Tiek Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracinė kalba, tiek pirmosios jos darbo savaitės pradžia lyg ir rodė, kad užsienio politika mažiausiai domina naująją šalies vadovę. Pirmieji pokalbio su Prezidente buvo pakviesti nieko bendra su diplomatija neturintys politikai, o inauguracinėje kalboje apie užsienio politiką užsiminta tik dviem sakiniais.

"Užsienio politikos prioritetas buvo ir išliks geri santykiai su kaimynais. Bet sureguliuokime užsienio politikos švytuoklę: tegul tvirtas ir nuoseklus Lietuvos interesų gynimas išstums tik įsivaizduojamą šalies lyderystę euroatlantinėje erdvėje", – sakė D.Grybauskaitė Seime.

Tačiau savaitės pabaigoje per daug nesireklamuodama Prezidentė išvyko pirmo oficialaus vizito ne į kokią strateginę partnerę Lenkiją, o į Švediją ir Latviją. Ši kelionė puikiai iliustruoja tai, ką D.Grybauskaitė žadėjo dar per rinkimų kampaniją.

"Siekdami lyderystės Rytuose, privalome tapti aktyvesni, veiksmingesni ir profesionalesni Vakaruose. Turime rasti patikimų sąjungininkų ES, kur daromi Lietuvai svarbūs sprendimai", – dabar tai atkartojama Prezidentės prioritetų sąraše.

D.Grybauskaitė neturi laiko simboliniams vizitams ir vyko į Švediją, kurios kapitalas karaliauja Lietuvos bankininkystės srityje ir iš kurios bus tiesiamas elektros kabelis į Lietuvą. Dėl šios priežasties, tikėtina, (o ne dėl to, kad Vilnių lėktuvu galima pasiekti tik per Rygą) Prezidentė aplankys ir Latviją.

Visa tai rodo, kad užsienio politikoje bus mažiau simbolių ir daugiažodžiavimo apie abstrakčią strateginę partnerystę, kad ir su Lenkija. Kita vertus, draugystė su Varšuva nenutrūks (su kitomis strateginėmis partnerėmis – taip pat), bet nebebus tokia jausminga, o grįsta ekonominiais interesais, kaip ir visa naujosios Prezidentės užsienio politika.