NATO šalių ambasadoriai antradienį susitiks svarstyti Ankaros prašymo surengti konsultacijas dėl paaštrėjusio smurto tarp Turkijos, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) ir kurdų separatistų, sekmadienį pranešė karinis aljansas.

„Turkija paprašė susitikimo, atsižvelgdama į sudėtingą padėtį po atgrasių teroristų atakų pastarosiomis dienomis, taip pat informuos sąjungininkus apie priemones, kurių ji imasi“, – sakoma NATO pranešime.

„NATO sąjungininkai atidžiai stebi padėtį ir solidarizuojasi su Turkija“, – pridūrė Aljansas apie susitikimą, kuriame dalyvaus visų jo 28 šalių ambasadoriai.

Ankara pasinaudojo NATO sutarties 4-uoju straipsniu, leidžiančiu bet kuriai Aljanso narei prašyti visų 28 bloko šalių konsultacijų, „jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Nuo Aljanso įkūrimo 1949 metais šis straipsnis buvo pritaikytas kelis kartus. Turkija tai padarė 2003 ir 2012 metais, o Lenkija – praeitais metais, padidėjus įtampai su Rusija dėl konflikto Ukrainoje.

Vokietija, Nyderlandai ir JAV 2013 metų pradžios pasiuntė į Turkiją po dvi priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ baterijas ir jas aptarnaujančius karius, kai Ankara paprašė NATO padėti sustiprinti jos sienų apsaugą dėl pilietinio karo Sirijoje.

NATO 4-asis straipsnis numato mažesnio masto priemones negu 5-asis, kuris sako, kad „vienos ar kelių (Aljanso šalių) ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu“.

Turkija pradėjo „antiteroristines“ operacijas kitapus savo sienų, atakuodama IS ir Kurdistano darbininkų partijos (PKK) taikinius Sirijoje bei Irake po virtinės šalyje surengtų smurto išpuolių. Turkijos pajėgos surengė kaimynių šalių teritorijose aviacijos ir artilerijos smūgių.

Per šią kampaniją smogus ne vien IS taikiniams Sirijoje, bet ir PKK sukilėliams kaimyniniame šiaurės Irake, kurie patys įnirtingai kaunasi su džihadistais, iškilo pavojus žlugti paliauboms su kurdų kovotojais, kurių buvo laikomasi nuo 2013 metų.

Turkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalis informuos savo sąjungininkus apie aviacijos smūgius surengtus po to, kai „Islamo valstybė“ įvykdė mirtininko sprogdintojo išpuolį viename Turkijos mieste netoli sienos su Sirija, nusinešusį 32 žmonių gyvybes, taip pat surengė ataką prieš turkų pajėgas, per kurią žuvo vienas karys.

NATO kaip institucija nedalyvauja operacijose prieš „Islamo valstybę“, bet jas vykdo kai kurios bloko šalys. Kita vertus, Aljansas yra įpareigotas padėti užtikrinti Turkijos gynybą.

Turkija tuo pačiu metu bombardavo „Islamo valstybės“ kovotojų pozicijas Sirijoje netoli savo sienos, taip pat kurdų sukilėlius šiaurės Irake. Be to, praeitą savaitgalį šalyje buvo vykdomi didelio masto policijos reidai prieš įtariamus IS ir kurdų kovotojus bei kitas uždraustas organizacijas, per kuriuos buvo suimti šimtai žmonių.

Įtampa tarp Turkijos ir kurdų padidėjo po IS mirtininko sprogdintojo atakos – kurdų organizacijos kaltino vyriausybę nesiėmus pakankamų pastangų, kad būtų užkirstas kelias „Islamo valstybės“ operacijoms. Trečiadienį PKK prisiėmė atsakomybę dėl dviejų policininkų nužudymo Šanliurfos mieste, kuriame kurdai sudaro gyventojų daugumą.

PKK pareiškė, kad Turkijos aviacijos smūgiai tikriausiai žymi 2013 metais paskelbtų paliaubų pabaigą.

Šis judėjimas nuo 1982 metų kovojo dėl kurdiško Turkijos regiono autonomijos, o tas rusenantis konfliktas nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių. Kurdai, vartojantys savitą kalbą, kuri negimininga tiurkų kalboms, gyvena regione, apimančiame dalį dabartinės Turkijos, Irako, Sirijos, Irano ir Armėnijos.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) išreiškė palaikymą Turkijos pastangoms kovoti su terorizmu, įskaitant operacijas prieš „Islamo valstybę“.

Tačiau kalbėdamasi telefonu su užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ji taip pat ragino Ankarą tęsti taikos procesą su kurdais.

Vokietijos vyriausybė nurodė, kad kanclerė Angela Merkel sekmadienį kalbėjosi telefonu su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu (Achmetu Davutohlu) ir pareiškė jam „Vokietijos solidarumą bei palaikymą kovai su terorizmu“

Kanclerė taip pat „ragino neapleisti taikos proceso su kurdais ir jį tęsti, kad ir kaip tai būtų sudėtinga“, sakoma vyriausybės pranešime.

A.Davutoglu biuro pranešime sakoma, kad vyriausybės vadovas savo ruožtu sakė A.Merkel, jog Turkija imsis visų priemonių, būtinų kovai su terorizmu, ir tęs reidus kitapus sienos, kol tai atrodys būtina, bet taip pat „toliau sieks (konflikto su kurdais) sprendinio ir demokratizacijos“.

Šeštadienio vakarą Baltieji rūmai pareiškė, kad Turkija turi teisę gintis nuo kurdų sukilėlių atakų. Baltųjų rūmų atstovas Alistairis Baskey (Alisteris Baskis) griežtai pasmerkė naujausias PKK, kurią JAV laiko teroristine organizacija, atakas, ir sakė, kad kurdų judėjimas turėtų išsižadėti terorizmo bei atnaujinti derybas su Turkijos vyriausybe.

A.Baskey pridūrė, kad abi pusės turėtų susilaikyti nuo smurto ir stengtis mažinti įtampą.