KINIJOS TIKSLAS – TAPTI PASAULIO EKONOMIKOS IR KARINE LYDERE: PRISIDEDA IR EUROPOS MOKSLININKAI?

Vienas pagrindinių Kinijos lyderio Xi Jinpingo tikslų – iki 2049 m. šalį paversti pasaulio ekonomikos ir karine lydere. Šiam reikalui negailima milijardų, kuriamos talentų programos, modernizuojamos ginkluotosios pajėgos ir naudojamasi Europos naivumu.

Tūkstančiai karinių projektų

2021 m. lapkritį penki mokslininkai paskelbė publikaciją apie tyrimą, kurio esmė – judančių žmonių grupių stebėjimas. Absoliuti dauguma tyrėjų – keturi – kinai. Vienas – Kinijos nacionalinio gynybos technologijų universiteto (National University of Defense Technology, NUDT) profesorius. Vienintelis kitatautis Darmštato universiteto profesorius.

Miuncheno technikos universiteto profesorius jau daugelį metų atlieka tyrimus kartu su mokslininku iš Kinijos, artimai susijusiu su tenykštėmis karinėmis pajėgomis. Tyrimų objektas – raketų varomoji jėga.

Tūkstančius tokių europiečių ir Kinijos bendradarbiavimo pavyzdžių atsekė Nyderlandų platformos „Follow the Money“ projektas, remiamas Vokietijos tyrimų centro „Correctiv“. Jo metu septynių Europos šalių – Nyderlandų, Šveicarijos, Vokietijos, Ispanijos, Belgijos, Danijos ir Italijos – žurnalistai tyrinėjo Europos ir Kinijos akademinius ryšius.

Žurnalistai išsiaiškino, kad nuo 2000-ųjų europiečiai kartu su Kinijos aukštųjų mokyklų atstovais vykdė beveik 350 tūkst. mokslinių tyrimų. Apie 3 tūkst. iš jų buvo atliekama bendradarbiaujant su Kinijos karinių universitetų mokslininkais. Be kita ko, kartu analizuotos bepiločių skraidyklių ir žvalgybos technologijos, radarų tobulinimo galimybės, atlikti laivybos ir skrydžių į kosmosą tyrimai.

Saugumas seniai įspėjo

Europos žvalgybos tarnybos, ekspertai ir analitiniai centrai jau daugelį metų įspėja apie akademinį bendradarbiavimą su Kinija. 2010-ųjų metinėje ataskaitoje Nyderlandų žvalgybos tarnyba nurodė, kad Kinijos žvalgybos tarnyba domisi Nyderlandų aukštosiomis technologijomis ir akademinėmis žiniomis.

Šveicarijoje žvalgybos tarnyba dar 2016 m. paragino verslo atstovus būti atsargius dėl pramoninio šnipinėjimo, o mokslo bendruomenę įspėjo dėl Kinijos šnipinėjimo pavojų.

Belgijos valstybės saugumas prieš trejus metus atvirai įspėjo apie NUDT. Tuo metu šalies universitetuose būta maždaug dešimties NUDT studentų. „Šie studentai ir mokslininkai parsiveža universitetuose įgytas žinias namo ir pateikia jas savo šalies kariuomenei“, – teigiama 2019 m. raporte.

„JAV Teisingumo departamento Nacionalinio saugumo skyriaus generalinio prokuroro padėjėjo Johno C. Demerso 2018 m. gruodį Senato teismų komitetui pateikti skaičiai byloja, kad Kinijos agentūros dalyvavo daugiau nei 90 proc. visų ekonominio šnipinėjimo bylų, kurias 2011–2018 m. tyrė jo biuras“, – skelbia Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnyba. – Net ir daug platesnio intelektinės nuosavybės vagysčių skaičiaus atveju, kai valstybė tiesiogiai nedalyvavo, dviem atvejais iš trijų pavyko nustatyti ryšį su Kinija.

Institucijos teigimu, Vokietijos mokslininkai, universitetai ir mokslinių tyrimų institucijos vis dar nežino apie tokius pavojus arba sąmoningai ignoruoja šią problemą.

Žinios už pinigus ir garbę

Anot Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnybos, kviestiniams Kinijos mokslininkams, atvykstantiems į užsienio universitetus ar mokslinių tyrimų institucijas, specialiai pavedamos tam tikrų faktų rinkimo užduotys.

Tokios programos kaip „Tūkstančio talentų planas“ (TTP) užtikrina, kad kitų šalių mokslininkai dalytųsi su Kinija savo žiniomis ir taip padėtų jai pakilti iki globalaus galių elito, teigia tarnyba.

Nuo 2008 m. pagal TTP Kinijos vyriausybė tikslingai skatino užsienyje gimusius kinų kilmės mokslininkus perkelti savo mokslinį darbą į Kiniją (ir taip iš tikrųjų perduoti savo rezultatus valstybei).

„Ieškomi ekspertai sulaukė ne tik didelio mokslinių tyrimų finansavimo ir garbės, bet ir atlyginimų, kurie kartais tris ar keturis kartus viršijo įprastą rinkos lygį. Po vis dažnesnių tarptautinių kaltinimų, kad programa skirta tik praktinei patirčiai neteisėtai perimti, 2018 m. Kinija nustojo viešai reklamuoti programą. Nepaisant to, ši programa, kaip ir daugelis panašių programų, vykdoma ir šiandien“, – aiškinama Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnybos ataskaitoje.

Kinijos siekis sutelkti visas priemones ir būdus įsigyjant žinias, leidžiančias didinti galią, ypač ryškus civilinės ir karinės sintezės koncepcijoje, kuri pirmą kartą buvo suformuluota 2015 m., o 2017 m. oficialiai tapo nacionaline strategija, įkūrus Centrinę integruotos karinės ir civilinės plėtros komisiją.

„Nuo tada Xi Jinpingas aiškina, kad Kinijos svajonė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei kartu bus stiprinamas ir atitinkamas kietasis, t. y. karinis, Kinijos interesų apsaugos komponentas. Tam šaliai reikia moderniausių technologijų, nesvarbu, iš kur jos atkeliautų“, – rašo Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnyba.

Temos susijusios su karyba

Kuo ypatingas tas NUDT, kuriam tiek dėmesio skiria net užsienio saugumo tarnybos? Skirtingai nei kiti civiliai ir pusiau kariniai Kinijos universitetai, NUDT yra tiesiogiai pavaldus Kinijos centrinei karinei komisijai, taigi ir Xi Jinpingui. Jame daugiausia atliekami IT taikymo, ryšių technologijų ir kosmoso srities moksliniai tyrimai. Du trečdaliai minėto projekto žurnalistų analizuotų mokslinių tyrimų buvo vykdomi europiečiams bendradarbiaujant būtent su šiuo universitetu.

Siekiamybė: Xi Jinpingas atkakliai siekia, kad 100-ąsias įkūrimo metines Kinijos Liaudies Demokratinė Respublika pasitiktų būdama išskirtinės galios / „Reuters“ nuotr.

Apie šių bendrų darbų pobūdį išraiškingai byloja kad ir 2021 m. penkių NUDT Kosmoso instituto mokslininkų kartu su Nyderlanduose esančio Delfto technologijos universiteto mokslininku publikuotas tyrimas apie raketų variklius. Šį darbą analizavęs olandų saugumo ekspertas Danny Pronkas neabejoja tokios ir panašių programų tikslais: NUDT nedalyvauja civiliniuose kosmoso tyrimuose.

Kitas pavyzdys – iš Jungtinės Karalystės. „Šiuolaikiniame elektroniniame kare signalai perduodami radarais“, – taip skamba pirmasis Londono Imperatoriškojo koledžo doktorantės kartu su keturiais kolegomis iš NUDT atlikto tyrimo santraukos sakinys.  Beje, dabar ji pati dėsto NUDT.

Britų universitetai apskritai pirmauja bendradarbiaudami su Kinijos kariniais universitetais. Iš 2 210 bendrų užsienio ir NUDT projektų beveik pusė buvo vykdoma su mokslininkais iš Jungtinės Karalystės. Žemiau sąraše yra Vokietija, Nyderlandai ir Švedija.

Europos mokslininkai taip pat bendradarbiauja su Liaudies išlaisvinimo armijos informacijos inžinerijos universitetu ir Kinijos inžinerinės fizikos akademija (CAEP). Ji, beje, vienintelė Kinijoje užsiima branduolinių kovinių galvučių moksliniais tyrimais.

NUDT ir CAEP yra įtraukti į JAV sankcijų sąrašą. Vadinasi, jiems taikomos griežtos sąlygos, susijusios su amerikiečių mokslininkų bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje. CAEP šiame sąraše nuo 1997 m. birželio, nes dalyvauja atliekant branduolinių ginklų tyrimus,  bandymus ir kuriant naujus.

Nuo 2015 m. amerikiečiai taiko sankcijas NUDT, nes universitete kuriami branduoliniams bandymams skirti superkompiuteriai. Tačiau nei ES, nei Šveicarijoje tokių sankcijų netaikoma.

Taktika: ­NUDT,­ kuris ­laikomas ­pagrindine ­Kinijos ­karinės ­galios­ didinimo ­laboratorija,­ aktyviai­ bendradarbiauja ­su­ Europos­ aukštosiomis­ mokyklomis / „Wikipedia“ nuotr.

Abipusis interesas

Nors Kinijos karo mokslininkų bendradarbiavimas su Europos universitetais nėra naujas reiškinys, nuo 2013 m. jų skaičius smarkiai išaugo. Žinant, kad 2012 m. pabaigoje į valdžią atėjus Xi Jinpingui apskritai suintensyvėjo Pekino santykiai su Europa, tai apskritai neturėtų stebinti.

Kinijos doktorantai dažnai atvyksta su valstybės stipendija, todėl yra pigūs mokslinių tyrimų darbuotojai.

Xi Jinpingas tikisi iki 2049 m., kai bus minima Kinijos Liaudies Respublikos 100 metų sukaktis, paversti Kiniją technologine, ekonomine ir karine pasaulio galybe. Tačiau interesų turi ir senojo pasaulio atstovai. Europa siekia užmegzti artimus ryšius su Kinijos mokslininkais, nes kai kuriose srityse (pvz., nanotechnologijų) jie lyderiauja. Be to, daugelyje Europos šalių mažinant mokslinių tyrimų finansavimą, Pekinas yra užsibrėžęs 2021–2025 m. kasmet padidinti biudžetą 7 proc. Pagrindinių mokslinių tyrimų srityje jis turėtų didėti daugiau kaip 10 proc. per metus.

Šie pinigai, nors netiesiogiai, bet pasiekia ir Europą: Kinijos doktorantai dažnai atvyksta su valstybės stipendija, todėl yra pigūs mokslinių tyrimų darbuotojai. Patrauklios ir tiesioginės lėšos iš Kinijos. Pvz., 2018 m. NUDT ir Delfto technologijos universiteto mokslininkų grupė gavo pinigų iš trijų skirtingų Kinijos fondų povandeninės žvalgybos tyrimams.

Naudojasi laisve ir naivumu

Anot knygą apie Kinijos ir laisvojo pasaulio mokslinius ryšius parašiusios Didi Kirsten Tatlow, Kinija sąmoningai naudojasi Vakarų mokslinių tyrimų laisve ir atvirumu.

Jos teigimu, Europos šalys padėjo Kinijai technologiškai tobulinti savo kariuomenę. D. K. Tatlow išstudijavo partijos gaires ir Kinijos šaltinius ir priėjo prie išvados, kad Kinija mano, jog atvirose visuomenėse, tokiose kaip Vokietija, gali veikti labai laisvai. Iš tiesų taip gali būti, nes tokio elgesio nesustabdome“, – sako ji.

„Kinijos kariuomenė žino fundamentinių tyrimų svarbą ir suprato, kad šiuos rezultatus galima lengvai pritaikyti kariuomenei“, – įsitikinęs Alexas Joske. Australijos strateginės politikos instituto užsakymu jis tyrė mokslinį bendradarbiavimą su Kinijos mokslinių tyrimų institucijomis, susijusiomis su Kinijos liaudies išlaisvinimo armija. Jo sukurta internetine priemone „China Defence Universities Tracker“ dabar naudojasi kai kurie pasaulio universitetai.