis už smūgį
Liepa prasidėjo audringai. Azerbaidžano vidaus reikalų ministerija paskelbė sulaikiusi aštuonis Rusijos piliečius, kaltinamus dalyvavumu organizuotose nusikalstamose grupuotėse, narkotikų tranzitu iš Irano ir kibernetiniais nusikaltimais.
Tarp sulaikytųjų – savo srityje žinomi IT specialistai, kurie, 2022 m. Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, persikėlė į Azerbaidžaną.
Rusijoje pasipiktinimą sukėlė vaizdo įrašai, kuriuose matyti sulaikytieji, vedami nuleistomis galvomis, ir sodrios mėlynės jų veiduose.
Tuo pačiu metu Jekaterinburge įvyko atsakomoji akcija. Rusijos specialiosios pajėgos sulaikė „Azerbaidžan-Ural“ organizacijos vadovą Šachiną Šichlinskį. Socialiniuose tinkluose paskelbta vaizdo medžiagoje matyti rusų pareigūnai, daužantys jo „Mercedes-Benz“ automobilio langus, išverčiantys pusamžį solidaus stoto vyrą ant asfalto veidu žemyn.
Vėliau Š. Šichlinskis buvo paleistas kaip liudytojas Safarovų brolių byloje. Portalo „Report“ teigimu, jis paleistas įsikišus asmeniškai I. Alijevui.
Tuo pačiu metu Voronežo mieste buvo sulaikytas Jusifas Chalilovas, laikomas pagrindine azerbaidžaniečių diasporos Rusijoje figūra.
Mokyklos, vilos ir svogūnai
Propagandinis karas įgavo ir simbolinį pobūdį. Socialiniuose tinkluose dalijamasi žiniomis apie Azerbaidžano rusakalbių gaunamas žinutes, kad per trejus metus šalyje bus uždaryta daugiau nei 300 mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba. Daugiau kaip 150 tūkst. vaikų turi trejus metus prisitaikyti prie naujosios tvarkos.
Rusijos žiniasklaida paskelbė, esą I. Alijevo sūnus Heidaras skolingas Rusijos mokesčių inspekcijai 946 tūkst. rublių, kurių nesumokėjo už savo 35 mln. dolerių vertės namą Barvichoje.
Azerbaidžano maisto saugą kontroliuojantys organai pasekė kolegų iš Rusijos pavyzdžiu – paskelbė apie patogenus, esą aptiktus iš Rusijos įvežamuose svogūnų žieduose.
Liepos 2 d. į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Azerbaidžano ambasadoriui pareikštas protestas dėl „Baku nedraugiškų veiksmų ir tyčinių Azerbaidžano pusės žingsnių, skirtų dvišaliams santykiams griauti“.
Mažėja Maskvos svarba
Santykiai tarp Maskvos ir Baku aštrėja svarbių geopolitinių transformacijų fone. Kai 2023 m. rudenį per žaibišką karinę operaciją Baku susigrąžino Kalnų Karabacho regioną, buvusios priešiškos valstybės Armėnija ir Azerbaidžanas ėmė rodyti abipusio palankumo ženklus, susitarė dėl taikos sutarties projekto. Rusija, formaliai turėjusi apginti Armėniją per 2023 m. rugsėjo operaciją, atsidūrė nuošalėje.
Politikos analitikas Iharas Tiškevičius situaciją vadina esmine Maskvos santykių su buvusiomis sąjunginėmis respublikomis sistemos transformacija. Dėl karo Ukrainoje Rusijai nusilpus tiek karine, tiek politine prasme, pastarosiose stiprėja požiūris, kad dialogas su Maskva gali vykti tik lygių teisių pagrindu.
Azerbaidžano pozicijas sustiprino ir išaugusi jo svarba Rusijos ekonominei veiklai. Azerbaidžano valstybės statistikos komiteto duomenimis, pernai prekybos apyvarta tarp šalių siekė 4,8 mlrd. dolerių. Rusija Azerbaidžanui – trečias prekybos partneris po Turkijos ir Italijos.
Per Azerbaidžą driekiasi ne tik dujotiekiai, bet ir transporto koridoriaus „Šiaurė–Pietūs“ šaka, kurios svarba, paralyžiavus prekybai su Vakarais, Maskvai dar padidėjo: ji suteikia Rusijai prieigą prie Azijos rinkų.
Azerbaidžanas jaučiasi nugalėtojas: šalis normalizuoja santykius su Vakarais, Europa, JAV.
Kalnų Karabacho klausimą Baku pavyko išspręsti tik dėl Turkijos karinės pagalbos. Abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra pasiekęs išskirtinio pasitikėjimo lygį.
„Azerbaidžanas, kaip regioninis veikėjas, pradeda vaidinti integracinį vaidmenį tarp Vidurio Azijos, Turkijos, suvienydamas šią erdvę į bendrą komunikacinį, o perspektyvoje – karinę, jei ne sąjungą, tai tam tikrą valstybių susivienijimą“, – komentuoja I. Tiškevičius. Ekonomikoje Azerbaidžanas vis glaudžiau bendradarbiauja su Europos šalimis, kurioms šiandien tiekia apie 10 proc. dujų, kartu pasėdamas įtarimą, kad reeksportuoja rusišką žaliavą.
Naujausi komentarai