Po tris valandas trukusių diskusijų abu lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažadėjo „nepajudinamą“ paramą Ukrainai, pavadindami ją būtina siekiant „teisingo ir ilgalaikio“ karo sprendimo.

Prieš susitikimą Eliziejaus rūmai pareiškė, kad tarp E. Macrono ir G. Meloni yra klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti, ypač dėl paramos Ukrainai.

Pareiškime taip pat buvo pabrėžta, kad reikia įgyvendinti „ambicingo masto pokyčius“ Europos gynybos srityje, ir priduriama, jog abu lyderiai taip pat aptarė tokias temas, kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Europos bendradarbiavimas migracijos politikos klausimu.

Chigi rūmuose – Italijos vyriausybės būstinėje – surengtas susitikimas buvo laikomas Paryžiaus ir Romos diplomatiniu perkrovimu, nors abi pusės akcentavo, kad niekada nebuvo šaltuko.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Fratelli d‘Italia“ lyderė praėjusią savaitę tvirtino, kad jie turi daug sąlyčio taškų, tačiau kartu ir skirtumų. Ji pažymėjo, kad svarbu kalbėtis, net jei kyla nesutarimų.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad Italija yra svarbi partnerė, ir pridūrė, jog G. Meloni jokiu būdu nebus atstumta.

Abiejų pusių santykiai pastaruoju metu atrodė įtempti. E. Macrono kelionė į Kyjivą kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu sukėlė susierzinimą Romoje, nes į ją nebuvo įtraukta G. Meloni.

Net ir E. Macrono inicijuotos „norinčiųjų koalicijos“, kuri yra skirta paremti Ukrainą nutraukus ugnį, klausimu pozicijos išsiskiria: Italija griežtai prieštarauja galimybei siųsti karius.

Abiejų lyderių strategijos skiriasi ir dėl pozicijų JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu: Roma yra susitelkusi į artumą ir tarpinininkavimą, o Paryžius akcentuoja Europos nepriklausomybę.

Kitas dvišalis Italijos ir Prancūzijos susitikimas numatytas Prancūzijoje 2026 m. pradžioje.