Galutinis išsiskyrimas
Apie E. Musko ir D. Trumpo bromansą „Kauno diena“ jau ne kartą rašė. Milijardierius buvo ne tik didžiausias D. Trumpo 2024 m. prezidento rinkimų kampanijos rėmėjas, bet ir technologijų elito pasaulėžiūros dešinėjimo simbolis.
Anksčiau demokratus rėmęs, „Teslą“ kaip kovos su klimato kaita įkūręs vizionierius staiga tapo MAGA judėjimo veidu. „Axios“ duomenimis, 2023 ir 2024 m. respublikonų partijai ir atskiriems kandidatams E. Muskas iš viso paaukojo 291,5 mln. dolerių. D. Trumpas atsilygino – po pergalės rinkimuose paskyrė E. Muską vadovauti naujai įkurtam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE).
Tačiau, kaip suskaičiavo amerikiečių spauda, šis pabrėžtinai artimos verslininko ir politiko partnerystės etapas truko vos 130 dienų. Gegužę Ovaliajame kabinete D. Trumpas pasakė žodžius, kurie dabar skamba kaip pranašystė: „Elonai, mes visi norime tau padėkoti už pagalbą. Tu gali likti tiek, kiek nori, bet kada nors norėsi grįžti namo prie savo automobilių.“ Šalia stovintis E. Muskas šių tariamų padėkos žodžių klausėsi nerodydamas emocijų, tačiau grįžti prie savo automobilių jis akivaizdžiai neketino.
Konflikto epicentru tapo D. Trumpo pasididžiavimas savitu trampiško barokinio stiliaus pavadinimu „Didelis gražus įstatymas": 940 puslapių mokesčių ir išlaidų įstatymas, kurį JAV prezidentas vadina savo antrosios kadencijos pamatu. Įstatymo projekte buvo numatyta reikšmingų mokesčių lengvatų, tačiau kritikus baugino milžiniška valstybės skola.
„Jei šis beprotiškas išlaidų įstatymas bus priimtas, kitą dieną bus įkurta Amerikos partija, – liepos 1 d. grasino E. Muskas socialiniame tinkle X. – Mūsų šaliai reikia alternatyvos demokratų-respublikonų unipartijai, kad žmonės tikrai turėtų balsą.“
D. Musko nerimas dėl įstatymo nėra nepagrįstas. Augant palūkanų išlaidoms, šaliai itin reikia laikytis fiskalinės drausmės ir tikslingo biudžeto konsolidavimo, tačiau D. Trumpo pasiūlymas rodo priešingą kryptį. Nepriklausomo Kongreso biudžeto biuro skaičiavimu, per ateinančius dešimt metų valstybės skola galėtų išaugti daugiau kaip 3 trln. dolerių. Jau dabar JAV skola viršija 37 trln. dolerių – tai sudaro beveik 125 proc. šalies ekonomikos apimties.
Įstatyme numatytos mokesčių lengvatos pirmiausia aktualios turtingiausiems amerikiečiams. Pagal nepriklausomo „Urban-Brookings“ mokesčių politikos centro TPC tyrimą, labiausiai mokesčių sumažinimu naudosis 20 proc. turtingiausių JAV piliečių. Tuo pačiu metu planuojami išlaidų apkarpymai paveiks pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius.
Liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, platformoje X E. Muskas surengė apklausą: „Ar turėtume kurti Amerikos partiją?“, kurioje sulaukė dviejų trečdalių balsavusiųjų palaikymo.
JAV Kongresui priėmus įstatymą, D. Muskas ištesėjo pažadą. „Šiandien įkuriama Amerikos partija, kad sugrąžintų jums jūsų laisvę. Kai kalbama apie mūsų šalies bankrotą dėl švaistymosi ir korupcijos, mes gyvename vienos partijos sistemoje, o ne demokratiškoje šalyje“, – parašė jis liepos 6 d. savame socialiniame tinkle X.
Nusileido iki asmeniškumų
Į buvusio pirmojo šalies draugo mestą iššūkį D. Trumpas reagavo negailestingai. „Juokinga kurti naują partiją. Matome Respublikonų partijos sėkmę. Mūsų sistema sukurta dviem partijoms, o demokratai visiškai prarasti. Trečiosios partijos niekada neveikia, bet jei jam tai smagu. Tai juokinga!“ – pareiškė prezidentas praėjusį savaitgalį. Sekmadienio vakarą D. Trumpas per „Truth Social“ aštriai užsipuolė: „Man liūdna matyti, kad E. Muskas visiškai nulėkė nuo bėgių ir per pastarąsias penkias savaites iš esmės tapo visiška katastrofa.“
Prezidentas perėjo prie konkretesnių grasinimų: „Nebėra raketų paleidimų, palydovų, elektromobilių gamybos – mūsų šalis sutaupytų turtą. Galbūt turėtume leisti DOGE gerai, griežtai pažvelgti į E. Musko įmones.“
Šie grasinimai turi realų pamatą. Pasak „Washington Post“, per du dešimtmečius E. Muskas gavo mažiausiai 38 mlrd. JAV dolerių per Vyriausybės sutartis, paskolas, subsidijas ir mokesčių lengvatas. „SpaceX“ priklauso nuo NASA ir Gynybos departamento sutarčių, „Tesla“ naudojasi federalinėmis elektromobilių subsidijomis.
Prezidento patarėjas Steve’as Bannonas, o paskui ir pats prezidentas net užsiminė apie galimybę deportuoti D. Muską, nepagrįstai teigdamas, kad „Tesla“ vadovas neturi teisėto buvimo statuso, nors jis nuo 2002 m. turi JAV pasą.
E. Muskas atsakė jam būdingais metodais. Liepos 7 d. jis pakartojo kaltinimus, kad D. Trumpas yra įveltas į „J. Epsteino bylas“. J. Epsteinas per dešimtmečius seksualiai išnaudojo moteris, taip pat nepilnametes mergaites. Jis buvo subūręs didžiulį įžymybių ratą – nuo princo Andrew iki D. Trumpo. Kadangi J. Epsteinas 2019 m. kalėjime nusižudė, daugelis kaltinimų liko neišaiškinti.
Šiemet vasarį JAV generalinė prokurorė Pam Bondi teigė turinti J. Epsteino „klientų sąrašą“, tačiau po penkių mėnesių Teisingumo ministerija ir FBI paskelbė, kad toks sąrašas neegzistuoja.
Nors nėra jokių įrodymų, kad D. Trumpas buvo įsitraukęs į seksualinį išnaudojimą, E. Muskas pirmadienį X platformoje pasidalijo respublikonų aktyvistės įrašu: „Jei visa Vyriausybė saugo vaikus žaginančius asmenis, tada ji oficialiai yra Vyriausybė prieš tautą.“
Atgarsiai akcijų rinkoje
Į E. Musko politinius pareiškimus sparčiausiai sureagavo finansų rinkos. Jau liepos 7 d. „Tesla“ akcijos ikibiržinės prekybos metu smuktelėjo daugiau kaip 7 proc., nukrisdamos žemiau 300 dolerių ribos.
Tai, kas iki šiol atrodė kaip ekscentriko veiklos šalutinis projektas, akcininkams tapo griežtu vertinimo veiksniu. D. Musko gilesnis įsitraukimas į politiką ir bandymas konfliktuoti su Vašingtono politiniu elitu yra visiškai priešinga kryptis nei ta, kurios „Tesla“ investuotojai ir akcininkai iš jo tikisi šiuo svarbiausiu kompanijai istorijos metu.
„Tesla“ jau dabar susiduria su rimtais iššūkiais. Naujausią ketvirtį pardavimai smuko 13,5 proc., o nuo metų pradžios akcijos prarado maždaug 12 proc. Politinis konfliktas paveiks bendrovę ypač jautriu momentu – D. Trumpo mokesčių reforma numato subsidijų elektromobiliams sumažinimą ir pelningų emisijų kreditų panaikinimą.
Nors atrodo, kad E. Musko partija labiausiai pakenktų respublikonams, demokratai kol kas dar nepakankamai atsigavę.
„Raiffeisen Schweiz“ investicijų strategų teigimu, „Teslos“ kainos ir pelno santykis šiuo metu siekia 168. Daugelis investuotojų jau klausia: jei taip, kuo pateisinama tokia astronominė vertė. Kai kurie automobilių rinkos analitikai laikosi nuomonės, kad vidutinės trukmės perspektyvoje kompanija greičiausiai taps tik viena iš daugelio elektromobilių gamintojų.
Žiniasklaida cituoja Michaelą Witteką iš turto valdymo bendrovės „Albrecht, Kitta & Co“: „Teslą“ jis vadina politikos žaidimo objektu, kai vienas E. Musko ar D. Trumpo įrašas X platformoje pajėgia pakreipti akcijų kursą viena ar kita kryptimi. Esą geriau „Tesla“ garaže nei investiciniame portfelyje.
Trečios jėgos poreikis
Anot „New York Times", D. Muskas iki šiol dar nepateikė oficialių dokumentų partijai registruoti, nors pažadėjo, kad kitais metais jo naujoji partija dalyvaus rinkimuose.
„Amerikos partija greičiausiai pozicionuotų save kaip alternatyvą politiniam elitui, pasisakančią prieš išlaidavimą ir korupciją, už efektyvumą, technologinę inovaciją ir individo laisvę. Potencialiais jos rinkėjais galėtų tapti libertarai, nusivylę abiejų partijų centristai ir jaunesnio amžiaus asmenys.
Pats E. Muskas birželį CNN sakė, kad JAV reikia trečios partijos, kuri tikrai atstovautų 80 proc. vidurinės klasės, tačiau kas tiksliai turima omenyje, lieka neaišku.
E. Musko paskelbtos apklausos, parodžiusios alternatyvos poreikį, rezultatai atspindi realybę – JAV esama alternatyvos poreikio. 2024 m. atlikta „Gallup“ instituto apklausa parodė, kad 58 proc. amerikiečių mano, kad JAV reikia trečiosios didžiosios partijos, nes respublikonai ir demokratai blogai atstovauja tautai.
Galimybės ir kliūtys
Kalbant apie trečiosios partijos, galinčios rimtai konkuruoti su respublikonais ir demokratais, pavyzdį dažnai minima Žaliųjų partija. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius įkurta partija iki šiol neturi nė vieno atstovo Kongrese ar Senate. Trečiosios partijos istoriškai visada turėjo sunkumų, nes mandatą laimi kandidatas, surinkęs daugiausia balsų, todėl balsuoti už mažesnes partijas rinkėjus atbaido perspektyva, kad jų balsai apskritai bus prarasti.
Tačiau JAV istorijoje yra ir trečiosios partijos sėkmės pavyzdžių. 1992 m. Reformų partijos kandidatas Rossas Perot net lėmė tuomečo prezidento George’o H. W. Busho pralaimėjimą demokratui Billui Clintonui. 2016 m. Žaliųjų kandidatė Jill Stein Vidurio Vakaruose iš Hillary Clinton atėmė balsus, kurie, tikėtina, pastarajai būtų atnešę pergalę.
D. Trumpas pats tai patyrė 2024 m., kai vadinamosiose svyruojančiose valstijose jam galėjo reikšmingai pakenkti nepriklausomas kandidatas Robertas Kennedy Jr. Mainais už pažadą gauti postą D. Trumpo administracijoje Kennedy klano atstovas pasitraukė iš rinkimų kovos.
Kita vertus, nors ir atrodo, kad labiausiai E. Musko partija pakenktų respublikonams, demokratai kol kas dar nepakankamai atsigavę – nerado gero atsako į D. Trumpo pergalę nei programos, nei personalo požiūriu.
Bet kokiu atveju JAV politinėje sistemoje esama daugybės kliūčių, todėl naujos partijos kūrimas federaliniu lygiu yra sudėtingas uždavinys. Konstitucijoje numatyta, kad rinkimų organizavimas pavedamas valstijoms, t. y. šalyje esama 50 skirtingų nuostatų partijų kūrimui ir kandidatų iškėlimui. Kiekvienu atveju partija turi registruotis atskirai, kiekvienoje valstijoje surinkdama reikalingą parašų skaičių, turėti minimalų narių skaičių ar tam tikras kvotas ankstesniuose rinkimuose.
Tikimybė, kad E. Musko partijai pavyktų iki 2026 m. vyksiančių Kongreso rinkimų įveikti visas procedūras ir dalyvauti balsavime visos šalies mastu, yra labai menka.
E. Muskas, atrodo, suvokia ir galimybes, ir kliūtis. Prognozuojama, kad iš pradžių jis sutelks dėmesį į du ar tris mandatus Senate ir kovotų dėl 8–10 Kongreso apygardų. Dėl mažos balsų persvaros Kongrese jo trečiosios partijos atstovai galėtų turėti neproporcingą įtaką. Ypač patrauklūs būtų svyruojančių valstijų – Arizonos, Džordžijos, Pensilvanijos, Viskonso ar Nevados – mandatai, kur maža balsų persvara.
Įvaizdis prieš pinigus
Kad norėdamas sugeba sutelkti savo organizacinius sugebėjimus, E. Muskas jau parodė. Jo politinės veiklos komitetas „America PAC“ per 2024 m. kampaniją mobilizavo šalininkus svyruojančiose valstijose, naudodamas pažangius duomenų analizės metodus ir tikslinę reklamą socialiniuose tinkluose. Tuo pat metu kovą vykęs balsavimas Viskonsino valstijoje atskleidė, kad net ir turtingiausias planetoje žmogus gali ne viską. Tąkart E. Musko aktyviai remtas respublikonų kandidatas į teisėjus triuškinančiu skirtumu pralaimėjo demokratui.
E. Muskas turi ne tik išskirtinių gebėjimų, turtų ir įtakos, bet ir reputacinį šleifą – jis susiduria su populiarumo problemomis. „YouGov“ duomenis, 99 proc. JAV piliečių pažįsta jį, bet 55 proc. nemėgsta. Populiariausių viešojo gyvenimo asmenų reitinge verslininkas užima tik 52-ą vietą.
Net tarp respublikonų, kuriems rinkimų kampanijoje ir kaip DOGE iniciatorius E. Muskas atrodė tarsi išgelbėtojas, palaikymo rodikliai nukrito nuo 59 iki 39 proc. Kaip neseniai konstatavo JAV finansų sekretorius S. Bessentas, E. Muskas, skirtingai nei jo skelbti DOGE principai, nėra populiarus. Kita vertus, dalyvauti, pvz., prezidento rinkimuose E. Muskas bet kokiu atveju negalėtų, nes nėra gimęs JAV.
E. Musko rankose yra ne tik didžiulių finansinių išteklių, bet ir globali komunikacijos platforma X. Šie du ištekliai kartu su jo technologijų bendrovių sukaupta politine įtaka gali iš tiesų sukurti naują amerikiečių politikos erą – ar bent jau rimtai ją sudrumsti.
Neuromokslininkas Philipas Lowas, ilgametis milijardieriaus draugas, viename interviu pareiškė, kad E. Muskas į savo pusę yra palenkęs gana daug D. Trumpo šalininkų, kad šiam galėtų kelti grėsmę. Prezidentui esą vertėtų švelninti savo retoriką, nes D. Trumpas nesuvokiąs mūšio, kuris jo laukia.
Išėjo, bet įtakos neatsisakė
JAV žiniasklaidos teigimu, E. Muskas tęsia intrigas ne tik už JAV administracijos ribų, bet ir valstybės institucijose. Nors jis ir paliko Vyriausybės efektyvumo departamentą (DOGE), jo šalininkai toliau kovoja dėl departamento įtakos D. Trumpo administracijai.
Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais. Dabartinių ir buvusių su DOGE susijusių pareigūnų teigimu, uždaruose departamento darbuotojų susitikimuose jie buvo klausinėjami, kam yra labiau ištikimi – E. Muskui ar prezidentui. Verslininko ir D. Trumpo konfliktas sukėlė DOGE pareigūnų ir kai kurių Baltųjų rūmų atstovų, siekiančių sumažinti departamento vaidmenį, konfliktą, vidaus kovas ir paranoją siauresnėse grupėse.
Kai kurių šaltinių teigimu, E. Musko įtaka DOGE išlieka per Steve’ą Davisą, kuris milijardieriui dirbant DOGE buvo vyriausiasis jo padėjėjas.
Nors S. Davisas nebėra valstybės tarnautojas, jis toliau reguliariai duoda nurodymus DOGE pareigūnams, teigia laikraščio pašnekovai. S. Davisui ir E. Muskui artimas pareigūnas sakė, kad pastarasis neduoda nurodymų, o pokalbiai su dabartiniais DOGE pareigūnais yra neoficialūs.
Kai kurie dabartiniai ir buvę departamento pareigūnai pažymi, kad E. Musko sąjungininkai nori užbaigti pradėtą darbą ir įvesti DOGE 2.0, kuris bus labiau orientuotas į Vyriausybės svetainių ir IT sistemų modernizavimą nei į etatų mažinimą. Kiti pareigūnai, ypač Baltuosiuose rūmuose, mano, kad E. Muskas ir S. Davisas nori išlaikyti įtaką Vyriausybei, kad padėtų savo verslui.
Kaip rašo WSJ, E. Muskas ir jo sąjungininkai DOGE padėjo milijardieriaus kompanijų „SpaceX“, „Tesla“ ir X darbuotojams gauti darbą Vyriausybėje.
Birželio 10 d. vykusiame susitikime E. Muskas, S. Davisas ir pagrindinis milijardieriaus patarėjas, Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojo Stepheno Millerio žmona Katie informavo pagrindinius DOGE darbuotojus, kad E. Muskas toliau remia departamento veiklą ir ragina nenukrypti nuo pradėto kurso.
Straipsnyje taip pat sakoma, kad E. Musko sąjungininkų bandymus išsaugoti savo įtaką DOGE apsunkina ne tik Baltųjų rūmų pareigūnai, bet ir paties departamento darbuotojai, nes kai kurie jų yra rimtai susirūpinę, kad S. Davisas ir toliau gali turėti prieigą prie konfidencialios Vyriausybės informacijos.
Naujausi komentarai